Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,

nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. kovo 31 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam lygtinį paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 24 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.1. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pakeistas 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendis ir S. R. išteisintas pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, perkvalifikuota pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dal, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, paskirtos bausmės subendrintos ir S. R. paskirta galutinė 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. nutartimi pakeistas Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendis ir panaikinta nuosprendžio dalis, kuria S. R. veika perkvalifikuota į BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir ši bylos dalis perduota nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Taip pat panaikinta bausmių bendrinimo dalis pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 ir 2 punktus, 6 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi bausmės paskirtos pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį, 284 straipsnio 1 dalį subendrintos ir paskirta galutinė 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

1.3. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 11 d. nutartimi S. R., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrinta dalinio bausmių sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 2 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną (2021 m. vasario 25 d.) – 2 metai 5 mėnesiai 7 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. R. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė.

7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. R. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą, jam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, vis dėlto nesudaro pagrindo išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti paleistas lygtinai. Įvertinus S. R. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais, kurie akcentuojami ir nuteistojo skunde, teisėjų kolegijai nekyla, kadangi laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, pozityvaus užimtumo priemonėse, nuo 2018 m. lapkričio 2 d. bausmę atlieka atvirojoje kolonijoje, nuo 2018 m. gruodžio 5 d. suteikta teisė parvykti iki 2 parų į namus, 18 kartų skatintas, galiojančių nuobaudų neturi, pataisos namuose įgijo suvirintojo specialybę, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, lygtinio paleidimo atveju turės galimybę tęsti darbinę veiklą toje pačioje įmonėje. Atlikdamas bausmę sukūrė šeimą, 2019 m. birželio 28 d. susilaukė dukros, turi dar vieną vaiką iš pirmosios santuokos, su artimaisiais socialinius ryšius palaiko, vaikams teikia finansinę paramą, išėjęs į laisvę turės nuolatinę gyvenamąją vietą, gyvens tuo pačiu adresu kur vyksta ir trumpalaikių išvykų metu, nuteistųjų subkultūros nuostatų nepalaiko, savanoriškai su artimųjų pagalba dengia civilinius ieškinius. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas pateiktus duomenis analizavo vienpusiškai ir neišsamiai, tinkamai neatsižvelgė į nuteistojo pastangas resocializuotis. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad buvo tinkamai vertinami tiek teigiamai, tiek ir neigiamai nuteistojo elgesį charakterizuojantys duomenys, tačiau teigiamų elgesio korekcijos požymių, pirmosios instancijos teismo vertinimu, S. R. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam, įvertinusi skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, pritaria ir teisėjų kolegija.

8. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nuteistajam S. R. nustatyta žema (30 balų pagal „OASys“) pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, iš kurių 5 balai yra dinaminiai, kas leidžia teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija teigiama linkme vis dar galima. Juo labiau, kad lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima (likusi iki statinių (nekintamų) kriminogeninių veiksnių svertinių taškų sumos) tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai.

9. Pritariant apylinkės teismo skundžiamos nutarties argumentams, svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad S. R. laisvės atėmimo bausmę atlieka net už 8 nusikalstamų veikų (nužudymas, disponavimas narkotinėmis medžiagomis su tikslu jas platinti, neteisėtas laisvės atėmimas, neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais), priskiriamų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų kategorijai padarymą pačia pavojingiausia bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, kuriam nuteistasis ir vadovavo. Šios aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą visuomenei, ir tai reikalauja jo elgesio pokyčius vertinti itin atidžiai. S. R. praeityje taip pat yra teistas, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė. Visų šių aplinkybių visuma leidžia teigti, kad nuteistojo nusikalstamas elgesys nėra atsitiktinis, o yra sąlygotas susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas didina tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytų veikų pavojingumą visuomenei. Pažymėtina ir tai, jog sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio. Žinoma, šios aplinkybės, atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, kaip tai pagrįstai savo skunde pažymi nuteistasis, negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymui, tačiau, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, vien jomis ir nebuvo motyvuojamas atsisakymas tvirtinti Komisijos nutarimą.

10. Nesutinkant su nuteistojo skundo argumentais, pažymėtina ir tai, kad nuteistajam jau ilgą laiką atliekančiam laisvės atėmimo bausmę (nuo 2014 m. gegužės 9 d.) vis dar nustatomas kriminogeninis rizikos veiksnys – gyvenimo stilius ir draugai, kuris neabejotinai yra reikšmingas bei svarbus tolimesnei nuteistojo resocializacijai. Minėtas kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik S. R. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šio kriminogeninio veiksnio egzistavimu, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pakankamo pagrindo teigti, jog nuteistojo pastangų šioje paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

11. Vertinant S. R. nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į nuteistojo elgesio bei mąstymo ypatumus. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų duomenų, nuteistasis yra linkęs pateisinti savo nusikaltimus lygindamas juos su kitų asmenų įvykdytais nusikaltimais. Greitą veikimą vertina kaip pasitikinčio savimi ir ryžtingo žmogaus požymį, yra impulsyvus ir linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu, nepripažįsta savo kaltės dėl nužudymo. Nuteistojo nusikaltimai įvykdyti su bendrininkais, jis pats pripažintas nusikalstamo susivienijimu vadovu. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės vertintinos itin kritiškai nusikaltimų, už kurių padarymą S. R. atlieka bausmę, kontekste ir neabejotinai gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Juo labiau, kad nuteistajam atliekant bausmę buvo nustatytas ne vienas atvejis kuomet S. R. neapgalvojo savo veiksmų pasekmių, t. y. nuteistasis pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidė 4 kartus ir jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Nors šios nuobaudos nebegalioja, tačiau jų skyrimas neleidžia vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo ir neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo, kad net ir būnant įkalinimo įstaigoje teigiamo elgesio jam nepavyksta išlaikyti, o tai kelia pagrįstų abejonių dėl nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį išimtinai tik teigiama linkme ir atsisakyti neigiamų elgesio modelių. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pozityvūs pokyčiai buvo nuoseklūs ir ilgalaikiai bei tęsis ir lygtinio paleidimo metu bei jam pasibaigus. Abejonių dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos analizuojamu atveju kilo ir Komisijai, kuri nebuvo vieninga priimdama sprendimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą (kaip matyti iš 2021 m. vasario 25 d. posėdžio protokolo, du iš penkių komisijos narių pasisakė prieš lygtinio paleidimo taikymą S. R.).

12. Abejonių probacijos sėkme teisėjų kolegijai kelia ir nuteistojo menka darbinė patirtis bei išsilavinimas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados duomenų, jis tėra įgijęs 12 klasių išsilavinimą, iki įkalinimo oficialiai niekur nedirbo, Užimtumo tarnyboje registruotas nebuvo, darbinės patirties neturi, gyveno iš sugyventinės gaunamų pajamų. Nuteistasis pataisos namuose dirba nuo 2019 m. vasario 18 d., įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Dengti civilinį ieškinį nuteistajam padeda artimieji, duomenų apie turimas santaupas ar turtą bet kokioms didesnėms išlaidoms padengti byloje nėra. Taigi, menka nuteistojo darbinė patirtis, išsilavinimas bei finansinis nestabilumas, vertinant visa tai nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų, turinčių finansinės naudos siekimo motyvą, kontekste, leidžia daryti išvadą, kad tai gali būti rimta kliūtis sėkmingai probacijai ir nuteistojo tikslų siekimui tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju S. R. bus įdarbintas (yra pateikta tai patvirtinanti pažyma), kadangi tokio pobūdžio pažymos pateikimas savaime neužtikrina, kad nuteistasis paleistas lygtinai tikrai įsidarbins ir gaus stabilų atlyginimą.

13. Dėl nuteistojo skunde nurodomų teismų nutarčių bylose dėl lygtinio paleidimo, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad S. R. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

14. Nuteistojo skunde akcentuojamos aplinkybės, susijusios su darbu pataisos namuose, galimybe įsidarbinti išėjus į laisvę, gautais paskatinimais, tamprių ryšių su artimaisiais palaikymu ir pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, savanoriškas žalos dengimas, nebejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta egzistavo ir nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, kad gali paneigti aukščiau aptartus duomenis ir nesudaro pagrindo spręsti, jog laisvėje S. R. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

15. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią S. R. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia konstatuoti, kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina, jog probacija gali būti taikoma tik kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu yra nepriekaištingas, o kitos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia neabejoti, kad švelnesnė likusios neatliktos bausmės dalies atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas, ir visuomenės interesas gyventi saugioje aplinkoje. Būtent šiems tikslams yra teikiamas prioritetas, o ne nuteistojo lūkesčiams kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į tai, Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. R. (S. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.