Kauno apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 95-242 netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis T. Č. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 95-242 atsisakyti taikyti jam lygtinį paleidimą. Nuteistasis skunde nurodo, kad jo asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad jis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus galima spręsti klausimą dėl lyginio paleidimo jam taikymo, todėl spręstinas klausimas, ar byloje esantys duomenys patvirtina tą faktą, jog yra pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Komisija privalėjo vertinti ne tai, koks jo elgesys bausmės atlikimo pradžioje, o kaip pasikeitė jo elgesys atliekant laisvės atėmimo bausmę. Jis už vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus buvo kelis kartus baustas drausmine tvarka, tačiau priešingai nei teigiama nutarime, Komisija privalėjo vertinti, kad jo elgesys kito tendencingai teigiama linkme, kas patvirtina daromą jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Jis paskutinį kartą baustas tik 2014 metais, t. y. prieš 6 metus iki nutarimo priėmimo dienos, o tai vienareikšmiškai įrodo jo nuoseklų elgesį, nukreiptą elgesio koregavimui teigiama linkme. Juo labiau, tokio jo elgesio pokyčiai buvo nulemti jo paties pasikeitusio požiūrio į teisės ir moralės normų laikymąsi, o ne siekio turėti kokią nors trumpalaikę naudą ar tikėtis lygtinio paleidimo. Be to, jis nekelia jokios grėsmės visuomenei, o tai patvirtina aplinkybė, jog jam kiekvieną savaitę pataisos įstaigos sprendimu yra suteikta teisė išvykti trumpalaikių išvykų į namus, trumpalaikių išvykų metu buvo ne kartą tikrintas, tačiau jokių pažeidimų nebuvo padaryta. Jis palaiko glaudžius ryšius su savo šeima, sūnumi, yra visiškai padengęs civilinius ieškinius, yra dirbantis ir save išlaikantis asmuo, todėl akivaizdu, jog yra visiškai pasirengęs integruotis į visuomenė ir tapti pilnateisiu jos nariu, gerbiančiu teisės ir moralės normas. Taip pat atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, jam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika, kuri per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuosekliai mažėjo ir tai patvirtina, kad Komisija nevisapusiškai įvertino jį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, nepagrįstai ir neteisingai sprendė, kad nėra pagrindo daryti išvados jog jis nepakeitė savo elgesio ir nepadarė reikšmingos pažangos, mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Priešingai nei teigiama nutarime, galima konstatuoti, jog jį lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, jis laisvėje integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 95-242 nutarta netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu keturiolika kartų buvo baustas drausmine tvarka (uždraustų daiktų gaminimas, įsigijimas arba laikymas, įstaigos administracijos reikalavimų nevykdymas, įstaigos nustatytos tvarkos nesilaikymas), tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo, jog nuteistasis per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistasis savo elgesį koreguoja tik nuo 2014 m. gruodžio mėn., kuomet nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, o drausmė pažeidimų jis nebedarė. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą, yra itin aktualus. Atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 57 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, todėl nuteistasis, vykdydamas socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Komisijos rekomendacijas, šią riziką ne tik gali, bet ir privalo mažinti. Taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Konstatuota, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įvertinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį, nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

T. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 63 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, 5 dalies 2 punktu, skirta 15 m. laisvės atėmimo. Pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys panaikintos ir atskiros pakeistos: nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus; nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį; nusikalstama veika iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, iš Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis pripažintas kaltu ir šiose dalyse priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, 6 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės ir nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos, paskirta 15 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 15 m. laisvės atėmimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 4 m. 10 mėn. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2020 m. balandžio 23 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2020 m. balandžio 23 d. protokolu, kuriame buvo svarstytas nuteistojo T. Č. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie gautas nuobaudas ir paskatinimus, išvada apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam T. Č. yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį.

Nuteistasis T. Č. yra pateikęs Komisijai prašymą lygtinai paleisti ir pataisos įstaigos, taip pat atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, T. Č. nustatoma vidutinė – 57 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, todėl nuteistojo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis, kas šiuo atveju nėra nustatyta.

Kaip jau minėta anksčiau, pagal susiformavusią teismų praktiką ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iš bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju, T. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką – nuteistasis padarė devynis nusikaltimus, iš kurių trys - labai sunkūs, kai kurie nusikaltimai padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie - organizuota grupe, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, nusikaltimų padaryme buvo aktyvus, anksčiau teistas šešis kartus, kas, teismo nuomone, neabejotinai atskleidžia netinkamą nuteistojo požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia T. Č. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie T. Č. teisės pažeidimus yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

Kaip jau minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios nutarimo pagrįstumo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nuteistasis už gerą elgesį, dalyvavimą pozityvaus užimtumo priemonėse paskatintas, dirba, dalyvauja papildomose ir privalomose socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas ir toks nuteistojo elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai. Priešingai, nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, net keturiolika kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin šiurkščius pažeidimus, jam buvo paskirta keturiolika drausminių nuobaudų ir nors paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau ši aplinkybė neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaištingo. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neišvengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Šiuo atveju, nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus ir visa tai itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

Pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvadoje taip pat išskiriami T. Č. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: jau anksčiau minėta informacija apie teisės pažeidimus, taip pat gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos, kurie nustatyti vertinant nuteistojo praeitį, tai pat ir jo elgesį bei mąstymą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio bei mąstymo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus T. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, taip pat Socialinio tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybes, jog nuteistasis prisiima tik dalį kaltės už padarytas nusikalstamas veikas; nusikaltimai įvykdyti grupuotėje, įvertinimo metu pataisos namuose nuteistasis reiškė ištikimybę savo „bičiuliams“; save vertina labai gerai, tačiau jo „aš“ vaizdas remiasi netinkamais veiksniais; yra egocentriškas, arogantiškas; greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu; retai, tačiau praranda savitvardą; geba įvardinti tik kai kurias savo problemas; linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas; tikslų siekia bet kokiomis priemonėmis; atlikdamas bausmę pataisos namuose tvirtai laikėsi kriminalinės subkultūros pažiūrų, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje kriminalinės subkultūros apraiškos susilpnėjo; nors atvirai nereiškia rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, bet bendros apklausos metu išryškėja diskriminacinės prielaidos, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“, nustatytas 57 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balų skaičius, kuris nuo paskutinio įvertinimo sumažėjo 5 svertiniais balais, tačiau rizika pakartotinai nusikalsti išliko vidutinė, taip pat dinaminiai riziką nusikalsti didinantys balai sudaro net 22 balus, kuriuos šiuo metu nuteistasis savo kryptingu teigiamu elgesiu bausmės atlikimo metu ne tik gali, bet ir privalo mažinti ir kas, anksčiau aptartų duomenų kontekste, taip pat suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pakankamo pagrindo spręsti, kad jis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija, atsisakydama taikyti nuteistajam T. Č. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Dėl išdėstyto nuteistojo T. Č. skundas dėl Komisijos 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 95-241 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo T. Č. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo Nr. 95-242 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.