Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. Č. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

6. Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo T. Č. skundas atmestinas.

8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju T. Č. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 57 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taip pat pažymėtina, kad statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš jų sudaro 35 balus, o svertiniai veiksniai sudaro 22 balus, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pirmojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo 82 balai, antrojo vertinimo metu, po ketverių metų, sumažėjo iki 62 balų, ir šiuo metu yra sumažėjusi iki 57 balų, taigi, sutiktina, kad nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tračiau ji vis dar išlieka vidutinė, yra galimybė elgesį koreguoti teigiama linkme ir šią riziką dar labiau mažinti.

10. Negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, išimtinai vertintinas tik nuteistojo elgesys jo vertinimo metu. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintinas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu ir ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. Č. nesielgė nepriekaištingai. Nors T. Č. svarstymo metu jis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. O per visą bausmės atlikimo laiką T. Č. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 14 kartų, už ką baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažeidimai buvo daromi ne tik bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau beveik 4 metų laikotarpiu, nuobaudos ne kartą skirtos ir už itin šiurkščius pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ši aplinkybė neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo, nes toks sistemingas nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

11. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis prisiima tik dalį kaltės už padarytas nusikalstamas veikas; nusikaltimai įvykdyti grupuotėje, įvertinimo metu pataisos namuose nuteistasis reiškė ištikimybę savo „bičiuliams“; save vertina labai gerai, tačiau jo „aš“ vaizdas remiasi netinkamais veiksniais; yra egocentriškas, arogantiškas; greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu; retai, tačiau praranda savitvardą; geba įvardinti tik kai kurias savo problemas; linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas; tikslų siekia bet kokiomis priemonėmis; atlikdamas bausmę pataisos namuose tvirtai laikėsi kriminalinės subkultūros pažiūrų, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje kriminalinės subkultūros apraiškos susilpnėjo; nors atvirai nereiškia rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, bet bendros apklausos metu išryškėja diskriminacinės prielaidos, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Išskiriami net keturi T. Č. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo iki bausmės atlikimo, koks požiūris į padarytą nusikaltimą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka už devynių nusikaltimų padarymą, iš kurių trys - labai sunkūs, kai kurie nusikaltimai padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie - organizuota grupe, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės, kaip jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinamos, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šias aplinkybes teismas įvertinto būtent šiame kontekste ir todėl jokių įstatymo nuostatų nepažeidė.

13. Skunde nuteistais nurodo, kad teismas turėjo vadovautis pateikta Socialinio tyrimo išvada, kurioje yra aiškiai nurodyta nuteistojo daroma pažanga, nuteistasis yra apibūdinamas teigiamai. Teisėjų kolegija sutinka, kad šioje išvadoje yra išdėstytos visos aplinkybės ir duomenys, apibūdinantys nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, bei pažymi, kad būtent Socialinio tyrimo išvados duomenimis savo išvadas dėl nepakankamos nuteistojo pažangos, kuri leistų priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, grindė ne tik teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau ir Komisija savo nutarime. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui. Komisija ir pirmosios instancijos teismas T. Č. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Teisėjų kolegija laiko, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, T. Č. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.