Kauno apygardos teismo nutartis

2020-07-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-483-478/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-02
Bylos Nr.
1S-483-478/2020
Teisminio proceso Nr.
1-10-9-00127-2011-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jūratė Jakubonienė, Valdas Vitunskas
Nuteistasis
T. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-483-478/2020Teisminio proceso Nr. 1-10-9-00127-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.2; 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Vingilės ir Valdo Vitunsko, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 27 d. nutarimo netaikyti T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. Č. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Žemesnės instancijos teismas

2. Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžio dalys panaikintos ir atskiros pakeistos: nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktų perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktus; nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 263 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 263 straipsnio 1 dalį; nusikalstama veika iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 253 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 253 straipsnio 1 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 146 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 146 straipsnio 2 dalį, iš BK 25 straipsnio 4 dalies ir 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuota pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį. Panaikintos nuosprendžio dalys, kuriomis pripažintas kaltu, ir šiose dalyse priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 181 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį ir 140 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Vadovaujantis BK 63 straipsnio taisyklėmis, paskirtos bausmės subendrintos ir nuteistajam paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 25 d. nuosprendžiu skirta bausme, ir paskirta 15 metų laisvės atėmimo bausmė. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai – 4 metai 10 mėnesių.

3. Komisija 2020 m. balandžio 27 d. nutarimu netaikė nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio nuostatas, įvertinusi tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika vidutinė, nuteistasis bausmės atlikimo metu nesielgė nepriekaištingai, jo elgesys nebuvo nuoseklus ir nukreiptas teigiama elgesio koregavimo linkme.

4. Kauno apylinkės teismas skundžiama 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi netenkino nuteistojo T. Č. skundo dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos motyvuojant tuo, kad įvertinus nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, pastangas spręsti turimas problemas, pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nėra pagrindo daryti išvadą, jog nuteistasis patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus iš pataisos įstaigos, laisvėje jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistasis T. Č. skundžia apylinkės teismo nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad tiek Komisija, tiek teismas sprendimą netaikyti jam lygtinio paleidimo priėmė remdamasis tik neigiamomis aplinkybėmis iš jo praeities, neįvertino jo pastangų bausmės atlikimo metu, neatkreipė dėmesio į jo teigiamus pokyčius.

5.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatytas taisykles, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina tik nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą, mažinant kriminogeninius veiksnius, dėl ko nepagrįstai sprendė ir padarė išvadas, jog šiuo metu neįmanoma nuteistąjį toliau taisyti, neizoliuotą nuo visuomenės. Teismas išskirtinę reikšmę vėl suteikė nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdžiui, bet visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su jo rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, ir iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, pagrįstų byloje esančiais įrodymais, dėl kurių T. Č. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, apsiribojant tik faktu, kad laisvės atėmimo bausmę jis atlieka už itin sunkių nusikaltimų padarymą. Teismas lakoniškai konstatavo, kad nuteistojo pažanga vis dar nėra pakankama, o pats nuteistasis gali būti linkęs nusikalsti ir jam gali būti sudėtinga integruotis į visuomenę, tačiau nenurodė, ką jis turėtų padaryti, kad pažanga būtų pakankama.

5.2. Nuteistojo nuomone, teismas negali savo išvadų apie jo elgesį ir ateities veiksmus grįsti padaryto nusikaltimo aplinkybėmis ar elgesiu prieš bausmės atlikimo pradžią. Teismas privalo įvertinti ne tai, koks buvo jo elgesys prieš bausmės atlikimo pradžią, o tai, kaip kito nuteistojo požiūris į vertybes, atliekant laisvės atėmimo bausmę, kaip kito jo elgesys ir jo suvokimas apie taisyklių laikymąsi. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad T. Č. atitinka BVK 157 straipsnio sąlygas bei yra atlikęs įstatyme nustatytą bausmės dalį, kurios atlikimas sudaro teisines sąlygas svarstyti klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo: jis neturi galiojančių nuobaudų, pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, todėl galima visiškai pagrįstai konstatuoti, jog bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje, yra įgyvendinti ir yra ne tik formaliai įvykdytos BVK įtvirtintos sąlygos dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau ir realiai pasiekti bausmės tikslai.

5.3. Skunde teigiama, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, negali suteikti išskirtinės reikšmės nusikaltimo pobūdžiui, kadangi nusikaltimo pobūdis ir sunkumas turi esminę reikšmę, skiriant kaltinamajam asmeniui bausmę už padarytą nusikaltimą, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo. Juo labiau, kad padaryto nusikaltimo pobūdis (sunkumus) taip pat turi teisinę reikšmę, sprendžiant klausimą dėl to, kada nuteistieji gali įgyti teisę pasinaudoti lygtinio paleidimo institutu, t. y. nuo nusikaltimo sunkumo priklauso atliktos laisvės atėmimo bausmės dydis, kai nuteistasis įgyja teisę į lygtinį paleidimą. Tuo tarpu, kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas trečią kartą nuteistojo padaryto nusikaltimo pobūdžiui bei nusikaltimo sunkumui suteikė išskirtinę teisinę reikšmę, tai vertinant kaip aplinkybę, sudarančią teisinį pagrindą netaikyti nuteistojo atžvilgiu lygtinio paleidimo. Nuteistojo įsitikinimu, teismas, vertindamas nuteistojo asmenybę, privalėjo vertinti byloje esančius įrodymus bei remtis jam pateiktais duomenimis, charakterizuojančiais asmenybę, o ne pateikti savo „samprotavimus“. Teismui yra pateikta Socialinio tyrimo išvada, kurioje yra aiškiai nurodyta nuteistojo daroma pažanga, nuteistasis yra apibūdinamas teigiamai, todėl visiškai nesuprantama, kuo remiantis teismas galėjo daryti išvadą dėl to, jog nuteistojo elgesio pažanga nėra pakankama.

5.4. T. Č. teigia, kad jis įvykdė bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, nusikalstamo elgesio rizika yra žema (57 balai pagal OASys metodiką) bei daro pažangą siekiant sumažinti nusikalstamo elgesio riziką. Vertinant teismo teiginius, susijusius su statinių kriminogeninių veiksmų vertinimu, bei vertinant pažangos mažinant nuskalstamo elgesio riziką pakankamumą, svarbu tai, kad iš esmės didžiąją pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dalį sudaro statiniai veiksniai, kurių jis net ir nepriekaištingai elgdamasis iš esmės sumažinti negalės dėl buvusio teistumo. Jo nuomone, teismo priimamas procesinis sprendimas privalo būti grindžiamas byloje esančiais įrodymais, o ne prielaidomis ar subjektyvia bylą nagrinėjančio teisėjo nuomone.

6. Atsiliepimo į nuteistojo skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo T. Č. skundas atmestinas.

8. Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

9. Iš pateiktos medžiagos yra matyti, kad nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tačiau tam, kad jis galėtų būti paleistas lygtinai iš bausmės atlikimo vietos, vien paminėtų aplinkybių nepakanka. Būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju T. Č. pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo pagal „OASys“ metodiką rezultatas yra 57 balai, dėl ko jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertinama kaip vidutinė. Taip pat pažymėtina, kad statiniai kriminogeniniai nekintantys veiksniai iš jų sudaro 35 balus, o svertiniai veiksniai sudaro 22 balus, kuriuos nuteistasis savo tinkamu elgesiu turi galimybę mažinti. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, pirmojo vertinimo metu nusikalstamo elgesio rizika buvo 82 balai, antrojo vertinimo metu, po ketverių metų, sumažėjo iki 62 balų, ir šiuo metu yra sumažėjusi iki 57 balų, taigi, sutiktina, kad nusikalstamo elgesio rizika mažėja, tračiau ji vis dar išlieka vidutinė, yra galimybė elgesį koreguoti teigiama linkme ir šią riziką dar labiau mažinti.

10. Negalima sutikti su nuteistojo skundo teiginiais, kad, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, išimtinai vertintinas tik nuteistojo elgesys jo vertinimo metu. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, vertintinas jo elgesys viso bausmės atlikimo metu ir ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę nuteistasis T. Č. nesielgė nepriekaištingai. Nors T. Č. svarstymo metu jis galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, turi būti vertinamas nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo laikotarpiu. O per visą bausmės atlikimo laiką T. Č. vidaus tvarkos taisykles pažeidė 14 kartų, už ką baustas drausminėmis nuobaudomis. Pažeidimai buvo daromi ne tik bausmės pradžioje, kuomet dar susiduriama su adaptacijos aplinkoje sunkumais, tačiau beveik 4 metų laikotarpiu, nuobaudos ne kartą skirtos ir už itin šiurkščius pažeidimus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad ši aplinkybė neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo, nes toks sistemingas nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų pažeidinėjimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.

11. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Iš Socialinio tyrimo išvados duomenų matyti, kad nuteistasis prisiima tik dalį kaltės už padarytas nusikalstamas veikas; nusikaltimai įvykdyti grupuotėje, įvertinimo metu pataisos namuose nuteistasis reiškė ištikimybę savo „bičiuliams“; save vertina labai gerai, tačiau jo „aš“ vaizdas remiasi netinkamais veiksniais; yra egocentriškas, arogantiškas; greitą veikimą vertina kaip buvimą ryžtingu ir savimi pasitikinčiu; retai, tačiau praranda savitvardą; geba įvardinti tik kai kurias savo problemas; linkęs pateisinti savo netinkamą elgesį; apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas; linkęs koncentruotis į trumpalaikius sprendimus ir greitai spręsti, ignoruodamas ilgalaikes problemas; tikslų siekia bet kokiomis priemonėmis; atlikdamas bausmę pataisos namuose tvirtai laikėsi kriminalinės subkultūros pažiūrų, atliekant bausmę atvirojoje kolonijoje kriminalinės subkultūros apraiškos susilpnėjo; nors atvirai nereiškia rasistinių ar užgauliojančių pareiškimų, bet bendros apklausos metu išryškėja diskriminacinės prielaidos, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Išskiriami net keturi T. Č. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai: informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, nuostatos.

12. Teisėjų kolegija pažymi, kad dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo elgesys buvo iki bausmės atlikimo, koks požiūris į padarytą nusikaltimą. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad T. Č. laisvės atėmimo bausmę atlieka už devynių nusikaltimų padarymą, iš kurių trys - labai sunkūs, kai kurie nusikaltimai padaryti bendrininkaujant nusikalstamame susivienijime, o kai kurie - organizuota grupe, buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą, šios aplinkybės, kaip jo asmenybę charakterizuojantys duomenys, turi būti vertinamos, bet tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad šias aplinkybes teismas įvertinto būtent šiame kontekste ir todėl jokių įstatymo nuostatų nepažeidė.

13. Skunde nuteistais nurodo, kad teismas turėjo vadovautis pateikta Socialinio tyrimo išvada, kurioje yra aiškiai nurodyta nuteistojo daroma pažanga, nuteistasis yra apibūdinamas teigiamai. Teisėjų kolegija sutinka, kad šioje išvadoje yra išdėstytos visos aplinkybės ir duomenys, apibūdinantys nuteistojo asmenybę ir jo elgesio pokyčius, bei pažymi, kad būtent Socialinio tyrimo išvados duomenimis savo išvadas dėl nepakankamos nuteistojo pažangos, kuri leistų priimti sprendimą taikyti jam lygtinį paleidimą, grindė ne tik teismas skundžiamoje nutartyje, tačiau ir Komisija savo nutarime. Komisijos nutarime netaikyti nuteistajam T. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas, kuriais netikėti apylinkės teismui nebuvo pagrindo, tokio pagrindo nėra ir aukštesniajam teismui. Komisija ir pirmosios instancijos teismas T. Č. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai, visa informacija apie nuteistąjį buvo visapusiškai įvertinta ir padaryta pagrįsta išvada, kad nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė galimybės pagrįstai manyti, jog nuteistasis daro akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ir kad bausmės tikslai jau yra pasiekti ir jis gali būti toliau taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

14. Teisėjų kolegija laiko, kad tiek Komisija, tiek ir pirmosios instancijos teismas nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, T. Č. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog visų nustatytų ir aptartų duomenų kontekste teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistasis jau gali būti paleistas lygtinai ir taisomas neizoliuotas. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tenkinti nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo panaikinimo, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu ir 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo T. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Teisėjai Jūratė JakubonienėAušra VingilėValdas Vitunskas