Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danguolės Šiugždinytės ir Algerdo Urbšio,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. P. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti 2018 m. liepos 13 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam R. P..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. P. atlieka 8 metų laisvės atėmimo bausmę pagal 2014 m. gegužės 22 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kuris pakeistas 2017 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu ir R. P. laikomas nuteistu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 4 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5 punktą, 8 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 1 dalį, 249 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 2 ir 4 dalis, ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 8 metams. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2010 m. gruodžio 31 d., bausmės pabaiga – 2018 m. gruodžio 21 d.

2018 m. liepos 13 d. Kybartų pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant, kad nenustatyta pakankama nuteistojo pažanga, leidžianti daryti išvadą, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų ir laikysis įstatymų.

Skundu nuteistasis R. P. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį ir patvirtinti 2018 m. liepos 13 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis yra diskriminacinė, tiesiogiai prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, teismų praktikai, pažeidžia jo teisę į teisingą teismą, todėl privalo būti panaikinta.

Skunde pabrėžiama, kad su nuosprendžio priėmimu susiję klausimai (kaltė ir jos pripažinimas ar nepripažinimas, teistumų skaičius ir jų išnykimas ar neišnykimas) negali būti vertinamaisiais kriterijais sprendžiant lygtinio paleidimo klausimus, todėl skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai ir neteisėtai vertina šiuo duomenis ir taip pažeidžia Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintą non bis in idem principą.

Skunde teigiama, kad teismas konstatuodamas, jog nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, įtvirtintą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje bei eilėje tarptautinių teisės aktų. Teismui nėra suteikta teisė kvestionuoti konstitucinę prezumpciją, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Nuteistasis taip pat pažymi, kad BPK 360 straipsnio 2 dalis suteikia teismui įgaliojimus tikrinti tik Komisijos nutarimo teisėtumą, bet ne jo pagrįstumą. Todėl teismui vertinant Komisijos nutarimo pagrįstumą, teismas veikia ultra vires ir taip pažeidžia nuteistojo teisę į teisingą teismą, kas daro apylinkės teismo nutartį negaliojančia.

Skunde taip pat nurodoma, kad skundžiama teismo nutartis yra surašyta ne teisėjo, kaip to imperatyviai reikalauja įstatymas, bet sudurstyta iš šabloninių frazių (nutartys baudžiamosiose bylose Nr. T-492-1021/2018, Nr. T-494-1021/2018, Nr. T-493-1021/2018), kas pažeidžia nuteistojo teisę į teisingą teismą. Kita vertus minimos citatos aiškiai nurodo, kad įstatymas tik lygtinio paleidimo Komisijai suteikia įgaliojimus vertinti socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones, ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius. Tuo tarpu teismui yra pavesta pareiga tikrinti lygtinio paleidimo komisijos nutarimo teisėtumą. Pažymima, kad BVK 360 straipsnio nuostatos nesuteikia įgaliojimų teismui, nagrinėjančiam lygtinio paleidimo komisijos nutarimo tvirtinimo klausimą, kvestionuoti nuosprendį baudžiamojoje byloje priėmusio teismo jau išspręstus klausimus, tuo labiau kai bausmė 2/3 dalimis jau atlikta.

Nuteistojo nuomone apylinkės teismo nutartis jo atžvilgiu yra diskriminacinė, nes remiantis teismų praktika matyti, jog teismai tvirtina Komisijos nutarimus taikyti lygtinį paleidimą nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamumo rizika buvo ženkliai net kelis kartus didesnė nei jo. Tuo tarpu diskriminacija yra draudžiama tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniu, tiek ir kitais tarptautiniais teisės aktais, todėl tokia diskriminuojanti teismo nutartis turi būti panaikinta kaip priešinga Konstitucijai.

Nuteistasis skunde taip pat pažymi, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Rec (2003)22 18 ir 20 straipsniai nustato, jog kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti siekiant lygtinio paleidimo taikymo jų atžvilgiu turi būti tikslūs ir aiškūs ir tik atitinkamos institucijos gali įrodyti, kad nuteistasis neatitinka tų kriterijų. Akivaizdu, kad būtent tokia institucija yra Komisija, kuriai BVK 164 straipsnyje suteikti įgaliojimai vertinti ar nuteistasis atitinka aiškius ir tikslius lygtinio paleidimo kriterijus. Šiuo atveju Komisija nenustatė, kad R. P. neatitiktų šių kriterijų ir todėl priėmė nutarimą taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Tuo tarpu skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nėra pateikta aiškių ir racionaliai argumentuotų įrodymų, kad nuteistasis galimai tokių kriterijų neatitinka.

Skunde pažymima, kad teismas atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo, neįvertino to, kad paleistas lygtinai nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, neturi drausminių nuobaudų, pasižymi teigiama darbine motyvacija, moka įsiskolinimus, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir turi aiškius ateities planus laikytis įstatymų ir nebenusikalsti, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra 56 balai, artima žemai, per bausmės atlikimo laikotarpį ženkliai sumažėjusi nuo 81 balo iki 56 balų, todėl jokių aplinkybių, galinčių objektyviai pateisinti atsisakymą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, nėra.

Atsiliepime Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Kęstutis Gaubys nurodo, kad Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis netaikyti lygtinio paleidimo nuteistajam R. P. yra teisėta ir pagrįsta, todėl nuteistojo skundas atmestinas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. P. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo R. P. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal OASys metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika 2018 m. sausio 8 d. yra 56 balai, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Ji nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. galiojanti teisės akto redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumoje.

Nors nuteistasis R. P. jau ilgą laiką atlieka laisvės atėmimo bausmę bei vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, vis dar išskiriami net aštuoni nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai, darbo įgūdžių, patirties stoka, stabilaus pajamų šaltinio neturėjimas, netinkamas gyvenimo būdas laisvėje, asmeninės savybės – egocentriškumas, agresyvaus / kontroliuojančio elgesio taikymas, savo elgesio pasekmių sumenkinimas, nuostatos visuomenės, teisėsaugos atžvilgiu. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis R. P. praeityje teistas keturis kartus. Šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlieka už neteisėtą susivienijimą, sunkų sveikatos sutrikdymą, neteisėtą laisvės atėmimą, narkotinių ir psichotropinių medžiagų vagystę. Šių nusikalstamų veikų pobūdis, kiekis ir įvykdymo aplinkybės neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Kaltės teisme nepripažino. Remiantis 2018 m. liepos 9 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nusikaltimai, už kurių padarymą R. P. atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Pažymėtina, kad anksčiau jam buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis pažeidė sąlygas. Visa tai nuteistąjį charakterizuoja neigiamai ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu ir šiuo atveju. Neabejotina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, todėl toks vertinimas, priešingai nei tai teigia nuteistasis, nei BK, nei BVK ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų nepažeidžia.

Abejonių tinkamu nuteistojo pasirengimu išėjus į laisvę savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis teisėjų kolegijai kelia ir galimas R. P. finansinis nestabilumas. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis 12 kalių nuteistasis baigė tik pataisos namuose, darbo stažas nedidelis, laisvėje yra dirbęs apie 5 metus, pataisos namuose nedirbo, dėl darbo nesikreipė, įgijo siuvinių gamintojo, tekintojo, mūrininko ir baldžiaus specialybes. Pats nuteistasis savo finansinę padėti vertina vidutiniškai, laisvėje pragyveno iš savo, sugyventinės atlyginimų, paremdavo tėvai. Pataisos namuose nuteistąjį taip pat finansiškai remia artimieji, iš jų gaunamų pajamų dengia priteistus civilinius ieškinius. Atsižvelgiant į šiuos duomenis bei įvertinus, kad nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo atliktos iš savanaudiškų paskatų, t. y. turint tikslą nusikalstamai praturtėti, leidžia pagrįstai abejoti, jog išėjęs į laisvę R. P. sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad lygtinio paleidimo atveju R. P. bus įdarbintas, kadangi, sprendžiant iš aukščiau aptartų duomenų visumos, darbo ir legalių pajamų turėjimas nuo nusikalstamo elgesio nuteistojo neatgrasė, todėl abejotina, jog šios aplinkybės gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio ir jo lygtinio paleidimo atveju. Taip pat, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis pripažįsta vartojęs narkotines medžiagas apie trejus metus prie 9 metus laisvėje, ir jų vartojimas turėjęs įtakos jo padarytoms nusikalstamoms veikoms. Priklausomybė nuo psichiką veikiančių medžiagų yra fiksuota ir asmens sveikatos istorijoje. Nors nuteistasis nurodo, kad problemų su alkoholio vartojimu neturi, tačiau pataisos namuose yra baustas už alkoholio vartojimą. Visos šios aplinkybės, šiuo metu dar neleidžia pagrįstai tikėtis adekvataus nuteistojo elgesio ir reakcijos konfliktinėse situacijose, leidžia pagrįstai abejoti sėkminga nuteistojo integracija į visuomenę šiuo metu.

Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, įvertintina ir tai, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis nusikaltimuose gan dažnai naudojo kontroliuojamąjį elgesį siekiant paklusimo bei jį linkęs pateisinti, pastebėti savikontrolės praradimai, negeba atskirti sričių, kurios yra probleminės ir turi didžiausią įtaką nusikalstamam elgesiui, labiau yra susirūpinęs trumpalaike nauda, o ne ilgalaikiais sprendimais, linkęs ignoruoti pasekmes, labiau linkęs pasikliauti savo protu bei patyrimu. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ypatingai svarbu tai, kaip nuteistasis geba laikytis jam nustatytų draudimų, įpareigojimų ir nustatytos tvarkos, nes lygtinis paleidimas neišvengiamai susijęs su įvairiais suvaržymais. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. P. pozityvus elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis net 10 kartų baustas drausmine tvarka, ir nors nuobaudos negaliojančios, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia jo elgesio bausmės atlikimo metu vertinti kaip nepriekaištingo. Visa tai taip pat kelia pagrįstų abejonių dėl lygtinio paleidimo efektyvumo.

R. P. skunde taip pat teigia, jog teismas nutartyje cituodamas neva melagingus teiginius dėl nepakankamos nuteistojo pažangos bei teigdamas, kad nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis būdamas lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei teisę į teisingą teismą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės vykdymo procese sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą pagrindas manyti, kad asmuo toliau taisytis gali ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės ir būdamas laisvėje jis daugiau nenusikals, nėra preziumuojamas. Tai vertinamasis kriterijus, apie kurį, sprendžiama, kaip jau minėta, vertinant nuteistojo pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, elgesį pataisos įstaigoje, nuostatas bei kitus veiksnius, todėl išvada, kad nėra pagrindo manyti, jog asmuo nebenusikals ir laikysi įstatymų, nelaikytina nekaltumo prezumpcijos pažeidimu ar tuo labiau teisės į teisingą teismą pažeidimu.

Nuteistojo skunde nurodomi argumentai, jog kitiems nuteistiesiems, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys buvo nustatyta didesnė, lygtinis paleidimas buvo taikomas, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog kiekvienu atveju asmens lygtinio paleidimo klausimas yra sprendžiamas individualiai ir yra analizuojama visuma duomenų apie konkretų nuteistąjį. Nepagrįstai nuteistasis skunde nurodo, kad priimtas nutartis yra sudurstyta iš šabloniškų frazių. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra pakankamai argumentuota, joje aiškiai išdėstyta, kodėl nepritariama Komisijos sprendimui taikyti R. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro šio sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu, o taip pat nesuteikia pagrindo teigti, jog jis yra diskriminuojamas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

Atmetant nuteistojo skundą pažymėtina ir tai, kad nors už nepriekaištingą elgesį R. P. buvo paskatintas 5 kartus, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, išėjęs į laisvę turės pastovią gyvenamąją vietą, bus įdarbintas, palaiko glaudžius socialinius ryšius su sugyventine, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra sumažėjusi nuo 81 balo iki 56 balų, kas rodo, kad nuteistojo elgesys koreguojamas tinkama linkme ir stebima pozityvi nusikalstamo elgesio kaita, tačiau, įvertinus aukščiau aptartų duomenų visumą, teigti, jog tokia jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama, teisinio pagrindo nėra. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad iš nuteistajam pagal „OASys“ metodiką nustatytų 56 balų net 31 balas yra dinaminis, kuriuos nuteistasis gali pakeisti savo teigiamu elgesiu. Vien tai, kad nuteistasis kitaip vertina socialinio tyrimo išvadoje nurodytus duomenis ir jam nustatytą nusikalstamo elgesio riziką, nereiškia, kad apylinkės teismas netinkamai juos įvertino.

Atsakant į skundo argumentus konstatuotina, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nesutiktina ir su skundo argumentu dėl Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų Rec (2003) 22, privalomumu. Kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais. Be to skunde nurodoma teismų praktika, nėra įpareigojanti nuteistojo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kadangi kaip jau aukščiau paminėta, kiekvienu atveju situacija vertinama individualiai ir lygtinio paleidimo taikymo efektyvumas, sprendžiamas tik individualizuojant kiekvieną asmenį atliekantį laisvės atėmimo bausmę, vertinant jo elgesį visu laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Akcentuotina ir tai, kad pirmosios instancijos teismo nutartyje išaiškintos teisės normos nėra laikytinos teismo demagogija, o priešingai pagrįstu teisės aktų išaiškinimu.

Įvertinus visą tai daroma išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. P. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų, neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tokiu būdu apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistajam, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartis yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, naikinti ją pateikto skundo motyvais teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo R. P. apeliacinį skundą atmesti ir Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti galioti.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.