- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-24
- Bylos Nr.
- 1N-119/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-9-00127-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rūta Mickevičienė
- Kaltinamasis
- G. Š.
- Advokatai
- Andrius Baranskis
teismo posėdyje išnagrinėjo suimto kaltinamojo G. Š. (G. Š.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutarties, kuria netenkinti J. Š. ir D. Š. prašymai suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su G. Š..
Teisėja, išnagrinėjusi kaltinamojo G. Š. skundą ir susipažinusi su pateikta bylos medžiaga,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. Š. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktuose, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 263 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 4 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 129 straipsnio 2 dalyje 9 punkte, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 146 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 2 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Vilniaus apygardos teisme 2011 m. lapkričio 3 d. buvo gauti J. Š. (mamos) ir D. Š. (žmonos) prašymai suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su G. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. lapkričio 7 d. nutartimi atmetė J. Š. ir D. Š. prašymus suteikti daugkartinį leidimą pasimatyti su G. Š.. Teismas nurodė, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, jog dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais, konstatavo, kad tenkinti J. Š. ir D. Š. prašymus netikslinga.
Šalies argumentai
Kaltinamasis G. Š. skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį panaikinti. Kaltinamasis nurodo, jog baudžiamoji byla perduota teismui, liudytojų ir kaltinamųjų parodymai yra baudžiamosios bylos medžiagoje, pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu jam buvo leista susitikti su šeimos nariais. Kaltinamasis taip pat nurodo, jog jis suimtas jau septyniolika mėnesių ir negali pamatyti savo vaikų, žmonos, mamos, dėl to jaučia psichologinį spaudimą.
Prašo skundžiamą nutartį pakeisti – leisti jam pasimatyti su šeimos nariais ir jiems skambinti.
Teismo posėdyje dalyvavęs kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo G. Š. skundas atmetamas.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – Suėmimo vykdymo įstatymas) 22 straipsnyje įtvirtinta suimtųjų teisė pasimatyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, pasimatymą tardymo izoliatoriaus administracija leidžia norinčio pasimatyti suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytiniu sutikimu. Minėto įstatymo 22 straipsnis suformuluotas taip, kad suimtiesiems pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis skaičius neribojamas, tik išimtiniais atvejais ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurioje žinioje yra byla, motyvuotu sprendimu gali nesutikti leisti suimtajam pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis. Nei Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodeksas (toliau – BPK), nei Suėmimo vykdymo įstatymas nereglamentuoja, kokiais atvejais suimtiesiems neleidžiama pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, tačiau sisteminiu būdu aiškinant įstatymą, laikytina, jog pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties.
Vilniaus apygardos teismas, atmesdamas J. Š. ir D. Š. prašymus leisti pasimatyti su G. Š., skundžiamoje nutartyje nurodė, jog byla yra didelės apimties, sudėtinga, jos nagrinėjimas iš esmės nėra pradėtas, kaltinamųjų pozicijos nėra aiškios, dalies kaltinamųjų pozicijos yra visiškai priešingos, todėl siekiant objektyvaus įrodymų surinkimo, siekiant užkirsti kelią bet kokiai galimybei suderinti pozicijas, įtakos byloje dalyvaujantiems asmenims darymui, pažymint, jog dalis kaltinamųjų ar jų šeimos narių pažįsta kitus kaltinamuosius, kitus byloje dalyvaujančius asmenis ar jų šeimos narius, yra susiję draugystės ar giminystės ryšiais. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tokie pirmosios instancijos teismo motyvai yra pakankami atmesti J. Š. ir D. Š. prašymus pasimatyti su kaltinamuoju. Kaip jau buvo minėta, pasimatymai su giminaičiais ar kitais asmenimis negalimi tais atvejais, kai tai gali trukdyti bylos procesui arba kitaip neleisti pasiekti kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės paskirties. Be to, BPK 341 straipsnyje numatyta teismo teisė, bet ne pareiga suteikti pasimatymą suimtojo nuteistojo šeimos nariams ar jo artimiesiems giminaičiams gavus atitinkamą jų prašymą. Todėl siekiant, kad visos bylos aplinkybės būtų išnagrinėtos išsamiai ir nešališkai, kaltinamojo G. Š. skundas netenkinamas.
Kaltinamojo skunde nurodytas prašymas leisti skambinti šeimos nariams nenagrinėjamas, kadangi pirmosios instancijos teismas sprendė klausimą dėl J. Š. ir D. Š. prašymų suteikti daugkartinius pasimatymus su kaltinamuoju G. Š.. Pažymima, kad prašymą leisti skambinti šeimos nariams galima pateikti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo G. Š. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.