Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo L. B. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutarties, kuria L. B. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe, neteisėtai įgijo, laikė, gabeno labai didelį kiekį psichotropinės medžiagos, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti. Šiais veiksmais L. B. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

L. B. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK) 140 straipsnio tvarka 2010 m. vasario 9 d. buvo sulaikytas. Visagino miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 10 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams. Vėliau suėmimas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, skaičiuojant jį nuo 2012 m. rugpjūčio 10 d.

Skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 25 straipsnio 3 dalis ir 260 straipsnio 3 dalis), už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų. Nutartyje taip pat pažymima, jog L. B. ankščiau 3 kartus teistas, būdamas pakankamai jauno amžiaus (28 metų), jis jau apie 4 metus praleido įkalinimo įstaigose pagal teismo nuosprendžius, šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus vos 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo vietos, ir šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad L. B. nusikalstamų veikų darymas yra gyvenimo norma ir galimai – pragyvenimo šaltinis. Be to, Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad kaltinamasis niekur nedirba, Lietuvoje jis neturi tvirtų socialinių ryšių, nes jo sesuo ilgą laiką gyvena Islandijoje, savo šeimos kaltinamasis neturi. Todėl teismas konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą. Toliau skundžiamoje nutartyje nurodoma, kad L. B. gali daryti naujus nusikaltimus. L. B. ankščiau 3 kartus teistas, teistumai neišnykę ir nepanaikinti, šioje baudžiamojoje byloje kaltinimai pareikšti 33 asmenims, todėl teismas padarė išvadą, kad kaltinamajam inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvo ne atsitiktinės, o iš anksto suplanuotos. Be to, teismas pažymėjo, jog ši baudžiamoji byla yra didelės apimties ir sudėtinga.

Skunde nesutinkama su prokurorės išsakytais argumentais, kad L. B. ankstesni teistumai rodo, jog nusikalstamų veikų darymas yra jo gyvenimo norma ir galimai pragyvenimo šaltinis.

Kaltinamasis pažymi, kad iki paskiriant jam suėmimą, jis buvo užsiregistravęs darbo biržoje, gyveno su sergančia motina, kuriai reikalinga priežiūra, ir nepilnamečiu broliu. L. B. nurodo, kad minėti asmenys lanko jį Lukiškių kalėjime, ir tai rodo jų tvirtus tarpusavio socialinius ryšius. Šios aplinkybės, kaltinamojo teigimu, patvirtina, kad, būdamas laisvėje, jis nebėgs (nesislėps) nuo teismo.

Kaltinamasis pažymi, kad jis suėmime jau praleido 2 metus ir 5 mėnesius, todėl net ir paskyrus jam ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, jis neketina bėgti (slėptis), nes jau yra atlikęs dalį jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamojo L. B. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas kardomosios priemonės – suėmimo terminą, Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio, 122 straipsnio, 127 straipsnio reikalavimų nepažeidė. Svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas iš esmės nesprendžiamas ir įrodymai, taip pat ir L. B. parodymai, nevertinami.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad L. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Tokie duomenys yra liudytojų J. Tarasenko, R. Š. , E. Svirkovičiaus parodymai, asmens kratos protokolas, specialisto išvada, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai.

Pratęsdamas kaltinamajam L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą 3 mėnesiams, Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte – bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte – darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

Vilniaus apygardos teismas, pratęsdamas L. B. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, nurodė, kad L. B. kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį jam gresia griežta laisvės atėmimo bausmė, jis neturi tvirtų socialinių ryšių, iki paskiriant jam suėmimą, nedirbo, yra 3 kartus teistas. A. B. , jei jo kaltė bus įrodyta, gresia ilgalaikė laisvės atėmimo bausmė, tačiau ši aplinkybė, sprendžiant, ar yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, negali būti vertinama atsiejamai nuo visų byloje esančių faktinių duomenų apie kaltinamojo asmenybę. Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nusikaltimo sunkumas ir sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra paminėta, ši aplinkybė priskirtina ,,kitų aplinkybių“ sąvokai, tuo tarpu į pačioje įstatymo normoje išvardintas aplinkybes yra būtina pirmiausiai atsižvelgti sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo, t. y. būtina atsižvelgti į kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje. Nusikaltimo sunkumas ir baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė suėmimo pagrindu gali būti tik tada, kai, remiantis šia aplinkybe, galima padaryti išvadą, jog kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, t. y. tokią išvadą turėtų patvirtinti ir kitos Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje išvardintos aplinkybės. Išanalizavus apeliacinės instancijos teismui pateiktus baudžiamosios bylos duomenis dėl kaltinamajam L. B. kardomosios priemonės – suėmimo termino pratęsimo, nėra nustatyta jokių Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, kurios patvirtintų pagrįstą manymą, jog pastarasis bėgs (slėpsis) nuo teismo. Priešingai nei nurodyta skundžiamoje nutartyje, L. B. turi tvirtus socialinius ryšius – motiną, brolį bei seserį, kurie, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos, lanko kaltinamąjį Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, kur jis yra laikomas suimtas. Be to, L. B. yra pakankamai jauno amžiaus, todėl tai, kad jis yra nevedęs, nerodo, jog kaltinamasis neturi tvirtų socialinių ryšių. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikoje susidariusią situaciją, galimybę asmenims laisvai judėti, dirbti bei gyventi užsienio valstybėse, ta aplinkybė, kad kaltinamojo sesuo gyvena Islandijoje, nereiškia, kad L. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, nurodė, kad L. B. , iki paskiriant jam suėmimą, nedirbo, yra 3 kartus teistas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis, turėdamas ryšių užsienio valstybėje - Islandijoje, iki sulaikymo nesislapstė, taip pat neleidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje ir neturėdamas darbo L. B. bėgs (slėpsis) nuo teismo. Ankstesnis asmens teistumas bei pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos nepatvirtina Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto suėmimo skyrimo pagrindo, tačiau leidžia pagrįstai manyti, jog paleistas iš suėmimo kaltinamasis gali ir vėl nusikalsti. Nusikalstama veika, kurią galimai padarė L. B. , numatyta Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, ji priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 260 straipsnio 3 dalis). Šią inkriminuojamą nusikalstamą veiką pastarasis galimai padarė veikdamas organizuota grupe su kitais asmenimis. Baudžiamojoje byloje esantys duomenys patvirtina, jog inkriminuojamą nusikaltimą L. B. galimai padarė praėjus kiek mažiau nei 3 mėnesiams po paleidimo iš įkalinimo įstaigos, kur jis atliko bausmę už nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 180 straipsnio 1 ir 3 dalyse, padarymą. Todėl, priešingai nei teigiama skunde, ši aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad nusikalstamų veikų darymas yra tapęs kaltinamojo gyvenimo būdu ir pragyvenimo šaltiniu. Dėl šių duomenų Vilniaus apygardos teismo išvada apie tai, kad būdamas laisvėje L. B. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 4 dalyje, pripažįstama pagrįsta.

Skiriant suėmimą ar pratęsiant suėmimo terminą, būtina nustatyti bent vieną Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose numatytą pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, nesant pagrindo, tęsiant L. B. suėmimo terminą, pritaikė Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Tačiau nustatyto suėmimo skyrimo pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, pakanka, kad kaltinamajam suėmimo terminas būtų pratęstas dar trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomųjų priemonių paskirtį, numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Nustačius, kad, būdamas laisvėje, L. B. darys naujus nusikaltimus, darytina išvada, kad minėti tikslai nebūtų pasiekti, netaikant kaltinamajam pačios griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo L. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.