Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Daivos Jankauskienės,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. (S. R.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2019 m. lapkričio 25 d. priimtą nutarimą Nr. 95-735 taikyti nuteistajam S. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. S. R. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 135 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktus, 25 straipsnio 4 dalį, 146 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 263 straipsnio 2 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 181 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 253 straipsnio 1 dalį (dvi veikos), 25 straipsnio 4 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 25 straipsnio 4 dalį, 284 straipsnio 1 dalį, 25 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta 13 (trylikos) metų laisvės atėmimo bausme.

5. Bausmės pradžia – 2014 m. gegužės 9 d., bausmės pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 2 d.

Motyvuojamoji dalis

9. Nuteistojo S. R. skundas atmetamas.

10. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

11. Priešingai nei nurodo S. R., sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, svarbu įvertinti ir nuteistojo asmenybę, praeityje teismo jam taikytas poveikio priemones, nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, jo požiūrį į darbą, nusikaltimais padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas aplinkybes. Šie kriterijai parodo, ar yra įstatyme nustatyta materialioji sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti, t. y. ar nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei ar nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

12. Sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertintinos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas, BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas, kuris pasireiškia nukentėjusiųjų ir visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Taigi, nuteistojo galimybės pakeisti savo elgesį ateityje negali būti vertinamos atsietai nuo jo ankstesnio elgesio.

13. Iš pateikto skundo turinio matyti, kad S. R. iš esmės nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netvirtinti Komisijos nutarimo dėl lygtinio paleidimo jam taikymo ir teigia, kad teismas nepagrįstai jo asmenybę teigiamai charakterizuojančių duomenų nepripažino pagrindu paleisti jį lygtinai. Apygardos teismas, įvertinęs skundžiamos nutarties turinį, skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą bei skundo argumentus, pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šiai dienai nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, S. R. atžvilgiu yra pasiekti ir nuteistąjį įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Visiškai pritartina apylinkės teismo išvadai, kad surinkti duomenys nėra pakankami išvadai, kad būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingai nei mano S. R., ši išvada nėra asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas. Pažymėtina, kad tik padarius šią išvadą galima taikyti lygtinį paleidimą, nes bausmės paskirtis ne tik nubausti asmenį, bet ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas (svarbus ir visuomenės saugumo interesas).

14. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai pažymėjo, kad S. R. ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vieno ar kelių nusikalstamų veikų padarymą. Jis priklausė nusikalstamam susivienijimui, kurį sudarė daugiau nei dvidešimt asmenų, ir vykdė įvairaus pobūdžio sunkius bei labai sunkius tyčinius nusikaltimus (disponavimas narkotinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, kito asmens nužudymas, neteisėtas laisvės atėmimas, kvalifikuotas turto prievartavimas ir kt.). Padarytų nusikalstamų veikų pobūdis bei spektras patvirtina, jog S. R. visiškai ignoravo įstatymų imperatyvus ir savo asmeninių poreikių, visų pirma, materialinės gerovės, siekė nepaisydamas kitų visuomenės narių teisių bei teisėtų interesų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra buvęs Klaipėdos socialinių mokslų kolegijos Teisės fakulteto studentas, taigi, kylanti atsakomybė už teisei priešingas veikas jam buvo gerai žinoma, nepaisant to, jis rinkosi šiurkščiai pažeisti baudžiamąjį įstatymą ir tai darė ne vieną kartą.

15. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad iki suėmimo S. R. oficialiai niekur nedirbo, jo pragyvenimo šaltinis buvo nusikalstamų veikų darymas. Pataisos namuose 2017-2018 metais jis lankė (duomenys neskelbtini) profesinio rengimo centrą, kuriame įgijo suvirintojo elektra rankiniu būdu specialybę. Perkeltas į atvirąją koloniją, nuo 2019 m. vasario 18 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur dirba iki šiol. Gautas raštas, jog asmuo bus įdarbintas ir po bausmės atlikimo. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija negali daryti vienareikšmės išvados, jog nuteistojo darbinė motyvacija bei pasiryžimas sąžiningai užsidirbti pragyvenimui būnant laisvėje yra stiprūs. Bausmę S. R. atlieka nuo 2014 m. gegužės mėnesio, prieš tai daugiau nei trejus metus buvo laikomas kardomajame kalinime, tačiau, jau minėta, kad realiai dirbti jis pradėjo tik nuo 2019 m. vasario 18 d., t. y. darbinės funkcijos yra atliekamos vos metus laiko, nors izoliuotas nuo visuomenės jis yra jau daugiau nei aštuonerius metus. Šie duomenys patvirtina, kad darbiniu užimtumu nuteistasis susidomėjo tik tuomet, kai atsirado galimybė taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, kas rodo, jog S. R. yra labiau suinteresuotas kuo greičiau išeiti į laisvę, o ne įsitvirtinti darbo rinkoje, ugdant savo darbinius įgūdžius.

16. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis savanoriškai dengia priteistą ieškinį ir šiuo metu yra išmokėjęs 365 Eur, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jo atžvilgiu priteisti civiliniai ieškiniai yra gerokai didesni. Iš S. R. ir dar dviejų nuteistųjų solidariai priteista 1575 Lt (456,15 Eur) Šiaulių teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo gydymą, taip pat iš S. R. priteista 18 000 Lt (5213,16 Eur) turtinės ir 100 000 Lt (28 962 Eur) neturtinės žalos nukentėjusiajam atlyginti. Taigi, bendroje sumoje nuteistojo savanoriškai padengta ieškinio suma yra tik simbolinė, neleidžianti spręsti apie likusios dalies bent kiek didesnį ar visišką padengimą, ar norą (dedamas pastangas) sumažinti savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Turimi finansiniai įsipareigojimai neabejotinai turėtų reikšmės sėkmingai nuteistojo probacijai, galimai netgi skatintų pakartotinai nusikalsti.

17. Teisėjų kolegija ženklios pažangos nenustatė ir nuteistojo mąstysenoje. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad S. R. yra smurtavęs kitų atžvilgiu, siekdamas jų paklusimo. Šiuo metu greitą veikimą jis vertina kaip pasitikinčio savimi ir ryžtingo žmogaus požymį. Nors nuteistasis geba formuoti gerus santykius su kolegomis, vadovais, tačiau daugumoje yra linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Asmuo geba įvardyti, kad jo nusikalstamumui įtakos turėjo bloga aplinka, draugai, taip pat impulsyvus elgesys, tačiau šiuo metu teigia problemų nebeturintis. Šios nuteistojo nuostatos patvirtina, kad jis pernelyg savimi pasitiki, jo asmenybė nėra pakankamai lanksti bei gebanti priimti kitų nuomonę, teikiamas rekomendacijas ar pasiūlytus alternatyvius veikimo būdus. Vien faktas, jog S. R. bausmės atlikimo metu sukūrė šeimą ir susilaukė dukters, nėra pakankamas konstatavimui, kad jo puoselėjamos vertybės kardinaliai pasikeitė. Atkreiptinas dėmesys, kad bausmę atvirojoje kolonijoje nuteistasis tęsia nuo 2018 m. lapkričio mėnesio, o teisė vykti į namus be sargybos jam suteikta nuo 2018 m. gruodžio mėnesio, vadinasi, šiomis lengvatomis jis naudojasi dar palyginus neseniai, taigi, S. R. pirmiau turi įrodyti, jog yra vertas švelnesnių kalinimo sąlygų, o tik paskui gali tikėtis lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo. Teisėjų kolegija sutinka, kad šiuo metu nuteistojo elgesys yra nepriekaištingas, jo gautos drausminės nuobaudos (2011 m. ir 2012 m.) jau seniai nebegaliojančios, vis dėlto, toks elgesys nėra kuo nors išskirtinis ar ypatingas, kadangi laikytis nustatyto režimo reikalavimų yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei S. R. sistemingai pažeidinėtų pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles, tuomet įstaigos administracija nebūtų švelninusi jam kalinimo sąlygų, suteikusi papildomų lengvatų ir pan. Pakartotinai vertinti nuteistojo elgesį, dėl kurio jis buvo keturiolika kartų paskatintas, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, dauguma nuteistajam nustatytų apsauginių veiksnių nuo pakartotinio nusikalstamumo (pavyzdžiui, pastovi gyvenamoji vieta, palaikanti asmeninė parama, psichoaktyvių medžiagų nevartojimas, gebėjimas išsikelti ateities tikslus bei susidoroti su stresiniais išgyvenimais) egzistavo ir iki nusikalstamų veikų padarymo, tačiau nuo priešingų teisei veikų S. R. nesulaikė. Tuo tarpu aukšta motyvacija gyvenimo būdo keitimui bei gebėjimas suvokti netinkamo elgesio pasekmes skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje neatsispindi.

18. Remiantis išdėstytu, daroma išvada, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis, priešingai nei teigia nuteistasis, yra teisėta ir pagrįsta. S. R. daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra žymi bei akivaizdi (nors ši rizika vertinama kaip žema, tačiau nuo paskutinio svarstymo sumažėjo tik trimis balais), nuteistasis stokoja savikritikos (neįžvelgia jokių turimų problemų), racionalaus bei visapusiško mąstymo (pilnai nepripažįsta savo kaltės dėl labai sunkaus, negrįžtamas pasekmes sukėlusio, smurtinio nusikaltimo, daugiau remiasi savo patirtimi, o ne specialistų patarimais, rekomendacijomis), todėl lygtinio paleidimo jam taikymas šiuo metu pažeistų teisingumo principą bei visuomenės siekį gyventi saugioje aplinkoje. Esant šioms aplinkybėms, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama galioti be pakeitimų, o nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo S. R. (S. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 13 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.