- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- 1S-72-658/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00060-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Giedraitis, Darius Kantaravičius, Nerijus Meilutis
- Nuteistasis
- S. Č.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio, Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. Č. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. Č. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos pirmajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 91-255 netaikyti nuteistajam S. Č. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Komisijos nutarimo ir pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
1. S. Č. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistas galutine subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 metams. Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 1 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir S. Č. pasiųstas atlikti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2018 m. gegužės 12 d., bausmės pabaiga – 2020 m. lapkričio 12 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dienai (2019 m. lapkričio 28 d.) –11 mėnesių 14 dienų.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2019 m. lapkričio 29 d. priėmė nutarimą Nr. 91-255, kuriuo nutarė S. Č. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija nutarime pažymėjo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 69 balai, t. y. nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė. Nuteistasis nevykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir Komisijos rekomendacijų, turi galiojančią nuobaudą, gautą 2019 m. liepos 24 d. Komisija nutarime konstatavo, jog nuteistojo elgesys šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals.
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. sausio 7 d. nutartimi nutarė atmesti nuteistojo S. Č. skundą dėl Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarimo Nr. 91-255 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, jog nuteistasis nesilaiko vieno iš BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytų formalių pagrindų lygtiniam paleidimui – bausmės atlikimo metu nevykdo nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Teismo vertinimu formalaus pagrindo nebuvimas yra absoliuti kliūtis taikyti lygtinį paleidimą, todėl teismas kitų aplinkybių, susijusių su nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nesant formalių pagrindų, nevertino. Teismas nurodė, kad nuteistasis bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, du kartus baustas drausmine tvarka, taip pat du kartus baustas už administracinius nusižengimus, turi vieną galiojančią drausminę nuobaudą, paskirtą 2019 m. liepos 24 d. (miegojo ne savo lovoje), ir tuo pačiu nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių, todėl yra pagrindo manyti, kad nuteistasis įstatymų nesilaikys ir nusikals vėl. Teismas padarė išvadą, jog nors bausmę nuteistasis privalo atlikti tinkamai, tačiau jam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių bei Komisijos paskirtų rekomendacijų nevykdymas, paskirtos nuobaudos, pasyvumas savo elgesiu įrodyti, kad pasitaisė ir ateityje gyvenimo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis neleidžia sutikti, kad nuteistojo pastangos teigiamai koreguoti savo elgesį buvo pakankamos bei bausmės tikslai bus pasiekti sušvelninus bausmės atlikimo sąlygas.
II. Skundo esmė
5. Nuteistasis S. Č. skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą.
5.1. Nuteistasis skunde nesutinka su apylinkės teismo išvada, kad nėra formalaus pagrindo nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Komisija nutarime Nr. 91-255 pažymėjo, kad nuteistasis dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, todėl laikytina, jog yra formalus pagrindas svarstyti lygtinio paleidimo taikymą. Nuteistasis teigia, kad teismas, vertindamas lygtinio paleidimo taikymą, turėtų ne tik vadovautis formalaus įstatymo laikymosi, bet atsižvelgti į aplinkybių visumą. Kintantys arba dinaminiai rizikos veiksniai, kurie įvardijami kaip kriminogeniniai, kinta ne tik dėl socialinių reabilitacijos priemonių taikymo, bet ir dėl natūralaus gyvenimo pokyčių, santykių su šeima, laisvalaikio užimtumo ir kt. Sėkminga resocializaciją gali užtikrinti tik visas kompleksas sudedamųjų dalių, mažinant nuteistųjų izoliaciją ir atotrūkį nuo išorinio pasaulio.
5.2. Nuteistasis teigia, kad vertinant socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Nuteistasis pataisos namuose dirba, darbo pobūdžiui neišrankus, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse savo elgesį koreguoja tinkama linkme, yra skatintas. Šiuo metu nuteistasis yra atlikęs didžiąją dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Skunde pabrėžiama, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o jos pakeitimas švelnesne. Nusikaltimą padariusio asmens izoliacija pati savaime neužtikrina jo elgesio korekcijos, o kartais net dar labiau komplikuoja bausmę atlikusio asmens integraciją į visuomenę.
5.3. Nuteistasis skundu pažymi, kad vertinant jam 2019 m. liepos 24 d. paskirtą nuobaudą, negalima teigti, jog tai galėjo padaryti ženklų poveikį jo elgesiui pakartotinai nusikalsti. Nuteistasis miegojo laisvoje lovoje nesukeldamas kitiems nuteistiesiems nepatogumų. Tokie vidaus tvarkos taisyklių nesilaikymai kartais nutinka dėl ilgo laiko buvimo laisvės atėmimo bausmės vykdymo įstaigoje. Be to, ši nuobauda šiuo metu paskatinimo būdu yra panaikinta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nuteistojo skundas atmetamas.
6. Nuteistasis skunde akcentuoja, kad apylinkės teismo išvada dėl įstatyme numatyto formalaus pagrindo taikyti lygtinį paleidimą nebuvimo yra nepagrįsta. Todėl aukštesnysis teismas nutartyje pirmiausiai ir pasisako dėl lygtinio paleidimo pagrindų klasifikavimo ir egzistavimo.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų gali būti laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals. Taip pat nuteistasis, kuris siekia būti paleistas lygtinai, turi būti atlikęs BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės dalį. Taigi, iš šių įstatymo nuostatų aiškiai matyti, kad BVK yra nustatyti du formalūs bei du materialieji pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant nuteistajam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Formalieji pagrindai lygtinio paleidimo taikymui yra: a) nuteistojo prašymo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai pateikimas bei b) nuteistasis turi būti atlikęs minimalią laisvės atėmimo bausmės dalį. Materialieji pagrindai lygtiniam paleidimui yra: a) nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir b) pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.
8. Taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima tik esant nutarties 7 punkte nurodytų pagrindų visumai. Taigi konstatuotina, kad šioje byloje apylinkės teismas neteisingai aiškino BVK 157 straipsnio nuostatas ir nepagrįstai sprendė, jog nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas yra formalusis pagrindas.
9. Tačiau susipažinus su bylos medžiaga konstatuotina ir tai, kad be pirmosios instancijos teismo padarytos teisės aiškinimo klaidos taip pat ir pataisos įstaiga ydingai suprato bei aiškino Bausmių vykdymo kodeksą, sudarant nuteistajam S. Č. individualų socialinės reabilitacijos planą bei nustatant jame priemones nuteistajam. Tuo aspektu aukštesnysis teismas taip pat pasisako, kadangi tai galėjo lemti ir netinkamas pirmosios instancijos teismo išvadas dėl lygtinio paleidimo pagrindų klasifikavimo ir vertinimo.
10. Nuteistojo S. Č. individualiame socialinės reabilitacijos plane, kaip viena iš priemonių buvo nurodyta „nedaryti teisės aktų pažeidimų ir neturėti galiojančių nuobaudų“. Tačiau sistemiškai aiškinant Bausmių vykdymo kodeksą pažymėtina, kad ne planas, o įstatymas įpareigoja nuteistąjį laikytis nustatytos pataisos įstaigų tvarkos (BVK 110 straipsnio 1 dalies 1 punktas), už kurios nevykdymą tas pats įstatymas, o ne planas, numato galimybę taikyti nuteistajam poveikio priemones, pavyzdžiui Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnyje įtvirtintas nuobaudas. Todėl konstatuotina, kad nuteistojo pareigų laikymasis priskirtinas bausmės atlikimo režimo, o ne socialinės reabilitacijos institutui (BVK 112 straipsnio 1 dalis). Tačiau pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino šių institutų skirtumo.
11. Tuo tarpu nuteistųjų socialinė reabilitacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu (BVK 137 straipsnio 1 dalis). Resocializacijos proceso planavimu ir įgyvendinimu siekiama mažinti nuteistųjų nusikalstamo elgesio riziką, motyvuoti nuteistuosius ir ugdyti jų gebėjimus socialiai reabilituotis, taip pat savo gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, užtikrinti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, nukentėjusio asmens ir nuteistojo sutaikinimą (BVK 137 straipsnio 2 dalis). Būtent šiems tikslams pasiekti atitinkamai numatytas resocializacijos proceso planavimas ir taikytinos resocializacijos priemonės, kurios, be kita ko, gali būti susijusios ir su pagalba nuteistajam laikytis pareigų. Tačiau, šiuo atveju, nuteistajam buvo nustatytos ne socialinės reabilitacijos, o režimo institutui būdingos pareigos, ką aukštesnysis teismas įvertina kaip netinkamą nuteistojo resocializacijos proceso planavimo pavyzdį. Pirmosios instancijos teismas taip pat šios aplinkybės neįvertino, ir netgi priešingai – konstatuodamas, jog nuobaudos buvimas jau savaime neleidžia nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, iš esmės sudarė situaciją, prieštaraujančią BVK įtvirtintam esminiam teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principui. Tačiau tuo pačiu pažymėtina ir tai, kad plane nenumatant galimybės įtvirtinti režimo institutui būdingų pareigų, tai nereikštų, jog nuteistasis apskritai gali nesilaikyti režimo, ir manyti, kad turimos (turėtos) nuobaudos nėra ir nebus įvertintos Komisijos ir teismo. Nuteistojo padaryti nusižengimai, negatyvus elgesys, nuobaudos ir panašūs pažeidimai, ne tik gali, bet ir privalo atsispindėti jo rizikos įvertinime, kurio rezultatais nustatoma pažanga, kuri vėliau vertinama tiek Komisijai, tiek teismui priimant sprendimus.
12. Taigi, nors ir pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino BVK nuostatas, nustatančias lygtinio paleidimo pagrindus ir socialinę nuteistųjų reabilitaciją, tačiau Baudžiamojo proceso kodeksas, reglamentuojantis skundų tokios kategorijos bylose nagrinėjimą, (o konkrečiai Baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalis), nenumato galimybės aukštesniajam teismui grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Todėl atsižvelgdamas į tokį įstatyminį reglamentavimą, bei taikydamas apeliaciniam procesui priskirtinus principus, numatančius pareigą aukštesniajam teismui ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas tiek faktų nustatymo, tiek teisės taikymo klaidas – iš esmės įvertina tas aplinkybes, kurios turėjo būti vertintos pirmosios instancijos teismo nagrinėjant nuteistojo S. Č. skundą dėl Komisijos nutarimo.
13. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. Č. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos (vieną trečdalį paskirtos bausmės) ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta nutarties 7 punkte, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos materialiosios sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Kaip jau minėta, kadangi apylinkės teismas šių aplinkybių iš esmės nevertino, tą šioje nutartyje padaro aukštesnės instancijos teismas.
14. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog atlikus pakartotinį vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam S. Č. nustatoma vidutinė – 69 balų pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Tačiau vien tik šios aplinkybės vertinimas negali lemti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos (ne)taikymo. Be to būtina analizuoti, kiek šių balų yra statiniai, ir kiek dinaminiai. Šiuo atveju matyti, kad S. Č. pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro pakankamai reikšmingas dinaminių balų skaičius (47 balai), kuriuos nuteistasis savo pavyzdingu elgesiu turi galimybę sumažinti. Dėl to būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, jog jis yra pasiruošęs savo tikslų siekti teisėtomis priemonėmis, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Be to, kaip jau ir minėta šios nutarties 11 punkte, turi būti įvertinti ir nuteistojo padaryti pažeidimai, negatyvus elgesys, nuobaudos atliekant bausmę.
15. Kaip matyti 2019 m. lapkričio 22 d. Socialinio tyrimo išvadoje Nr. 61-5116 (toliau – Socialinio tyrimo išvada), Komisijos 2019 m. lapkričio 29 d. nutarime ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, kad S. Č. bausmės atlikimo metu du kartus pažeidė vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už tai jam buvo paskirtos nuobaudos, iš kurių viena galiojanti (paskirta 2019 m. liepos 24 d.), taip pat du kartus baustas už administracinius nusižengimus. Kadangi nuteistasis skunde teigia, kad jam 2019 m. liepos 24 d. paskirta nuobauda buvo panaikinta, aukštesnysis teismas pareikalavo iš pataisos įstaigos pateikti duomenis apie nuteistojo S. Č. padarytus drausmės pažeidimus, jam paskirtas nuobaudas ir paskatinimus laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 22 d. (Socialinio tyrimo išvados parengimo diena) iki šių duomenų pateikimo dienos (2020 m. vasario 3 d.). Iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos buvo gauti duomenys, kad nuteistasis S. Č. 2020 m. sausio 24 d. buvo paskatintas, tačiau 2020 m. sausio 27 d. jau vėl buvo nubaustas už tai, kad pažeidė vidaus tvarkos taisykles. Taigi, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, skundžiamos nutarties priėmimo metu S. Č. turėjo galiojančią nuobaudą. Tačiau, kaip jau minėta nutartyje, nesutiktina su apylinkės teismo teiginiu, kad nuobaudos buvimas pats savaime neleidžia nuteistajam taikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Visuomet yra būtina vertinti visus nuteistojo asmenybę apibūdinančius bei elgesio pokyčius atskleidžiančius duomenis.
16. Vertinant visą medžiagą matyti, kad kitas Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo, t. y. jis dalyvavo įvairiose privalomose socialinės reabilitacijos programose bei tęsia darbinę veiklą – dirba Ūkio aptarnavimo brigadoje pagalbiniu darbininku. Teigiamai S. Č. elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį yra 3 kartus skatintas, priteistą civilinį ieškinį dengia pagal galimybes, nesilaiko kriminalinės subkultūros ir neišreiškia diskriminacinių nuostatų, palaiko socialinius ryšius su savo artimaisiais, turės nuolatinę gyvenamą vietą. Pažymėtina, kad už nuteistojo gerą elgesį, darbą ir dalyvavimą renginiuose pataisos namų administracijos buvo tinkamai reaguota – panaikintos prieš terminą nuobaudos, pareikšta padėka. Taigi, toks elgesys yra tiek toleruotinas, tiek formuojantis manymą, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja reikiama linkme. Vis dėlto pažymėtina, kad nors nuteistasis buvo ne kartą skatintas, tačiau kaip jau minėta, jis taip pat ne kartą pažeidė nustatytas vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus, t. y. tris kartus buvo baustas drausminėmis nuobaudomis ir du kartus administracine tvarka. Vis tai atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi atliekant bausmę, bei neleidžia daryti išvados, jog jo pažanga mažinant nusikalstamą elgesį yra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje.
17. Kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad Socialinio tyrimo išvadoje vis dar išskiriami trys S. Č. asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – ankstesnis teistumas, išsilavinimas ir galimybė įsidarbinti, gyvenimo stilius ir draugai. Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek S. Č. praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus S. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.
18. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, šis teistumas S. Č. nėra pirmasis. Praeityje jis buvo teistas už nusikaltimus žmogaus sveikatai ir nuosavybei. Šiuo metu jis atlieka bausmę už apysunkio nusikaltimo, kuris taip pat padarytas žmogaus sveikatai, padarymą. Šios aplinkybės visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį tiek nuteistojo, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą visuomenei. Pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu S. Č. atžvilgiu leidžia ir tai, kad jis praeityje buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau jam vis tik nepavyko išlaikyti pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio ilgesnį laikotarpį, todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalį, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustojo galioti ir S. Č. buvo nuteistas už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat S. Č. po paskutinio nuosprendžio, pagal kurį šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, slapstėsi nuo teisėsaugos institucijų užsienyje. Šie faktai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia netinkamą S. Č. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau tiek, kiek jos atskleidžia S. Č. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Juo labiau, kad remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, S. Č. ankstesni nusikalstami veiksmai yra vienas iš kriminogeninių veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.
19. Abejonių, jog S. Č. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, teisėjų kolegijai kelia ir galimos jo alkoholio vartojimo problemos. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, daugumą nusikaltimų nuteistasis įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, alkoholio vartojimas yra susijęs su nuteistojo nusikalstamumu. Tuo tarpu pats nuteistasis lankyti AA susirinkimų nemato būtinybės, jaučia galįs alkoholio vartojimą kontroliuoti. Nuteistasis, būdamas pataisos namuose, nelankė programų, susijusių su alkoholio vartojimo problemų sprendimu, todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis būdamas laisvėje ilgesnį laiką sugebės atsisakyti šio itin neigiamo įpročio, neabejotinai skatinančio jo nusikalstamumą. Tokia išvada darytina įvertinus ankstesnį S. Č. elgesį, t. y. net būdamas teistas už nusikalstamas veikas, kurios padarytos būnant apsvaigus nuo alkoholio, nuteistasis nesugebėjo pakeisti savo elgesio ir toliau vartojo alkoholį, ko pasėkoje vėl padarė nusikalstamą veiką. Ta aplinkybė, kad S. Č. nebaustas už alkoholio vartojimą pataisos namuose, neeliminuoja galimybės, jog išėjęs į laisvę jis vėl grįš prie šio žalingo įpročio. Sprendžiant dėl žalingų įpročių atliekant bausmę paminėtina ir tai, kad nuteistasis, būdamas pataisos įstaigoje, buvo baustas administracine tvarka už tai, kad buvo apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Šių duomenų visuma vis dar neleidžia pagrįstai spręsti, jog lygtinio paleidimo atveju S. Č. nevartos alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, bei savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
20. Aukštesnės instancijos teismas taip pat pažymi, kad abejonių pakankama nuteistojo pažanga kelia ir Socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, susijusios su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo tarpasmeniniai įgūdžiai patenkinami: bendrauja vidutiniškai atvirai, išlieka atsargus, gynybiškas, linkęs nukrypti į nereikšmingas detales. Nuteistasis dėl įvykdyto nusikaltimo iki šiol kaltę neigia, o tai, be kita ko, rodo, jog jis yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Be to, nuteistasis kartoja tas pačias klaidas, nepasimokė iš ankstesnio patyrimo. Situacijos ir savęs analizė apysilpnė, buitinio lygmens, nuteistasis yra pernelyg linkęs pasitikėti savo tiesioginiu patyrimu. Nors S. Č. impulsų kontrolė izoliacijos sąlygomis yra pakankama, tačiau jis pats nurodo, jog gana greitai supyksta, gali būti nesunkiai išprovokuotas, panaudoti fizinę jėgą sprendžiant konfliktus. Nuteistasis pripažįsta, kad yra naudojęs fizinę jėgą prieš kitus asmenis, bet neigia kada nors grasinęs smurto panaudojimu ar jį naudojęs siekdamas asmeninių tikslų. Šiuo metu jis nemano turįs kokių nors problemų, išskyrus įkalinimo situaciją, ir neanalizuoja priežasčių paskatinusių jį nusikalsti. Nuteistasis pripažįsta, jog dažnai pasirinkdavo netinkamas problemų strategijas, nes susikoncentruodavo tik į teigiamas, pageidaujamas savo elgesio pasekmes, ignoruodamas galimas neigiamas, nepageidaujamas. Šiuo metu įvardina kelis ateities planus, tačiau jiems trūksta konkretumo, o pačiam asmeniui žinojimo ką jis turi padaryti, kad šiuos tikslus įgyvendintų. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad S. Č. ne visas socialines situacijas vertina tinkamai, yra pernelyg susikoncentravęs į save, trūksta empatijos jausmo nukentėjusių asmenų atžvilgiu. Remiantis šiais socialinio tyrimo išvados duomenimis, bei įvertinus S. Č. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teigti, jog, nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos nagrinėjamu atveju, priešingai nei savo skundu teigia nuteistasis, teisinio pagrindo vis tik nėra.
21. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo skundo teiginiai, kad lygtinio paleidimo taikymas padėtų nuteistajam greičiau integruotis į visuomenę. Įvertinus nuteistojo asmenybę ir jo taisymosi progresą, nuteistojo tikslus ir pasiryžimą jų siekti, darytina išvada, kad šiuo metu S. Č. paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, nebus įgyvendinti nuosprendžiu paskirtos individualizuotos bausmės tikslai, pasiekta nuteistojo resocializacijos ir visuomenės saugumo pusiausvyra, užtikrintas teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principo įgyvendinimas. Šiame kontekste pažymėtina, jog įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka BVK 157 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus reikalavimus. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog Kauno apylinkės teismo 2020 m. sausio 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o S. Č. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 puntu, 9 dalimi,
nutaria:
atmesti nuteistojo S. Č. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. sausio 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.