Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė atsakovo naudai iš ieškovės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nustatė, kad teismo sprendimas nedaro įtakos darbo ginčų komisijos 2021 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. DGKS- (2021-05-20 Nr. DGKS-1960) galiojimui.

3. Teismas nustatė, kad šalis nuo 2005 m. gruodžio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. siejo darbo santykiai, o laikotarpiais nuo 2003 m. liepos 29 d. iki 2003 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2011 m. birželio 1 d. iki 2016 m. balandžio 18 d. atsakovas ėjo ieškovės direktoriaus pareigas, kitais laikotarpiais atsakovas ėjo technikos direktoriaus pareigas. Atsakovas atleidimo iš darbo dieną taip pat buvo ieškovės akcininkas. Darbo santykių metu su atsakovu buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, pagal kurią atsakovas grynaisiais pinigais gavo iš viso 600 Eur ir ieškovės SEB ir Šaulių banko kortelėse esančias lėšas, kad užtikrintų ieškovės ūkinę veiklą bei komandiruočių išlaidoms. Teismas pritarė ieškovei, kad tarp darbo sutarties šalių buvo susiklostę teisiniai santykiai, turintys pavedimo požymių (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, 6.756 straipsnis, 6.757 straipsnis).

4. Teismas nustatė, kad 2023 m. sausio 30 d. atlikta su ieškovės buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusi ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, jog ieškovės 2016 – 2021 m. finansinės ataskaitos (balansai ir pelno (nuostolių) ataskaitos) yra sudarytos nesilaikant Lietuvos Respublikos įmonių atskaitomybės įstatymo (neteko galios 2024 m. liepos 1 d.) 16 straipsnio 4 dalies nuostatų ir neatitinka joms kituose teisės aktuose keliamų reikalavimų. Ieškovės atstovo 2024 m. gruodžio 5 d. teismo posėdžio metu pateiktos galutinės ieškovės sudarytos atsakovo gautų ir panaudotų lėšų suvestinės (DOK-183100; CB-269816-2-68-3-15395-2021-7) duomenys taip pat neatitinka nei byloje esančių ieškovės sudarytų atsakovui perduotų avansų apyskaitų, nei komandiruočių išlaidų detalizacijų, nei sudarytų sąskaitų aktyvumo ataskaitų, nei ieškovės buhalterinę apskaitą vedusios įmonės (UAB „Interna“) 2020 m. gruodžio 4 d. ar 2020 m. gruodžio 17 d. pažymų. Atsakovas nuo 2016 m. sausio 1 d. iš viso gavo grynaisiais pinigais arba naudodamas ieškovės banko korteles išleido 39 882,23 Eur, o vertinant tai, kad 2016 m. sausio 1 d. ieškovė buvo skolinga atsakovui 4 518,2 Eur, tai atsakovas iš viso galėjo panaudoti 35 364,03 Eur. Teismas pažymėjo, kad ir ši suma nesutampa su ieškovės galutinėje suvestinėje pateiktais skaičiavimais, jog atsakovas išleido iš viso 41 262,99 Eur, o pagrindė tik 30 084,39 Eur išlaidų.

5. Teismas nustatė, kad ieškovė su atsakovu po jo atleidimo iš darbo galutinai atsiskaitė 2020 m. gruodžio 17 d. pervesdama atsakovui 1 322,86 Eur atlyginimo už 2020 m. lapkričio mėnesį bei 97,07 Eur atsiskaitymą su atskaitingais asmenimis.

6. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, ar atsakovas tinkamai atsiskaitė už išleistas ieškovės lėšas, ar visas jas išleido ieškovės naudai, o jei ne, ar privalo ieškovei grąžinti 2 990,72 Eur.

7. Teismas nurodė, kad CK 6.756 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Pagal CK 6.764 straipsnio 4 dalį, pasibaigus pavedimo sutarčiai, įgaliotinis privalo pateikti įgaliotojui ataskaitą ir grąžinti viską, ką yra gavęs pagal sutartį, bei atlikti visus veiksmus, kurie yra jo veiklos būtina pasekmė, kad būtų išvengta nuostolių padarymo įgaliotojui. Neįvykdžius susitarimo ir negrąžinus patikėtų lėšų, darbuotojui taikytina civilinė atsakomybė, tokia kaip įprastai taikoma už sutarties pažeidimą, t. y. taikant lūkesčio intereso gynybą, o ne asmens grąžinimą į tą padėtį, kurioje jis būtų likęs, jei nebūtų buvę delikto. Laikoma, kad tarp šalių susiklostė pavedimo santykiai, kuomet darbuotojas įsipareigoja atlikti tam tikrus veiksmus darbdavio sąskaita, t. y. jo perduotais pinigais nupirkti darbdaviui reikalingas prekes ir medžiagas. Darbuotojo atsakomybė už darbdavio jam perduotas ir nepanaudotas pagal paskirtį lėšas, nėra ribota, tačiau darbuotojo atsakomybės taikymui už patikėtų lėšų negrąžinimą, būtina nustatyti, ar iš tikrųjų buvo susiklostę pavedimo santykiai ir ar darbuotojas pažeidė pavedimą. Kilus ginčui dėl darbuotojo atsakomybės už jam patikėtų lėšų negrąžinimą, darbdaviui tenka pareiga įrodyti, jog darbuotojui buvo duotas pavedimas, taip pat – kad buvo perduoti pinigai ir kad pinigai buvo perduoti konkrečiam tikslui. Darbuotojui tenkanti įrodinėjimo pareiga yra susijusi su pareiga įrodyti, kad jis, vykdydamas pavedimą, tinkamai laikėsi įgaliotiniam nustatytų pareigų (CK 6.760 straipsnio 4 dalis), įskaitant tai, kad teikė ataskaitas ir atsiskaitė už pinigų panaudojimą pagal paskirtį.

8. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spęsti, kad atsakovas neatsiskaitė už jam perduotas lėšas grynaisiais pinigais ar panaudotas ieškovės banko kortelių lėšas arba kad atsakovas ieškovės lėšas panaudojo ne jos interesais.

9. Teismas pažymėjo, kad atsiskaitymai išvykus į komandiruotes, kai atsakovas mokėjo už nakvynę, maitinimąsi nepatenka į pavedimo sutarties apimtį, nes yra kilę vien tik iš darbo teisinių santykių, todėl avanso, skirto komandiruočių išlaidoms, ieškovė iš atsakovo negali reikalauti grąžinti pagal pavedimo teisinius santykius reglamentuojantį reguliavimą. Ieškovė atsakovo komandiruočių išlaidas apkaitė atskiromis avanso apyskaitomis ir buvo pripažinusi, kad atsakovas už komandiruotėms skirtus avansus nėra skolingas bei papildomai grąžino atsakovui 97,07 Eur. Taigi ieškovė į atsakovui pagal pavedimą perduotas pinigų sumas nepagrįstai įtraukė avansus komandiruotėms, nors pati laikė, kad už visas komandiruotes atsakovas atsiskaitė tinkamai.

10. Teismas nurodė, kad byloje nėra pakankamai duomenų, leidžiančių spręsti, kad atsakovas būtų neatsiskaitęs už panaudotas ieškovės lėšas arba kad jas būtų panaudojęs ne ieškovės interesais. Teismas pažymėjo, jog ieškovė nenurodė nė vieno atvejo, kad atsakovas ieškovės lėšas būtų panaudojęs ne ieškovės interesais ir teismas, įvertinęs ieškovės banko sąskaitų išrašus, tokių atvejų nenustatė. Ieškovė iš esmės apsiribojo teiginiu, kad atsakovas nepateikė visas išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl privalo atlyginti ieškovės nuostolius tiek, kiek nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Teismas su šiais ieškovės teiginiais nesutiko ir pažymėjo, kad atsakovas teikė daug įvairių išlaidas pagrindžiančių dokumentų, realiai buvo išvykęs į komandiruotes užsienyje ieškovės interesais. Be to, byloje pateikti įrodymai, kad ieškovės vesta buhalterine apskaita pasitikėti nėra pagrindo. Dėl to teismas vertino, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo teiginiais, jog jis teikė ieškovei visas išlaidas pagrindžiančius dokumentus, tačiau ieškovė galėjo jų neišsaugoti, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kaip ieškovė apskaitė atsakovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, kokiuose apskaitos registruose registravo, ar iš viso kur nors registravo atsakovo pateiktus išlaidas patvirtinančius dokumentus, kur ir kaip juos saugojo, kas buvo atsakingas už jų išsaugojimą. Teismas pažymėjo, kad ir ieškovės pozicija, už kokią sumą neatsiskaitė atsakovas, nenuosekli. Iš pradžių ieškovė teigė, kad atsakovas nėra atsiskaitęs už 3 080,88 Eur ir šią sumą iškaitė iš atsakovo, vėliau ją atsakovui priteisė Vilniaus apygardos teismas. Ieškinyje ieškovė nurodė, kad neatsiskaityta suma yra 2 998,79 Eur, patikslintu ieškiniu reikalavo 2 990,72 Eur ir nurodė, kad atsakovas iš viso neatsiskaitė už 5 999,49 Eur sumą, o teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovas yra neatsiskaitęs už 11 178,76 Eur, tačiau prašomo priteisti sumos dydžio nekeitė, ji liko 2 990,72 Eur. Teismas pažymėjo, kad patikimų įrodymų byloje nėra, ieškovė į reikalaujamą sumą įtraukė ir avansus komandiruotėms, sumas grindė ne vien ūkinėmis operacijomis, be to teismo atlikti perduotų grynųjų pinigų ir banko kortele išleistų sumų skaičiavimai nesutampa su ieškovės skaičiavimais. Teismas konstatavo, kad ieškovė neįrodė konkrečios sumos, kurią buvo perdavusi atsakovui, atitinkamai byloje nėra galimybės nustatyti, už kokią pinigų sumą atsakovas galėjo neatsiskaityti ar neatsiskaitė.

11. Teismas vertino, kad inicijavusi šį ginčą ieškovė iš esmės siekia susigrąžinti iš atsakovo sumą, kurią iš ieškovės atsakovo naudai priteisė Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-440-880/2024, t. y. reikalaujama 2 990,72 Eur suma yra dalis iš atsakovo naudai iš ieškovės priteistos 3 080,88 Eur sumos, kuri pripažinta nepagrįstai išskaityta iš galutinio atsiskaitymo su atsakovu. Nors Vilniaus apygardos teismas 2024 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1289-1097/2024 konstatavo, kad nėra ieškinio pagrindo ir dalyko tapatumo tarp šioje byloje nagrinėjamų reikalavimų ir tarp Vilniaus apygardos teismo 2024 m. kovo 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-440-880/2024 bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023 nagrinėtų reikalavimų, nes išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-218-1125/2023 nebuvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovo skolos pagal avansinę apyskaitą pagrįstumas, tačiau Vilniaus apygardos teismo išvada buvo padaryta sprendžiant bylos nutraukimo dėl ieškinio tapatumo klausimą ir nepaneigia to, kad ieškovė šioje civilinėje byloje siekia prisiteisti iš atsakovo tai, kas jam buvo priteista iš ieškovės. Atitinkamai, ieškinį patenkinus teisinėje sistemoje galiotų du vienas kitam prieštaraujantys arba vienas kito pagrįstumą paneigiantys teismų sprendimai. Teismas pažymėjo, kad ieškovės teisių gynimo būdas, kai yra prašoma priteisti iš atsakovo sumą, kurią kitas teismas priteisė iš jos atsakovui, yra netinkamas teisių gynimas, nesąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, nes tokiu būdu yra kvestionuojamas įsiteisėjęs Vilniaus apygardos teismo sprendimas (nutartis) civilinėje byloje Nr. e2A-440-880/2024.

12. Teismas nurodė, kad atsakovas bylą iš esmės laimėjo, todėl turi teisę į patirtų pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau nepagrindė visų savo patirtų bylinėjimosi išlaidų, dalį jų pateikė ne laiku, todėl jo prašymą patenkino iš dalies. Teismas pažymėjo, kad atsakovas 2024 m. gruodžio 6 d. (DOK-183242) pateiktame prašyme iš esmės nenurodė jokių argumentų, kodėl įrodymus apie patirtas išlaidas pateikia po bylos išnagrinėjimo iš esmės, todėl netenkino jo prašymo priteisti 6 000 Eur išlaidų atlyginimą. Taip pat teismas vertino, kad atsakovas neįrodė teisės į bylinėjimosi išlaidas pagal UAB „Amper green“ apmokėtą 1500 Eur sąskaitą. Teismas atsakovui iš ieškovės priteisė 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų.