Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovės naudai iš atsakovės Lietuvos Respublikos priteistas 100 Eur neturtinės žalos ir 250 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kita ieškinio dalis atmesta.

3. Teismas nustatė, kad 2023 m. liepos 23 d. 02.48 val. policijai buvo pranešta, jog į (duomenys neskelbtini) sodybą automobiliu (duomenys neskelbtini) atvažiavęs agresyviai nusiteikęs vyras, ieško merginos, grasina teleskopine lazda. Į pranešimą reagavo Kauno apskrities VPK Jonavos rajono policijos komisariato pareigūnai, kuriems bandant aiškintis su E. T. įvykio aplinkybes, šis automobiliu (duomenys neskelbtini) pradėjo važiuoti link pareigūnų ir sužalojo pareigūnę, kitam pareigūnui sužalojimų pavyko išvengti. E. T. automobiliu pasišalino iš įvykio vietos, todėl buvo pasitelkti kiti policijos ekipažai jo persekiojimui „karštais pėdsakais“. Vykdami E. T. paiešką dalyvavo Kauno apskrities VPK vyriausieji patruliai E. Z. ir V. Ž., kurie, dirbdami viename ekipaže, 2023 m. liepos 23 d. apie 4.20 val. (duomenys neskelbtini) sustabdė automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą ieškovės V. T.

4. Iš byloje esančio vaizdo įrašo Nr. 1 PSS-20230723-045513UTC+0300 teismas nustatė, jog sustabdžius ieškovės vairuojamą automobilį, prie jo ir ieškovės priėjo pareigūnas E. Z., prisistatė, paklausė, kur ieškovė važiuoja. Ieškovė pareigūnui atsakė klausimu „o ką, negalima važiuoti?” ir neatsakė į pareigūno užduotą klausimą, paprašyta pateikti dokumentus jų neturėjo. Ieškovei paklausus, kodėl stabdo, pareigūnas paaiškino, jog tikrina automobilius. Teismas nurodė, jog šiuo vaizdo įrašu paneigtas ieškovės teiginys, kad pareigūnas jai nepristatė ir nepaaiškino jos sustabdymo priežasties. Byloje pateiktu vaizdu įrašu Nr. 2. PSS-20230723-050051UTC+0300 teismas nustatė, kad prie ieškovės sustabdyto automobilio yra priėję pareigūnai V. Ž. ir E. Z., ieškovės telefonas skamba ir pareigūnė V. Ž. liepia ieškovei atsiliepti į skambutį, tačiau ieškovė neatsiliepia, o po kurio laiko atsiliepusi teigia, kad ją sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnė V. Ž. skambino telefonu E. T. ir kalbėjo su juo kaip mergina, kuri buvo sutarusi su juo susitikti, vėliau pakeltu tonu klausia ieškovės „kur šliaužiojat 4 val. ryto“, nurodo „neišsidirbinėti“, o po to, kai liepia ieškovei važiuoti ir rodyti, kur gyvena sūnus, besėsdama į tarnybinį automobilį V. Ž. necenzūriniais žodžiais pasako „užpiso ji mane, žertva, kurva“. Vaizdo įraše Nr. 3. PSS-20230723-051541UTC+0300 užfiksuota, kaip pareigūnė V. Ž. liepia ieškovei atiduoti automobilio raktelius, tačiau ieškovė atsako „neduosiu“ ir raktelių neduoda. Tikrindama ieškovės neblaivumą pareigūnė sako: „labai mandra“, „nejuokinkit ir smegenų turėkit“, „ta prasme, proto turit“, „o tai mama turi ginti brudą tokį“, „nereikėjo išsidirbinėt pusę valandos“, „nejuokinkit, užtenka išsidirbinėti“. Ieškovė nurodo, kad sūnaus adreso nežino. Vaizdo įraše Nr. 4. PSS-20230723-052406UTC+0300 užfiksuota, kaip pareigūnai apžiūri ieškovės gyvenamąjį namą, ieškovė pareigūnų klausia, kokiu pagrindu jie nori apžiūrėti namą, ar pareigūnai turi orderį. Pareigūnai ieškovei paaiškina, kad jie ieško jos sūnaus ir turi teisę apžiūrėti patalpas, kratos neatlieka, tik vizualiai apžiūri ieškovės gyvenamąjį namą ir pagalbines patalpas. Vaizdo įraše Nr. 5. PSS-20230723-052438UTC+0300 taip pat užfiksuota, kaip pareigūnai apžiūri ieškovės gyvenamąjį namą, ieškovės telefonu kalbasi su E. T., kuris savo gyvenamosios vietos nepasako, o po to ieškovės telefonu skambina E. T. draugei jo ieškodami.

5. Teismas nustatė, kad Kauno apskrities VPK pareigūnų E. Z. ir V. Ž. veiksmuose tarnybinio nusižengimo požymių nenustatyta, todėl tarnybinis patikrinimas prieš juos nepradėtas ir tyrimas baigtas, o vyriausiosios patrulės V. Ž. elgesį nutarta apsvarstyti Kauno apskrities VPK pareigūnų etikos komisijoje, tačiau 2023 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje Komisija nutarė, kad ji Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411, normų nepažeidė.

6. Teismas nustatė, kad prieš ieškovę ikiteisminis tyrimas nebuvo ir nėra atliekamas, ieškovė nebuvo traukiama administracinėn atsakomybėn, ji nebuvo apklausta, o tik buvo sustabdyta pareigūnų ir apžiūrėtos jos gyvenamosios ir pagalbinės patalpos siekiant surasti E. T., kuris buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 286 straipsnyje. Kauno apskrities VPK vyriausieji patruliai E. Z. ir V. Ž. 2023 m. liepos 23 d. atliko asmens, įtariamo padariusio nusikalstamą veiką, persekiojimą tuoj pat po įvykio, šie pareigūnai neatliko ikiteisminio tyrimo veiksmų ir vadovavosi Lietuvos Respublikos policijos įstatymo nuostatomis, todėl teismas nurodė, kad byloje yra sprendžiamas atsakovės civilinės atsakomybės klausimas pagal CK 6.271 straipsnį, kuriame įtvirtinta griežtoji valstybės ir savivaldybės civilinė atsakomybė, t. y. atsakomybė be kaltės.

7. Teismas nustatė, kad pareigūnai naudojosi ieškovės ryšio priemone – mobiliuoju telefonu, siekdami surasti jos sūnų, nustatyti jo buvimo vietą, tačiau niekam neskambino asmeniniais tikslais, šios aplinkybės nenurodė ir ieškovė. Ieškovei buvo paaiškinta, kad telefonas bus grąžintas ir ieškovė pripažįsta, kad mobiliojo ryšio telefonas jai buvo grąžintas. Ieškovė, nors ir prašoma pareigūnų, į sūnaus skambutį telefonu neatsiliepė ir jo gyvenamosios vietos adreso nenurodė. Ieškovės mobiliojo ryšio telefonas nebuvo atimtas, o tik paimtas siekiant surasti E. T., vėliau ieškovei grąžintas. Teismas konstatavo, kad Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punktas nebuvo pažeistas.

8. Vertindamas ieškovės teiginius, kad buvo suvaržyta jos laisvė, nes ji buvo priversta pakeisti važiavimo kryptį ir grįžti į namus, teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kuri vyko, kodėl jai buvo skubu ir būtina nuvykti, o pareigūnui E. Z. paklausus, kur važiuoja, į šį klausimą neatsakė. Teismas konstatavo, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovės laisvė buvo suvaržyta, nes ji automobiliu grįžo į savo gyvenamąją vietą, vaizdo kameromis užfiksuota, jog ieškovė laisvai vaikšto po kiemą, savo gyvenamąjį namą, prieš nenaudotos jokios laisvę varžančios priemonės, todėl šį ieškovė teiginį teismas atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Taip pat teismas pažymėjo, kad ieškovei pareigūnas E. Z. paaiškino, kad jos gyvenamojoje vietoje ir pagalbinėse patalpose krata neatliekama, tik vykdoma apžiūra ir vaizdo įraše matyti, kad ieškovei priklausantys daiktai nebuvo liečiami, tik apžiūrimos patalpos siekiant surasti E. T. Apžiūra truko trumpą laiką, tokius veiksmus policijos pareigūnai turėjo teisę atlikti vadovaudamiesi Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Pareigūnai, apžiūrėdami ieškovei priklausančias patalpas, persekiojo asmenį, galbūt padariusį nusikalstamą veiką.

9. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai, vykdydami savo pareigas, turi vadovautis Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris numato, kad pareigūnas privalo gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 patvirtinto Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso (toliau – Kodeksas) 5 straipsnis numato, kad policijos darbuotojų tarnybinė etika grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, atsakomybės, lojalumo, nesavanaudiškumo, sąžiningumo, nešališkumo, padorumo, politinio neutralumo, pavyzdingumo, viešumo ir skaidrumo principais. Valstybės tarnautojų (išskyrus statutinių) veiklos ir tarnybinės etikos principai taip pat yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Šio kodekso 6 straipsnis numato, kad policijos darbuotojas, vadovaudamasis minėtais veiklos ir elgesio principais, privalo laikytis šių nuostatų: 6.1. ginti ir gerbti kiekvieno žmogaus garbę ir orumą bei pagrindines teises ir laisves, netoleruoti žeminančio elgesio; 6.2. būti humaniškas, stengtis padėti kiekvienam asmeniui, kuriam reikalinga pagalba, suteikti žmonėms objektyvią ir visapusišką informaciją apie jų teises, pareigas, galimybes, nedarydamas įtakos galimam apsisprendimui ir interesams; 6.3. laikytis bendravimo kultūros, vykdydamas tarnybines (darbo) pareigas bendrauti dalykiškai ir santūriai, visais atvejais išlikti mandagus ir taktiškas, elgtis pagarbiai; 6.4. reikšdamas asmenines politines pažiūras ir įsitikinimus, neskatinti policijos bendruomenės, kitų socialinių grupių ir visuomenės supriešinimo, nesantaikos kurstymo. Teismas vertino, kad pareigūnė V. Ž., vykdydama Policijos įstatyme numatytas pareigas, bendraudama su ieškove elgėsi nepagarbiai, nemandagiai, nesantūriai, negerbė ieškovės garbės ir orumo, žemino ieškovę, nes į ją kreipėsi pakeltu tonu ir klausimu „kur šliaužiojat 4 val. ryto“, „neišsidirbinėkit, nes ir jums bus problemos, suprantat“, „neišsidirbinėkit“, „nebūkit mandra“, „nejuokinkit, smegenų turėkit“, „proto jūs turit“, „savo sūnų ginti brudą tokį“, „nereikėjo išsidirbinėt pusę valandos“, „nejuokinkit, užtenka išsidirbinėti“, o prie policijos automobilio, kuris buvo tik kelių metrų atstumu nuo ieškovės automobilio ir kurio vairuotojo pusės langas buvo atidarytas, apie ieškovę pasakė „užpiso jinai mane, žertva, kurva“. Be to, policijos pareigūnė V. Ž. tarnybiniu telefonu skambino E. T. ir nurodė, kad jis tarėsi su ja susitikti. Teismas vertino, kad pareigūnės V. Ž. veiksmai prieštaravo gerai moralei, ji nevykdė Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir Kodekso 5 ir 6 straipsniuose numatytos pareigos – gerbti ir ginti žmogaus orumą, užtikrinti ir saugoti jo teises ir laisves. Taip pareigūnė pažeidė bendrąsias rūpestingumo ir atidumo pareigas, turėjusias lemiamą reikšmę ieškovės teisių pažeidimui, todėl pareigūnės V. Ž. veiksmai bendraujant su ieškove ir išsakant nurodytus žodžius yra akivaizdžiai neteisėti, ieškovei padarę neturtinę žalą, tarp neteisėtų veiksmų ir žalos yra ryšys, todėl atsakovei kyla atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį.

10. Teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas vertino, kad ieškovės sveikatos duomenys neįrodo jos sveikatos pablogėjimo po 2023 m. liepos 23 d. įvykio, tačiau akivaizdu, kad dėl pareigūnės išsakytų įžeidžiančių žodžių tiek apie ieškovę, tiek apie jos sūnų ieškovė patyrė neigiamus emocinius išgyvenimus ir pažeminimą.

11. Nustatydamas ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė su pareigūne V. Ž. bendravo palyginus trumpą laiką, patys pareigūnų veiksmai atliekant asmens, įtariamo galbūt padarius nusikalstamą veiką, nepažeidė Policijos įstatymo reikalavimų, pareigūnės V. Ž. veiksmai neturėjo įtakos ieškovės sveikatai, jos socialiniam ir šeiminiam gyvenimui, nesukėlė sunkių pasekmių. Be to, teismas nustatė, kad vaizdo įrašai byloje patvirtina, jog ieškovė, įvykio metu bendraudama su policijos pareigūnais, nebuvo išsigandusi, pasimetusi, drąsiai kalbėjo, pareigūnams uždavus jai nepatogius klausimus į juos neatsakydavo, domėjosi, kokiu pagrindu atliekama jos gyvenamųjų ir negyvenamųjų patalpų apžiūra. Įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą teismas nusprendė, jog sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus atitinkantis neturtinės žalos atlyginimo dydis nagrinėjamu atveju sudaro 100 Eur.

12. Teismas taip pat konstatavo, jog yra teisinis pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą, todėl priteisė ieškovei pusę jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą nepaisant to, kad patenkinta 10 procentų ieškinio reikalavimų.