Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškinys patenkintas ir ieškovui A. M. iš atsakovės D. B. priteista 5100 Eur skola, 34,68 Eur delspinigių, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (5134,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. spalio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 034 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad šalys 2023 m. kovo 8 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2023-03-08A.M, kuria ieškovas įsipareigojo atlikti atsakovei gyvenamojo namo polių ir rostverko įrengimo darbus, adresu (duomenys neskelbtini). Darbų pradžia 2023 m. kovo 27 d., pabaiga 2023 m. balandžio 31 d. Pagal šią sutartį atliktus darbus atsakovė priėmė, pretenzijų dėl darbų rezultato nereiškė ir su ieškovu atsiskaitė. Šalys 2023 m. liepos 18 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 2023/07/18, kuria ieškovas įsipareigojo per sutartyje nustatytą terminą atlikti atsakovei gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), silikato blokų mūro darbus bei monolitinių sąramų ir žiedų betonavimo darbus, o atsakovė įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. 2023 m. liepos 18 d. atsakovė sumokėjo ieškovui 10 000 Eur avansą, 2023 m. liepos 23 d. sumokėjo 4000 Eur, o 2023 m. rugpjūčio 3 d. – 8 700 Eur. Sutarties 1 punktu ieškovas įsipareigojo darbus baigti 2023 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovas visus sutartimi įsipareigotus atlikti statybos darbus atliko per sutartą terminą ir juos perdavė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos darbų perdavimo–priėmimo aktu. Darbų perdavimo dieną išrašė ir atsakovei el. paštu 2023 m. rugsėjo 5 d. išsiuntė 2023 m. rugpjūčio 31 d. sąskaitą faktūrą AM Nr. 15 likusiai 5 100 Eur neapmokėtai faktiškai atliktų darbų kainos daliai ir nurodė sąskaitą apmokėti iki 2023 m. rugsėjo 7 d., tačiau iki šiol atsakovė už ieškovo atliktus darbus pilnai neatsiskaitė argumentuodama statybos darbų trūkumais.

4. Teismas nustatė, kad 2023 m. rugpjūčio 16 d. specialisto J. Ž. sudaryta atliktų darbų kokybės fotofiksacija, kurioje nurodyti tokie darbų kokybės trūkumai: pamato rostverkas pagal projektą yra 700 mm, o padarytas apie 580–600 mm; pamatai apšiltinti kitokiu nei nurodyta projekte putų polistiroliu; atliktas vidinių pamatų apšiltinimas, nors to daryti nereikėjo; mūro sienos turi nelygumų, horizontalios siūlės nėra lygios, vertikaliose siūlėse vietomis blokeliai nesuleisti, per dideli tarpai, kai kur per dideli tarpai užtaisyti blokelių klijais, mūro perrišimas per mažas, sienose gali atsirasti trūkiai; mūrinės vidaus pertvaros nesurištos su išorinėmis sienomis, nepriankeruotos su armatūra į išorines sienas, dėl to kampuose visada bus trūkiai; mūrinių vidaus pertvarų pamatas įrengtas ne pagal projektą; neaišku, ar pakeitimas derintas su projektuotoju, ar yra pamato įrengimo fotofiksacija; išorinių laikančių sienų g/b sąramos pagal projektą yra surenkamos, įrengtos monolitinės; neaišku, ar toks pakeitimas derintas su projektuotoju, neaišku, kokios medžiagos naudotos; monolitinis žiedas pagal projektą ant mūro sienos turėjo būti vientisas, o faktiškai įrengtas yra ne ant visų sienų, vietomis žiedas suplonintas iki 100 mm, nors pagal projektą turėjo būti 200 mm; ankeriniai varžtai stogo murlotui į monolitinį žiedą pagal projektą turėjo būti sudėti kas 700 mm, sudėti didesniais tarpais; po monolitinėmis sąramomis sudėti pjauti blokeliai, kurie įrengiant klojinius ir gręžiant suskaldyti.

5. Teismas konstatavo, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos teisiniai santykiai. Teismas pažymėjo, kad CK 6.694 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal to paties straipsnio 4 dalį darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis. Vienašalis perdavimo aktas gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu teismas pripažįsta, kad kita šalis atsisakė pasirašyti aktą pagrįstai. Abiejų sutarties šalių pasirašomas darbų perdavimo–priėmimo aktas yra dvišalis sandoris, sukuriantis šalims atitinkamas teises ir pareigas, todėl turi didelę reikšmę vykdant statybos rangos sutartį: jame fiksuojami nustatyti darbų trūkumai, o jų nenurodymas akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl trūkumų faktu vėliau remtis negalima (CK 6.662 straipsnio 2 dalis); nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika; su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui (subrangovui) už atliktus darbus. Akte yra faktinio pobūdžio duomenys apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas. Pagrindas rangovui reikalauti užsakovą vykdyti jo priešpriešinę pareigą – sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktą patvirtinantis dokumentas.

6. Teismas nustatė, kad šalių sudarytos 2023 m. liepos 18 d. statybos rangos sutarties 1 punktas numato, kad darbai laikomi baigti po rangovo ir užsakovo atstovų atliktų darbų aktų pasirašymo. Galutinis atsiskaitymas tą dieną, kai baigiami darbai (Sutarties 2 punktas). Atsakovė (užsakovė) įsipareigojo priimti iš ieškovo (rangovo) baigtus statybos darbus ir per 1 d. d. pasirašyti pateiktą atliktų statybos – rangos darbų aktą arba pateikti motyvuotą atsisakymą (Sutarties 6.3 punktas). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, objekte atlikęs silikato blokų mūro bei monolitinių sąramų ir žiedų betonavimo darbus, pateikė atsakovei 2023 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą bei tos pačios dienos sąskaitą faktūrą. Statybos rangos darbų priėmimo–perdavimo aktą pasirašė ieškovas (rangovas), tačiau atsakovė jo nepasirašė, bet jokių statybos rangos darbų trūkumų ir / ar defektų, kaip numatyta šalių sudarytos Sutarties 6.3 punkte, nenurodė. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė savo poziciją dėl akto nepasirašymo grindė nustatytais darbų trūkumais ir teigė, kad ji dar iki statybos darbų pabaigos teikė pretenzijas dėl darbų kokybės, reikalavo specialisto vertinimo ir 2023 m. rugsėjo 12 d. konkrečiai nurodė, kad su atliktų darbų kokybe nesutinka.

7. Teismas nurodė, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas. Pagal CK nuostatas užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus darbo rezultatus. Šios taisyklės išimtys įstatyme įvardyti atvejai, kai užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbus: kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis). Užsakovas, atsisakydamas pasirašyti aktą, privalo nurodyti atsisakymo priežastis. Jei, rangovo nuomone, užsakovo nurodytas atsisakymas priimti darbų rezultatą yra nepagrįstas, jis turi teisę, akte pažymėjęs atsisakymo faktą, pasirašyti jį vienašališkai. Tokią teisę jis turi, jei pats tinkamai vykdė prievolę perduoti atliktus darbus – sutartyje nustatytu terminu ir sąlygomis sudarė sąlygas užsakovui priimti atliktus darbus. Užsakovas, nesutikdamas su vienašališkai rangovo pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą. Toks vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl galioja tol, kol teismas jo nepripažįsta negaliojančiu. Tais atvejais, kai užsakovas neatsiskaito už darbus, perduotus rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, rangovas turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti priverstinai atsiskaityti, t. y. įvykdyti prievolę. Teismas pažymėjo, kad esant nustatytai aplinkybei, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti, užsakovei pripažinus, kad rangovas pateikė darbų perdavimo aktą, tačiau užsakovė jo nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokį aktą kvalifikuoti pasirašytu vienašališkai, sukeliančiu užsakovės pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį.

8. Teismas pažymėjo, kad esant ieškovo vienašališkai pasirašytam atliktų darbų perdavimo aktui, pareiga įrodyti aplinkybes, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, tenka atsakovei, tačiau ieškovas (rangovas) privalo įrodyti priežastis, šalinančias jo atsakomybę. Dėl ieškovės pateikto J. Ž. sudarytos Atliktų darbų kokybės fotofiksacijos teismas nurodė, jog ieškovas pateikė išsamius paaiškinimus, pagrįstus specialisto R. Š. pateiktomis išvadomis, t. y. 1) atsakovei buvo pateikta 700 mm ir 600 mm aukščio rostverko įrengimo kaina. Atsakovė pasirinko pigesnį variantą (600 mm) rostverko įrengimą. Tai patvirtina tiek sutartis, tiek sąmata; 2) 2023 m. kovo 8 d. statybos rangos sutartimi sutarta naudotina putplasčio rūšis – EPS100. Sutartimi taip pat sutarta, kad putplastis klijuotinas ir iš vidaus. Jo panaudojimas (įrengimas) nepablogino objekto savybių, o priešingai, – jas tik pagerino, nes tokiu būdu papildomai pamatas izoliuotas nuo grunto; 3) patys blokeliai turi leistinus nuokrypius. Siūlės, kurios nėra sandarios bei pjautinės, yra užpildomos, kad būtų sandaru. Siūlės iš išorinės objekto pusės dėl objektui keliamų sandarumo reikalavimų yra papildomai užglaistomos (užglaistyta ir viduje). Tai nėra privaloma, nes pagal blokelių mūrijimo technologiją vertikalios siūlės yra be klijų sluoksnio; tačiau tai padaryta remiantis gerąja praktika. Mūro perrišimą lėmė neįprasta pastato konfigūracija. Virš sienos esantis monolitinis žiedas apjungia sienas, išskirsto apkrovas; papildomai atlikti sienų surišimai, įdedant 12 mm diametro armatūras kampuose į horizontalias siūles. Visa tai eliminuoja trūkių tikimybę; 4) vidinių pertvarų jungimui prie išorinių sienų panaudotos, paprastai praktikoje naudojamos plieninės tvirtinimo detalės („krokodilai“). Tai yra kita technologija. Projekte nebuvo nurodyti kitokie pertvarų jungimo mazgai; 5) vidinės nelaikančios sienos kampuose rankiniu būdu buvo išgręžti poliai 1,1 m – 1,2 m ilgio. Tarp jų ant sutankinto grunto buvo išlietas EPS100 polistireninis putplastis, praleistos dvi 12 mm diametro armatūros, Haus blokelis, ant kurio 2 vnt. 12 mm diametro armatūros ir užbetonuota; 6) sąramos vietoje surenkamų buvo betonuojamos vietoje, kad nereikėtų krano jas pakelti, tokiu būdu nepagrįstai nedidinant objekto kainos. Užlaidos ant blokelių yra pakankamos; armavimui ilgosioms sąramoms naudoti apačioje 3 vnt. ir viršuje 2 vnt. d16 mm armatūros strypai; betonas C25/30; 7) stogo konstrukcijos savo ilgiu remiasi ant kelių taškų, todėl visos sienos turi turėti vienodą nuolydį. Ties įėjimu, siekiant išvengti nepagrįsto blokelių pjaustymo, dėl kurio vėliau jie tvirtinant skyla (ir netinka naudoti), vietoje 20 cm buvo sumažinta iki 10 cm (po juo toje vietoje yra mūro stulpai, kurie aprišti 24 cm aukščio monolitine sąrama, po to viena eilė blokelių ir monolitinis viena eilė blokelių ir monolitinis vientisas žiedas). Kitur vietoje 20 cm padidėjo iki 30 cm. Trūkstami inkarai (ankeriai) yra sumontuoti; 8) atskilę blokeliai yra pašalinti. Nejudantys palikti, nes jie yra standžiai įbetonuoti.

9. Teismas pažymėjo, jog statybos darbų rezultato trūkumų deklaratyvumą patvirtino ir teismo posėdyje kaip liudytojas apklaustas R. Š., taip pat ieškovo atliktus statybos darbus atsakovės nurodytais aspektais įvertino ir ekspertas dr. D. K., kuris 2024 m. rugsėjo 16 d. vertinimo akte Nr.VA-2023-09-2024 pateikė tokias išvadas: pamato rostverkas įrengtas tinkamai pagal susitarimą su užsakovu; pamatų apšiltinimas atliktas su tinkama putplasčio rūšimi EPS100 šiems darbams atlikti. Putplastis apklijuotas iš vidaus, tuo papildomai pamatą izoliuojant nuo grunto; objekto išorės mūro sienos ir vidaus atitvaros atitinka esminius statinio reikalavimus ir leidžiamus nuokrypius; išorės mūro sienų darbai vertintini kaip atlikti tinkamai, nes mūro sienos perrištos, įdedant 12 mm diametro armatūras kampuose į horizontalias siūles, o virš sienos įrengtas monolitinis žiedas apjungia jas ir išskirsto apkrovas; vidinių pertvarų jungimui prie išorinių sienų panaudotos, naudojama plieninių tvirtinimo detalių technologija; vidinių (nelaikančių) sienų kampuose rankiniu būdu buvo išgręžti poliai, tarp jų ant sutankinto grunto buvo išdėliotas EPS100 polistireno putplastis, praleistos dvi atitinkamos diametro armatūros, uždėti blokeliai ant kurio gale atlikti betonavimo darbai; išorinių laikančių sienų g/b sąramos buvo betonuotos vietoje, siekiant statybos proceso optimizavimo ir neišbrangimo. Užlaidos ant blokelių yra pakankamos, o armavimas atliktas ilgosioms sąramoms naudojant apačioje ir viršuje armatūros strypus bei betoną; monolitinis žiedas stogo konstrukcijoms įrengtas ant sienų siekiant išlaikyti vienodą nuolydį. Ties įėjimu žiedas suplonintas, o kitur atitinkamai pastorintas. Inkarai (ankeriai) reikiami sumontuoti; po monolitinėmis sąramomis įrengimo metu atskilę blokeliai pašalinti, nejudantys palikti įbetonuoti ir technologiškai atitinka mechaninio stiprumo reikalavimus. Taigi ekspertas D. K. padarė išvadą, kad statybos darbų rezultatas neturi trūkumų.

10. Teismas sutiko su ieškovo argumentais, kad atsakovės nurodyti statybos darbų trūkumai yra pernelyg abstraktaus pobūdžio, didžiąja dalimi grindžiami ne šalis siejusios statybos rangos sutarties sąlygų neatitikimu, įprastai tokios rūšies darbams keliamų reikalavimų nesilaikymu, o atsakovės ir jos pasitelkto specialisto konstatuojamojo pobūdžio aplinkybių nurodymu, tačiau išsamiai nepaaiškinant, pavyzdžiui, kodėl statybos rangos sutartyje nurodyto putplasčio panaudojimas sutartyje nustatytomis sąlygomis laikomas darbų trūkumu ir pan. Teismas pažymėjo, jog būtent atsakovė (užsakovė) privalo įrodyti defektų faktą, o konstatuojamojo pobūdžio aplinkybių nurodymas, grindžiamas tik atsakovės ir jos pasitelkto specialisto nuomone, nelaikytinas tinkamu ir pakankamu ir pats savaime nepatvirtina atsakovės nurodytų statybos darbų rezultato trūkumų.

11. Ekspertas dr. D. K. 2024 m. rugsėjo 16 d. vertinimo akte Nr.VA-2023-09-2024, atsakydamas į klausimus, ar tinkamai buvo atlikti pamato rostverko darbai bei, ar tinkamai naudotas pamatų apšiltinimui putplastis, nurodė, jog STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punkte nustatyta, kad statybos projektas keičiamas sudarius užsakovui papildomą sutartį su projektuotoju ir užsakovui patvirtinus papildomą techninę užduotį. Rostverko, pamatų apšiltinimo ir kitų projektinių sprendinių pakeitimai nebuvo inicijuoti užsakovo. Patikslintas projektas nebuvo pateiktas rangovui. Taigi, esant tarp šalių suderintiems statybos žiniaraščiams / sąmatai ir sutarus sutartimis, rangovo atliktas šalių sutartas 600 mm rostverko įrengimas ir rangovo pasirinkta pamatų apšiltinimui (iš vidaus) naudota medžiaga EPS100 laikytina tinkama. Nors atsakovė neigė buvus susitarimą dėl darbų pakeitimo, tačiau jokių įrodymų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė ir nenurodė. Be to, teismas vertino, jog svarbi ir aplinkybė, kad šalys buvo sudariusios ir 2023 m. kovo 8 d. statybos rangos sutartį ginčo objekto polių, rostverko įrengimo darbams atlikti. Pagal šią sutartį polių, rostverko įrengimo darbų pradžios terminas – 2023 m. kovo 27 d., pabaigos terminas – 2023 m. balandžio 31 d. Atsakovė darbus priėmė, jokių pretenzijų dėl darbų rezultato kokybės nereiškė ir su ieškovu visiškai atsiskaitė. Tuo tarpu iš 2023 m. rugpjūčio 16 d. specialisto J. Ž. sudarytos Atliktų darbų kokybės fotofiksacijos, kuria atsakovė remiasi įrodinėdama atliktų darbų trūkumus, matyti, jog joje vertinti ir atsakovės pagal 2023 m. kovo 8 d. statybos rangos sutartį (polių ir rostverko įrengimas) priimti statybos darbų rezultatai, t. y. pamato rostverkas bei pamato apšiltinimas putplasčiu, nors atsakovė iš viso neteko teisės jais remtis (CK 6.662 straipsnio 3 dalis, 6.689 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas pažymėjo, kad pamato rostverkas, pamato apšiltinimas putplasčiu, mūro sienų nelygumas, monolitinis žiedas, suskilę blokeliai, laikant juos statybos darbų trūkumais, yra akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu.