Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas nurodė, jog nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl atsakovo prievolės atsiskaityti su ieškove pagal 2023 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. DAM 0005631 už automobilio Dodge Grand Caravan, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą.

4. Teismas nurodė, kad sutartis dėl automobilio remonto atitinka rangos sutarties požymius – ja viena sutarties šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą – savo rizika suremontuoti automobilį pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti materialų šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti. Teismas pažymėjo, kad ieškovė yra automobilių remonto paslaugas teikianti įmonė, remontavo automobilį (keitė jo variklį), naudojamą atsakovo asmeninėms reikmėms, todėl tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai kvalifikuotini kaip sutartiniai vartojimo rangos teisiniai santykiai.

5. Teismas nurodė, kad ginčo darbų atlikimo metu (2023 m. gruodžio mėn.) galiojo Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2016 m. vasario 1 d. įsakymu Nr. 2BE-45 patvirtintas Transporto priemonių techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas) (su pakeitimais ir papildymais), reglamentavęs, be kita ko, transporto priemonių remonto paslaugų teikimo tvarką ir reikalavimus transporto priemonių remontą atliekantiems asmenims (Aprašo 1 punktas). Pagal Aprašo 11 punktą techninio aptarnavimo ir remonto paslaugų užsakymas įforminamas užpildant užsakymo paraišką, o jeigu transporto priemonės valdytojas palieka transporto priemonę, kad būtų suteikta techninio aptarnavimo ir remonto paslauga, techninį aptarnavimą ir remontą atliekantis asmuo kartu su užsakymo paraiška turi įforminti transporto priemonės priėmimo–perdavimo aktą (Aprašo 16 punktas). Teismas pažymėjo, kad byloje esantys užsakymų paraiška ir priėmimo–perdavimo aktas nepasirašyti nė vienos iš šalių, t. y. nebuvo tinkamai įforminti, todėl teismas jais nesivadovaus, tačiau taip pat pabrėžė, jog tai, kad asmuo, remontavęs automobilį, tinkamai neužpildė, neįformino užsakymo paraiškos bei transporto priemonės priėmimo–perdavimo akto, nepanaikina užsakovo pareigos sumokėti už atliktus remonto darbus. Formalus Aprašo nuostatų nesilaikymas automatiškai nesudaro pagrindo nemokėti už suteiktas remonto paslaugas, nes sprendžiant dėl automobilio remonto darbų atlikimo, vertintini byloje surinkti įrodymai, o ne šalių veiksmų atitiktis Aprašo reikalavimams. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju tarp šalių buvo sudaryta žodinė vartojimo rangos sutartis.

6. Teismas nurodė, jog 1 593,99 Eur sumai ieškovės išrašytą 2023 m. gruodžio 22 d. sąskaitą faktūrą Nr. DAM 0005631 atsakovas priėmė, ją pasirašė. Taigi, atsakovas iš karto po automobilio remonto 2023 m. gruodžio mėn. gavo informaciją, už kokius automobilio remonto darbus ir medžiagas reikalauja sumokėti ieškovė. Atsakovas 2024 m. sausio 12 d. kreipėsi į ieškovę reikalaudamas sumažinti remonto kainą ir anuliuoti sąskaitą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas reiškė pretenzijas tik dėl automobilio remonto kokybės, o ne dėl atliktų darbų ir panaudotų medžiagų, nurodytų jam pateiktoje sąskaitoje, apimties. Be to, šią sąskaitą atsakovas buvo pateikęs Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai įrodinėdamas nuostolius, prašomus priteisti iš variklio pardavėjo, taigi atsakovas laikėsi pozicijos, jog sąskaitoje nurodyti darbai yra atlikti, o medžiagos panaudotos. Teismas nurodė, kad vien tai, jog tam tikri sąskaitoje faktūroje nurodyti darbai ir medžiagos nėra susiję su variklio keitimu (tokiais darbais Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai atsakovas yra įvardijęs ratų suvedimą, antifrizą, elektros sistemos remontą, vairo stiprintuvo alyvą), nereiškia, kad šių darbų ieškovė neatliko ir medžiagų nepanaudojo. Teismas atsakovo poziciją, kad jam nėra aišku, už kokius darbus ir medžiagas išrašyta ginčo sąskaita, vertino kaip nenuoseklią, deklaratyvią ir nepagrįstą bei konstatavo, kad ieškovė pagal šalių sutartį yra atlikusi darbus (ir jiems panaudojusi medžiagas) už 1 593,99 Eur.

7. Dėl šalių sutartų darbų apimties teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo automobilio variklis buvo keičiamas naudotu varikliu, kurį įsigijo pats atsakovas. Inicijavęs ginčą Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje su variklio pardavėju atsakovas nurodė, kad variklio pristatymo metu automobilis buvo autoservise, paruoštas variklio montavimui. Kurjerio iš pardavėjo pristatytas variklis turėjo matomus pažeidimus (nulaužta tepalo matuoklė, diržo įtempimo guoliai, pažeistos tarpinių gumelės, aušintuvas). Atsakovas pripažino, kad ieškovė pasiūlė sutvarkyti nežymius variklio trūkumus, o įmontavus variklį buvo pastebėta daugiau trūkumų (neveikianti vandens pompa, žvakės, aušintuvas ir t. t.). Šios atsakovo nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa su nurodomomis ieškovės ieškinyje, t. y. keičiant variklį pastebėti didesni gedimai – neveikiantis aušintuvas, neveikianti vandens pompa, neveikiančios žvakės, todėl buvo priimtas sprendimas perkelti reikiamas dalis iš senojo automobilio variklio. Ieškovės vadovas paaiškino, kad su atsakovu tarėsi tik dėl automobilio variklio keitimo, o ne jo remonto, pakeitė kelias išorines variklio dalis ir tepalus. Įvertinęs šalių paaiškinimus teismas padarė išvadą, kad šalys pradiniu susitarimu sutarė tik dėl to, kad ieškovė pakeis automobilio variklį atsakovo įsigytu naudotu automobilio varikliu, vėliau šalys papildomai susitarė dėl nežymių ir matomų variklio trūkumų pašalinimo, o sumontavus variklį ir pastebėjus didesnius variklio gedimus šalys susitarė dėl jų remonto, t. y. reikalingų dalių perkėlimo iš senojo variklio, tepalų pakeitimo. Teismas pabrėžė, kad nėra pagrindo manyti, jog šalys būtų susitarusios dėl atsakovo įsigyto naudoto variklio būklės išankstinio įvertinimo prieš montavimą ar dėl pilno variklio remonto.

8. Įvertinęs atsakovo pateiktą 2024 m. gegužės 10 d. transporto priemonės apžiūros aktą, kuriuo atsakovas įrodinėjo nekokybiškai atliktus ieškovės darbus, teismas pažymėjo, kad jame užfiksuota, jog atsakovo įsigytas naudotas automobilio variklis turėjo defektų dėl ilgą laiką trukusios netinkamos variklio eksploatacijos. Be to, aktą surašęs specialistas parodė, kad jis nevertino ieškovės atliktų darbų kokybės, tik po atlikto bandomojo važiavimo ir automobilio diagnostikos užfiksavo, kad variklis veikia blogai, iš atsakovo pateiktų nuotraukų ir vaizdo įrašų padarė išvadą, kad variklis buvo labai užterštas ir nusidėvėjęs dėl naudotos netinkamos alyvos, o variklio gedimo įspėjamoji lemputė gali reikšti įvairius variklio gedimus. Teismas pažymėjo, kad pagal atsakovo pateiktas nuotraukas ir vaizdo įrašus vertintas variklio nusidėvėjimas ir užteršimas netinkama alyva variklio įsigijimo ir montavimo metu, todėl nė vienas transporto priemonės apžiūros akte ir liudytojo parodymuose nurodytas automobilio variklio trūkumas negali būti susietas su ieškovės atliktais šalių sutartais darbais – naudoto variklio sumontavimu, kai kurių jo dalių ir alyvos pakeitimo darbais. Teismas pažymėjo, kad atsakovo pateikti įrodymai patvirtina prastą jo įsigyto naudoto variklio būklę, o ne nekokybiškai ieškovės atliktus jo sumontavimo ir kai kurių dalių pakeitimo darbus, ypač kai nėra pagrindo manyti, kad atsakovas būtų sutaręs su ieškove dėl naudoto variklio būklės įvertinimo prieš montavimą ar pilno jo remonto, todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti apie visus ginčo variklio trūkumus prieš jį sumontuodama.

9. Teismas nustatė, kad atsakovas automobilio remonto metu buvo informuojamas apie pastebėtus variklio trūkumus ir būklę tiek, kiek ji buvo žinoma ginčo darbų metu. Todėl ieškovei įvykdžius CK 6.659 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą informavimo pareigą, ji neatsako už netinkamą automobilio variklio veikimą.