Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinys patenkintas ir ieškovės ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ naudai iš atsakovės N. U. priteista 5 228,78 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 5 228,78 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022 m. sausio 11 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 118 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

3. Teismas nustatė, jog ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir atsakovė N. U. buvo sudariusios Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. 300 1271693, kuria buvo apdrausta automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojo civilinė atsakomybė. 2021 m. birželio 24 d. kelyje (duomenys neskelbtini) atsakovė, vairuodama automobilį ir būdama apsvaigusi nuo alkoholio, nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, atsitrenkė į ta pačia kryptimi trečiojo asmens A. V. vairuojamą automobilį. Dėl šio įvykio sugadinta transporto priemonė Opel Vivaro, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė išmokėjo 5 401 Eur draudimo išmoką deklaruotu eismo įvykiu padarytai žalai atlyginti pagal transporto priemonės rinkos vertę, kadangi transporto priemonės remontas buvo netikslingas. Atsakovė ieškovei 2021 m. lapkričio 21 d. sumokėjo 172,22 Eur žalos atlyginimo, todėl ieškovė ieškiniu prašė priteisti 5 228,78 Eur iš eismo įvykio kaltininkės atsakovės, kuri vairavo automobilį neblaivi. Atsakovė nesutiko, kad yra atsakinga už eismo įvykį ir jo metu kilusią žalą.

4. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis vairavo transporto priemonę neblaivus, apsvaigęs nuo vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat kai vartojo alkoholį ar kitas svaigiąsias medžiagas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo arba vengė blaivumo ar apsvaigimo patikrinimo (1 punktas).

5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2021 m. spalio 15 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-883-729/2021 atsakovė, t. y. transporto priemonės Audi A4 vairuotoja, buvo pripažinta kalta pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį, nes vairavo neblaivi. Teismas pažymėjo, jog baudžiamojoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas, kas kaltas dėl eismo įvykio, nes šis klausimas nepatenka į nusikaltimo sudėtį, o Klaipėdos rajono policijos komisariatas 2022 m. gegužės 9 d. raštu pranešė, kad prieš atsakovę yra pradėta administracinė teisena dėl sukelto eismo įvykio, tačiau galutinis sprendimas dar nepriimtas, tačiau ši aplinkybė savaime nereiškia, jog atsakovė laikytina neatsakinga už kilusią žalą civilinės atsakomybės požiūriu. Teismas nurodė, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visų atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, ir kaltės – buvimą (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

6. Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės teiginius, kad ne ji, o trečiasis asmuo, persirikiuodamas į antrąją eismo juostą, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų, dėl to ir įvyko eismo įvykis. Teismas pažymėjo, jog šie atsakovės teiginiai nepagrįsti jokiais įrodymais. Tiek atsakovės atstovas, tiek trečiasis asmuo teigė, kad abi transporto priemonės važiavo ta pačia, t. y. antrąja, eismo juosta, tokie duomenys fiksuoti ir policijos pateiktoje informacijoje, niekur nebuvo užfiksuota, kad trečiojo asmens vairuojamas automobilis eismo įvykio metu persirikiavo, ar išvažiavo iš šalutinio kelio. Teismas nurodė, jog atsakovės teiginius paneigia ir fotonuotraukose užfiksuoti bei policijos nustatyti eismo įvykyje dalyvavusių automobilių pažeidimai. Eismo įvykio metu atsakovės vairuotas lengvasis automobilis AUDI A4 patyrė priekinį smūgį, sugadintas priekinis bamperis, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai ir abu priekiniai posūkio žibintai, bei radiatoriaus grotelės, valstybinio numerio ženklas. Lengvasis automobilis Opel Vivaro patyrė galinį smūgį, sugadintas užpakalinis kairės pusės sparnas, galinis bamperis, bagažinės dangtis. Teismas vertino, jog pasitvirtinus atsakovės teiginiams, kad eismo įvykis įvyko trečiajam asmeniui persirikiuojant į antrąją eismo juostą, labiau tikėtina, kad būtų apgadintas Opel Vivaro užpakalinis dešinės, bet ne kairės pusės sparnas. Teismas pažymėjo, jog įrodinėjimo našta tenka ne vien ieškovui (draudikui), siekiančiam susigrąžinti nukentėjusiam nuo eismo įvykio išmokėtą sumą ir turinčiam pareigą įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą, bet ir atsakovui, kuris įrodinėja savo poziciją dėl ieškinio nepagrįstumo, tačiau atsakovė jokių įrodymų į bylą neteikė, nepateikė savo sugadinto automobilio fotonuotraukų, priešingai, nurodė, kad jį jau pardavė, ekspertizės skirti neprašė.

7. Teismas vertino, kad ginčo atveju atsakovė, vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,86 prom. neblaivumas, nebuvo pakankamai atsargi, kad galėtų suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio, todėl susidūrė su priekyje važiuojančiu automobiliu. Ginčo atveju pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis buvo atsakovės Kelių eismo taisyklių nesilaikymas, maksimalių atsargumo priemonių vairuojant automobilį nesiėmimas siekiant suvaldyti transporto priemonę ir išvengti eismo įvykio. Toks atsakovės elgesys atitinka didelio neatsargumo sąvoką CK 6.270 straipsnio 1 dalies, kurioje įtvirtintos griežtosios transporto priemonės, kuri laikytina didesnio pavojaus šaltiniu, valdytojo atsakomybės sąlygos, požiūriu.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė su ieškove pasirašė taikos sutartį, kuri buvo teikiama teismui tvirtinti civilinėje byloje Nr. e2SP-12002-971/2021, kuria atsakovė pripažino atsakomybę už ginčo įvykį ir pagal kurią sumokėjo 172,22 Eur. Be to, atsakovė, manydama, kad dėl eismo įvykio yra atsakingas trečiasis asmuo, į jo civilinę atsakomybę apdraudusį draudiką dėl žalos atlyginimo nesikreipė, nors eismo įvykio metu buvo sugadintas ir atsakovės automobilis. Dėl to teismas atsakovės argumentus vertino kaip gynybinę poziciją siekiant išvengti atsakomybės ir konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje yra nustatytos visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos dėl padarytos žalos.

9. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė aiškią ir detalią informaciją dėl žalos dydžio apskaičiavimo, atsakovė priešingų įrodymų nepateikė, įrodymų, kad skaičiavimai atlikti neteisingai, byloje nėra, todėl teismas vertino, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog įvykio metu buvo padarytas mažesnis / kitokio dydžio nuostolis, nei prašė priteisti ieškovė.

10. Teismas nurodė, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 1 dalis) bei ieškovės sumokėtą 118 Eur žyminį mokestį.