Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino – ieškovei UAB „Ekonovus“ priteisė iš atsakovės UAB „Engefus“ 145,20 Eur skolą, 366,81 Eur delspinigių, 40 Eur ieškojimo išlaidų kompensaciją, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 552,01 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2023 m. birželio 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 772 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3. Teismas nustatė, kad šalys 2022 m. vasario 23 d. sudarė gamybinių, statybinių bei kitų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui / šalinimui sutartį Nr. SUT-2022-1066881, kuria ieškovė įsipareigojo teikti atsakovei priklausančių gamybinių, statybinių ir kitų perdirbimui netinkamų atliekų surinkimo ir perdavimo naudojimui ar šalinimui paslaugas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už teikiamas paslaugas Sutartyje nustatyta tvarka. Ieškovė už suteiktas paslaugas 2023 m. kovo 31 d. išrašė atsakovei PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKOKL23000914 bendrai 3 661,94 Eur sumai, kurią atsakovė pagal Sutarties 2.2 punktą turėjo apmokėti iki 2023 m. balandžio 15 d. (per 15 dienų nuo sąskaitos išrašymo), tačiau 2023 m. balandžio 24 d. raštu atsakovė ją apmokėti atsisakė. Ieškovė 2023 m. gegužės 2 d. raštu pateikė atsakymą į atsakovės pretenziją, atsisakė koreguoti išrašytą sąskaitą ir pareikalavo atsiskaityti už suteiktas paslaugas. Atsakovė 2023 m. gegužės 26 d. pranešime ieškovei nurodė, kad neturi duomenų apie Sutarties su ieškove pasirašymą, neigė, kad jai buvo žinoma apie naujus / didesnius regionų atliekų tvarkymo centro įkainius, nurodė, kad atsakovės darbuotojams nebuvo pateikta informacija, kad konteineris perkrautas, kad jis lūžta ir kad būtina jį iškrauti. Ieškovė 2023 m. gegužės 30 d. raštu pateikė atsakovei papildomą paaiškinimą. Atsakovė 2023 m. birželio 1 d. pervedė ieškovei 3 516,74 Eur sumą ir pagal 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. EKOKL23000914 liko nesumokėta 145,20 Eur (su PVM) suma už statybinių atliekų transportavimo paslaugą, dėl kurios tarp šalių kilo ginčas.

4. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė suteikė atsakovei Sutartyje numatytas ir atsakovės užsakytas paslaugas. Sutarties priede Nr. 1 nurodyta atliekų išvežimo ir sutvarkymo kaina –120,00 Eur (be PVM) + galutinio tvarkytojo įkainis už toną. Teismas nustatė, kad bendras atsakovės statybinių atliekų svoris sudarė 23,22 tonų, ieškovės teigimu, tokio kiekio sukrauti į vieną 30–36 m3 talpos konteinerį ir transportuoti į sąvartyną objektyviai buvo neįmanoma, pripildytas konteineris negali sverti daugiau nei 10 tonų, todėl šalių susitarimu dalis atliekų buvo perkrauta į kitą konteinerį ir atliekos transportuotos į sąvartyną du kartus. Atsakovės neapmokėta 145,20 Eur suma yra už vieno konteinerio su atliekomis transportavimą, nes, atsakovės teigimu, ji nebuvo informuota apie maksimalų atliekų svorį ir tūrį, kurį talpina ieškovės konteineris, nuomojosi iš ieškovės vieną konteinerį ir tikėjosi, kad atliekos bus transportuotos į sąvartyną vieną kartą.

5. Teismas nustatė, kad šalys bendradarbiauja ne pirmą kartą, ieškovė iš atsakovės anksčiau priėmė 3,3 t ir 4,160 t mišrių statybinių atliekų. Teismas vertino, kad atsakovė, kaip savo srities profesionalė, darbų pradžioje turėjo įsivertinti, ar pagal numatomų atlikti darbų apimtis ir mastą būsimų statybinių atliekų kiekį bus galima sukrauti į vieną konteinerį ir transportuoti. Teismas nustatė, kad pilną konteinerį bandant pakrauti transportavimui, transporto priemonės priekiniai ratai pakilo, konteineris pradėjo lūžti. Teismas vertino, kad atsakovė neįrodė savo teiginių apie prastą konteinerio būklę, nusidėvėjimą, dėl kurio jis pradėjo lūžti. Teismas pažymėjo, kad pati atsakovė neneigė, jog sutiko, kad atliekos būtų sukrautos į du konteinerius, taigi, būdama verslininkė, turėjo ir galėjo suprasti, kad sukrovus atliekas į du konteinerius šie taip pat bus transportuojami du kartus ir užsakymo vykdytoja (ieškovė) suteiks papildomas paslaugas ir patirs papildomas išlaidas. Teismas konstatavo, kad ieškovė tinkamai įvykdė sutartį, už dviejuose konteineriuose sukrautų statybinių atliekų transportavimą išrašė PVM sąskaitą faktūrą, atsakovė paslaugas gavo, pretenzijos dėl paslaugų kokybės sutartyje numatytu terminu nepareiškė, todėl atsakovei kilo pareiga apmokėti sąskaitą. Sumokėjusi dalį sumos (3 516,74 Eur) atsakovė liko skolinga 145,20 Eur, t. y. pažeidė sutartines prievoles, todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės skolą yra pagrįstas.

6. Teismas nurodė, kad pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Teismas nustatė, kad šalys Sutarties 5.4 punktu susitarė, kad jeigu užsakovė (atsakovė) ne dėl vykdytojos (ieškovės) kaltės laiku nesumoka vykdytojai paslaugų kainos, užsakovė vykdytojos reikalavimu moka 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Atsižvelgiant į tai, kad 2023 m. kovo 31 d. PVM sąskaita faktūra turėjo būti apmokėta iki 2023 m. balandžio 15 d., ieškovė už laikotarpį nuo 2023 m. balandžio 16 d. iki 2023 m. gegužės 31 d. paskaičiavo 336,90 Eur delspinigius nuo sąskaitoje nurodytos 3 661,94 Eur sumos, o atsakovei 2023 m. birželio 1 d. sumokėjus 3 516,74 Eur, ieškovė nuo likusios nesumokėtos 145,20 Eur sumos už laikotarpį nuo 2023 m. birželio 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 12 d. paskaičiavo 29,91 Eur delspinigių. Teismas vertino, kad delsimas atsiskaityti už suteiktas paslaugas objektyviai nepateisinamas, todėl konstatavo, kad reikalavimas priteisti 366,81 Eur delspinigius yra pagrįstas ir įrodytas.

7. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi teismas priteisė ieškovei 40 Eur skolos išieškojimo išlaidų ir pažymėjo, jog pagal šią normą kreditorius, įgijęs teisę į komercinėje sutartyje ar įstatyme nustatytas palūkanas, turi teisę be įspėjimo iš skolininko gauti 40 eurų sumą kaip kompensaciją už skolos išieškojimą bei neprivalo pagrįsti, kad realiai patyrė šias išlaidas.

8. Vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, 3 straipsniu teismas iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 8 procentų dydžio procesinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Tenkinęs ieškinį teismas ieškovei iš atsakovės priteisė 772 Eur bylinėjimosi išlaidas.