Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. rugsjo 5 d. prendimu ieškinį patenkino iš dalies, atidalijo S. P. ir N. T. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), ir ieškovei S. P. pagal 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį Nr. LM-130 priklausančią šio turto 1/2 dalį priteisė atsakovui N. T., o iš atsakovo N. T. ieškovei S. P. priteisė 18 000,00 Eur kompensaciją. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

3. Teismas nustatė, jog ieškovė ir atsakovas nuo 2017 m. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos gyveno kartu kaip sugyventiniai, tačiau susituokę nebuvo. 2019 m. kovo 19 d. ieškovė, kaip pirkėja, pasirašė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog už perkamą turtą sumokėjo 1 000,00 Eur avansą. Atsakovas 2019 m. kovo 21 d. su AS Bigbank sudarė 10 000,00 Eur kredito sutartį, kredito tikslas – su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas. Tą pačią dieną ieškovės motina pervedė jai 4 000,00 Eur, paskirtis – paskola. Ieškovė 2019 m. balandžio 3 d. su AS Bigbank sudarė 5 000,00 Eur kredito sutartį, kredito tikslas – su nekilnojamuoju turtu susijęs kreditas. Šalys 2019 m. balandžio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. LM-130 už 17 000,00 Eur sumą bendrosios dalinės nuosavybės teise įsigijo po 1/2 dalį 0,0450 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 50,50 kv. m bendro ploto sodo pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šiltnamio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Pardavėjai 2019 m. balandžio 5 d. mokėjimo pavedimu atsakovas pervedė 9 000,00 Eur, ieškovė 7 000,00 Eur. Atsakovo tėvas P. T. 2019 m. gegužės 31 d. už 44 000,00 Eur pardavė 20,1100 ha miško žemės sklypą, iš jo banko sąskaitos išrašo duomenų teismas nustatė, kad jis atsakovui N. T. 2019 m. birželio – rugpjūčio mėn. pervedė iš viso 11 700,00 Eur, pinigų pervedimų paskirtis – namo remontui, taip pat nuo 2019 m. kovo mėn. iki 2020 m. gruodžio mėn. nuėmė / išgrynino ir atsiskaitė statybinių prekių parduotuvėse už daugiau nei 22 900,00 Eur sumą. Ieškovės motina 2019 m. liepos 16 d. pervedė ieškovei 500,00 Eur, paskirtis – už duris, gimtadienio dovana ir kt. prekės, 2019 m. rugsėjo 10 d. pervedė ieškovei 1 900,00 Eur, paskirtis – paskola, 2019 m. rugsėjo 12 d. ieškovė pervedė atsakovui 900,00 Eur, paskirtis nenurodyta (pervedimas), 2020 m. liepos 21 d. motina pervedė ieškovei dar 300,00 Eur. Atsakovas 2021 m. birželio 22 d. iš AS Bigbank paėmė 2 300,00 Eur vartojimo kreditą.

4. Teismas nustatė, kad ieškovė dirba dažytoja – lakuotoja medžio apdirbimo įmonėje, jos darbo užmokestis nuo 2019 m. sausio 1 d. sudarė 557,18 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 397,00 Eur; nuo 2020 m. sausio 1 d.– 609,74 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 448,00 Eur; nuo 2021 m. sausio 1 d. – 643,83 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 469,00 Eur; nuo 2022 m. sausio 1 d. – 732,02 Eur (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – apie 530,00 Eur. Atsakovas N. T. dirba AB „(duomenys neskelbtini)“, jo darbo užmokestis nuo 2019 m. vasario mėn. iki 2019 m. gruodžio mėn. buvo 12 298,16 Eur (neatskaičius mokesčių), t. y. vidutiniškai apie 1 118,00 Eur per mėnesį (neatskaičius mokesčių), atskaičius mokesčius – vidutiniškai apie 691,97 Eur per mėnesį.

5. Teismas nurodė, jog byloje nėra ginčo, kad įgijusios turtą šalys jį ėmė iš esmės pertvarkyti / rekonstruoti, vyko griovimo, statybos darbai, po rekonstrukcijos sodo pastato bendras plotas padidėjo nuo 50,50 kv. m iki 87,94 kv. m, buvo apšiltintas, įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemos, išvedžiota elektros instaliacija, atlikti išorės ir vidaus apdailos darbai ir kt. Nuo 2019 m. rudens šalys ginčo sodo pastate pradėjo gyventi (iki tol šalys gyveno sodo pastato rūsyje). 2020 m. sausio mėn. buvo atlikti ginčo turto kadastriniai matavimai, tačiau jie nėra įregistruoti, ieškovė už kadastrinius matavimus sumokėjo 200,00 Eur. Ieškovei išsikėlus gyventi kitur atsakovas uždengė garažo stogą, įrengė lietaus vandens nutekėjimo sistemą.

6. Teismas nurodė, jog šalys kartu kaip šeima nesusituokę ir nesudarę partnerystės sutarties gyveno apie 5 metus nuo 2017 m. iki 2021 m. rugpjūčio mėn. pabaigos, gyvendami kartu už 17 000,00 Eur sumą įsigijo ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis ir pradėjo turtą iš esmės gerinti, sodo pastatą rekonstruoti, tam skirdami pinigus, savo darbą ir žinias, dirbo tiek pati ieškovė, tiek atsakovas, ieškovės du sūnūs, ieškovės pusbrolio sūnus, ieškovės dukters draugas, ieškovės kolega, atsakovo tėvas, atsakovo sesers vyras, taip pat samdyti meistrai, finansiškai prisidėjo atsakovo tėvas. Tiksli ir konkreti rekonstrukcijos apskaita nebuvo vedama, šalys viena kita pasitikėjo. Teismas vertino, šalys, gyvendamos kartu, bendru sutarimu rekonstruodamos įsigytą ginčo turtą, siekdamos bendro tikslo – pagerinti sodo pastatą taip, kad jame galėtų kartu nuolatos gyventi, buvo susitarusios dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę.

7. Teismas nurodė, jog atsakovas sutiko su ieškovės prašomu turto atidalijimo būdu, t. y. ieškovei priklausančios dalies priteisimu atsakovui, o ieškovei kompensacijos priteisimu iš atsakovo, šį ieškinio reikalavimą patenkino. Teismas pažymėjo, jog asmenų, sukūrusių šeimą, tačiau nesudariusių santuokos ir neįregistravusių partnerystės, bendrai įgytas turtas dalijamas pagal CK 4.80 straipsnyje numatytas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taisykles.

8. Kilus ginčui dėl turto vertės, nes teismas vadovavosi teismo eksperto nekilnojamojo turto vertintojo R. G. pateiktu turto vertės nustatymo ekspertizės aktu, pagal kurį turto rinkos vertė vertinimo dieną (2023 m. birželio 19 d.) sudaro 69 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad teismo ekspertas atsižvelgė ir įvertino atsakovo akcentuojamą aplinkybę dėl ieškovės atliktų darbų kokybės, išvardijo apdailos defektus ir nurodė, kad jie turi neigiamos įtakos pastato vertei, tačiau nėra kritiniai, įvertino nustatytų defektų įtaką turto vertei, taikė 10 proc. neigiamas pataisas dėl objekto būklės, atskirai nurodė sąlygines kiekvieno nekilnojamojo turto objekto vertes ir pažymėjo, kad jos galioja tik parduodant, naudojant, įkeičiant vertinamą turtą kartu, o ne atskirais turtiniais vienetais (0,0450 ha žemės sklypą – 9 000,00 Eur, sodo pastatą su garažu – 60 000,00 Eur, šiltnamį ir ūkinį pastatą po 0 Eur), nurodė, kad sodo pastato sąlyginė vertė būtų 59 000,00 Eur, jeigu prie šio objekto pristatytas garažas būtų be stogo ir be lietvamzdžių. Teismas nurodė, kad atsakovo pateikta MB „Bonada“ konsultanto J. J. konsultacija yra tik informacinio pobūdžio, ją rengiant nesivadovauta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, nepatekti duomenys apie konsultanto kvalifikaciją, išsilavinimą, patirtį, teisę teikti tokio pobūdžio konsultacijas, todėl ja nesivadovavo.

9. Teismas pažymėjo, jog ginčas kilo dėl ieškovei priteistinos kompensacijos dydžio. Teismas nurodė, kad ginčo turtas buvo iš esmės pagerintas tiek šalių piniginiais įnašais, tiek jų darbu, tačiau tiksliai nustatyti, kiek kuri iš šalių įnešė savo asmeninių lėšų, nustatyti neįmanoma, šalys apskaitos nevedė ir nebuvo susitarusios, jog asmeninių lėšų įnešimas į sodo pastato rekonstrukciją kuriam nors iš jų sukurs didesnę dalį nuosavybės. Teismas nurodė, jog šalys gyveno kartu, bendrai naudojo turimas lėšas rekonstrukcijai, mokėjo komunalinius mokesčius, pirko šeimai maisto, rūpinosi bendru šeimos ūkiu, todėl nebūtų nei teisinga, nei sąžininga laikyti, kad kurio nors iš jų asmeninių lėšų indėlis į ginčo turtą yra ženkliai didesnis, ypač, kai šalių valia buvo įsigyti turtą būtent lygiomis dalimis. Teismas vertino, jog ir savo darbu rekonstruojant sodo pastatą šalys prisidėjo iš esmės lygiomis dalimis, atsakovas atliko fiziškai sunkesnius darbus (griovė, kasė žemę, vežė statybines atliekas), ieškovė – galbūt fiziškai lengvesnius, tačiau žinių reikalaujančius darbus (fasado apšiltinimo ir apdailos darbus, vidaus apdailą, tinkavo, glaistė, dažė ir pan.), kartu vykdavo pirkti statybinių prekių, tardavosi dėl reikalingos pagalbos, jos ieškojo, kvietė artimuosius, pažįstamus, sudėtingesniems ir specialių žinių bei patirties reikalaujantiems darbams atlikti samdė meistrus. Teismas padarė išvadą, jog šalys savo piniginiu indėliu bei savo darbu prie ginčo turto įsigijimo ir pagerinimo prisidėjo iš esmės lygiomis dalimis.

10. Teismas vertino, jog nagrinėjamu atveju atsakovas įrodė, kad jo tėvas ginčo turto pagerinimui investavo ne mažesnę kaip 33 000,00 Eur sumą, be kurios šalims nebūtų pavykę sukurti tokios vertės turto, nes pačios šalys tokiomis lėšomis, kurių būtų pakakę tokio masto namo rekonstrukcijai, nedisponavo ir neturėjo finansinių galimybių. Atsakovo tėvas pinigų turėjo, gavo 44 000,00 Eur pardavęs mišką, o byloje esantys įrodymai, liudytojų parodymai patvirtina, kad jis itin aktyviai dalyvavo vykstant statybos darbams, pirko medžiagas, pervesdavo pinigų sūnui ar juos išgryninęs mokėdavo už statybines medžiagas ir darbus. Teismas nurodė, jog pati ieškovė pripažino atsakovo tėvo indėlį į šalių turto pagerinimą, tačiau laikėsi pozicijos, jog turto vertę ji iš esmės sukūrė savo darbu, taip pat pirkdama statybines medžiagas, todėl kompensacijos dydis jai turėtų būti pusė turto vertės. Teismas pažymėjo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių atliktų turto pagerinimo darbų mastą bei kainas, po rekonstrukcijos suformuotos šios patalpos: 5,57 kv. m sanitarinis mazgas, 28,12 kv. m ploto svetainė kartu su virtuve, 16,08 kv. m kambarys ir 15,04 kv. m kambarys, pastato rūsyje suformuotos 8,33 kv. m ir 14,80 kv. m ploto pagalbinės patalpos, pastato bendras plotas padidėjo iki 87,94 kv. m, pastatas buvo apšiltintas, įrengtos vandentiekio, nuotekų šalinimo, šildymo sistemos, atlikta lauko ir vidaus apdaila ir kt., todėl ieškovės teiginiai, kad turto vertė galėjo padidėti ne dėl atliktų rekonstrukcijos darbų, o dėl, pavyzdžiui, turto vertės pokyčių rinkoje, yra nepagrįsti.

11. Teismas pažymėjo, kad P. T. aiškiai ir konkrečiai nurodė, jog jo indėlis nebuvo skirtas šalims bendrai, o tik atsakovui – jo sūnui, todėl padarė išvadą, kad ieškovė neturi teisės pretenduoti į šią atsakovo tėvo investuotą dalį. Teismas, padaręs išvadą, kad šalys savo piniginiu indėliu (gautu iš darbo teisinių santykių ir paskolų) bei savo darbu prie ginčo turto įsigijimo ir pagerinimo prisidėjo lygiomis dalimis, taip pat, kad atsakovo tėvas sūnaus naudai investavo į statybas 33 000,00 Eur sumą, iš atsakovo ieškovei priteisė 18 000,00 Eur kompensaciją už atsakovui atitenkančią ieškovės turto dalį, t. y. (69 000,00 – 33 000,00) / 2.