Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2. Tauragės apylinkės teismo 2022 m. birželio 9 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nurodė, kad, ieškovo teigimu, 2019 m. liepos 23 d. apie 23 val. jam paskambino atsakovas J. K. prašydamas nuvažiuoti į ganyklą, nes iš aptvaro pasileido jaučių banda. Į ganyklą jį ir kitą ūkio darbininką nuvežė atsakovas A. K., kurio jaučiai taip pat buvo tame bendrame aptvare. Ganykloje buvo ir A. G., kuris buvo atvykęs patikrinti netoliese buvusios savo galvijų bandos. Suvarant galvijus buvo tamsu, vienas jautis užpakaline koja staiga spyrė jam į dešinę koją ir sulaužė blauzdikaulį bei šeivikaulį. Ieškovas argumentavo, kad atsakovai nebuvo pakankamai rūpestingi ir atidūs, neužtikrino, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai. Dėl kojos sužalojimo patiria labai skaudžius ir ilgalaikius padarinius, jis sužlugdytas morališkai ir dvasiškai, nuolat jaučia stiprius kojos skausmus, sunkiai susitaiko su gydytojų prognozėmis, jog negalės normaliai vaikščioti ateityje, išgyvena didelį stresą, nežinodamas, ar galės vaikščioti ir dirbti ateityje. Patirti kojos sužalojimai sąlygojo nepatogumus buityje, apribojo judėjimo laisvę, sumažino bendravimo su aplinkiniais galimybes. Dėl patirtų sužalojimų tapo neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, neturtinę žalą vertina 10 000 Eur, jos atlyginimą prašo priteisti solidariai iš atsakovų.

4. Teismas nustatė, kad ieškovas nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužės 8 d. dirbo pagalbiniu darbininku atsakovo ūkininko J. K. pienininkystės ir mėsinių galvijų ūkyje. Nors darbo sutartis buvo nutrūkusi, J. K. leido ieškovui gyventi savo ūkyje, kol susiras kitą būstą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatas 2019 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal M. A. 2019 m. rugpjūčio 1 d. pareiškimą. Nutarime nurodyta, kad ieškovas 2019 m. liepos 23 d. apie 23.30 val. patyrė traumą dėl savo galbūt neatsargių veiksmų, kadangi jis ankščiau yra dirbęs su galvijais ir turėjo įvertinti jų keliamą grėsmę, laikytis atstumo bei imtis kitų atsargumo priemonių. Galvijų tyčia niekas neerzino, negąsdino ir neprovokavo gintis, tai buvo nelaimingas atsitikimas, todėl nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 11 d. iki 2020 m. birželio 10 d. ieškovui buvo nustatytas 55 proc. darbingumo lygis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus ekspertizės akto Nr. EG 1700/2020(03) išvadoje nurodyta, kad ieškovui padarytas atviras skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis, trauma atitinka teismo nutartyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes – būdinga tiesioginiam smūgiui, galėjo įvykti į dešinę blauzdą įspyrus jaučiui, labiausiai tikėtina, kad blauzdos kaulų lūžis padarytas M. A. stovint ar esant artimoje stovimoje padėtyje, atviras blauzdikaulio kūno lūžis sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Teismas nustatė, kad ūkininko J. K. bandoje iš viso yra 87 galvijai, A. K. bandoje yra 56 galvijai.

5. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte bei Šilutės rajono naminių gyvūnų laikymo ir priežiūros taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinta savininkų pareiga užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismas vertino, kad galvijų savininkai savo pareigas vykdė tinkamai, t. y. savo galvijų bandas ganė tam skirtose teritorijose, elektriniu piemeniu aptvertose aptvaruose, taigi, buvo pakankamai rūpestingi ir ėmėsi pakankamų priemonių ir adekvačių garantijų, kad ištrūkę iš aptvaro galvijai nepadarytų žalos kitų asmenų sveikatai, gyvybei bei nuosavybei, todėl ir siekė juos suvaryti atgal į aptvarą. Teismas pažymėjo, kad, pagal Taisykles, galvijų bandų laikymas, ganymas, gynimas nereglamentuotas, o byloje nenustatyta, dėl kokių priežasčių galvijai ištrūko iš aptvertos teritorijos. Teismas vertino, jog nenustatyta, kad atsakovai būtų pažeidę draudimų, įpareigojimų ar elgesio saugumo reikalavimus.

6. Teismas nurodė, kad CK 6.267 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Kaip nukentėjusiojo asmens didelis neatsargumas gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas.

7. Deliktinei civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas privalomas sąlygas: atsakovo neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje nustatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymėjo, jog atsakovai iš esmės neginčija, kad, jaučius ginant į aptvarą, vienas iš jaučių įspyrė ieškovui į koją ir ji lūžo, dėl to atsakovui buvo padaryta žala.

8. Teismas nurodė, kad ieškovas, sutikdamas padėti suvaryti ištrūkusius jaučius tamsiu paros metu, nebuvo pakankamai atsargus ir rūpestingas, nes neturėjo žibintuvėlio bei lazdos, nesilaikė saugaus atstumo nuo genamo jaučio. Teismas vertino, kad jeigu ieškovas būtų laikęsis atsargumo priemonių, žala nebūtų kilusi. Teismas padarė išvadą, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, t. y. žala kilo dėl ieškovo didelio neatsargumo, kuris pašalina atsakovų civilinę atsakomybę.

9. Teismas konstatavo, kad neegzistuoja visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (būtent priežastinis ryšys), kurias įrodyti turėjo ieškovas ir kurios yra būtinos civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinį atmetė.