Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Tauragės apylinkės teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį patenkino ir iškeldino atsakovę G. G. su visu jai priklausančiu turtu iš ieškovui E. B. nuosavybės teise priklausančio turto – ½ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ½ dalies kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); garažo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); 942/1599 dalių 0,1599 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovei kitos gyvenamosios vietos. Teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo bei iš atsakovės ieškovo naudai priteisė 1 605 Eur bylinėjimosi išlaidų.

3. Teismas nustatė, kad 2022 m. liepos 8 d. įvykusiose varžytynėse Nr. 228240 ieškovo sūnus M. B. įsigijo ½ dalį ginčo turto, kuris nuosavybės teise priklausė atsakovei, ir 2022 m. rugpjūčio 11 d. įsigytą turtą padovanojo savo tėvui – ieškovui. Atsakovė 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu įsipareigojo iki 2022 m. spalio 1 d. išsikraustyti iš gyvenamųjų patalpų. Atsakovė teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus pripažino, todėl teismas nurodė, kad pagal CPK 268 straipsnio 5 dalį surašomi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai.

4. Teismas nurodė, jog pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį daikto savininkui priklausanti nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Nuosavybės teisė gali būti apribota tik paties savininko valia, įstatymų arba teismo sprendimo, todėl savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (CK 4.39 straipsnio 1 dalis, 4.95 straipsnis).

5. Teismas nustatė, kad ½ dalis nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso ieškovui, atsakovė buvo raginama atlaisvinti patalpas, tačiau į raginimus nereaguoja. Teismas pažymėjo, jog atsakovė pripažino, kad gyvena kitur, tačiau neturi, kur laikyti ieškovo patalpose likusių savo ir kito asmens daiktų. Teismas vertino, kad atsakovė nepateikė jokių objektyvių įrodymų, pagrindžiančių negalėjimą išsikelti iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto, neįrodė savo teisės likti gyveni ieškovui priklausančiose patalpose ir būtinumo užimti kitas negyvenamąsias patalpas, naudotis ieškovui priklausančia žemės sklypo dalimi, taip pat neįrodė, kad sveikatos problemos jai trukdo ir trukdė atlaisvinti patalpas (CPK 178 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovas įrodė, jog atsakovės veiksmai pažeidžia jo, kaip savininko, teises netrukdomai naudotis savo nuosavybe, todėl jis įgijo teisę reikalauti atsakovės iškeldinimo iš užimamų patalpų CK 4.98 straipsnio pagrindu.

6. Įvertinęs, kad atsakovė patalpose negyvena, jose laiko tik daiktus, taip pat, į tai, kad atsakovė nurodė, jog turėtų galimybę savo daiktus išsivežti į angarą, tai, kad dar 2022 m. rugpjūčio 4 d. raštu buvo įsipareigojusi iki 2022 m. spalio 1 d. išsikelti iš patalpų, bet to nepadarė, teismas netenkino atsakovės prašymo atidėti teismo sprendimo vykdymą iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. ir pažymėjo, jog šiuo atveju sprendimo vykdymo atidėjimas neatitiktų teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principų bei neproporcingai pažeistų ieškovo teises.

7. Patenkinęs ieškovo reikalavimus teismas jo naudai priteisė ir 1 605 Eur (105 Eur žyminis mokestis ir 1 500 Eur už teisinę pagalbą) patirtų išlaidų atlyginimą iš atsakovės, taip pat valstybės naudai priteisė 19,92 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.