Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 22 d. sprendimu civilinės bylos dalis pagal ieškovės UAB „Mechel Nemunas“ reikalavimą priteisti atsakovui 1 754,42 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų nutraukta, kita ieškinio dalis atmesta ir atsakovui D. B. iš ieškovės UAB „Mechel Nemunas“ priteista 8583,60 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką.

3. Teismas nustatė, kad ieškovė 2024 m. spalio 22 d. pareiškimu atsisakė ieškinio reikalavimo dėl 1 754,42 Eur darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo atsakovo naudai, kadangi šią sumą 2024 m. spalio 18 d. ji atsakovui sumokėjo. Atsakovo atstovė patvirtino, kad 2024 m. spalio 21 d. ieškovė darbuotojui sumokėjo visą priklausantį darbo užmokestį.

4. Teismas nustatė, kad 2007 m. ieškovė ir atsakovas sudarė darbo sutartį Nr. 263, kuria atsakovas priimtas į (duomenys neskelbtini) pareigas. Darbuotojas pradėjo dirbti 2007 m. sausio 22 d., o 2024 m. gegužės 8 d. darbdavys nutraukė darbo sutartį su darbuotoju DK 57 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tapo pertekline. Darbdavys įsipareigojo išmokėti darbuotojui dviejų jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Paskutinis mokėjimas darbuotojui avansu išmokant darbo užmokestį už balandžio mėn. buvo atliktas 2024 m. kovo 26 d.

5. Teismas nustatė, kad ginčas kilo dėl darbdavio pareigos mokėti DK 147 straipsnio 2 dalyje numatytas netesybas, kurios, atsakovo skaičiavimu, už 113 dienų sudaro 8434,32 Eur.

6. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2024 m. kovo 28 d. neturėjo realios galimybės naudotis piniginėmis lėšomis, esančiomis bankuose ir atlikti mokėjimus darbuotojui į jo banko sąskaitą. AB SEB bankas 2024 m. vasario 27 d. elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad nuo 2024 m. vasario 23 d. „Mechel Public Joint Stock Company“ (Rusija) yra taikomos JAV sankcijos. Ši bendrovė netiesiogiai valdo 100 proc. UAB „Mechel Nemunas“ akcijų, todėl UAB „Mechel Nemunas“ yra laikoma uždrausta šalimi ir bankas vienašališkai nutraukia sudarytas galiojančias sutartis. Nutraukus paslaugų sutartis pervesti pinigus galima tik atvykus į banko skyrių ir sumokėjus kainyne nurodytą mokestį už lėšų ar vertybinių popierių pervedimą. 2024 m. vasario 29 d. banko Citadele raštu ieškovė informuota, kad nuo 2024 m. vasario 27 d. bankas apribojo galimybę naudotis „Citadele Banka“ Lietuvos filialo paslaugomis, įskaitant galimybę atlikti mokėjimo operacijas įmonės vardu atidarytoje sąskaitoje. Informavo, kad 2024 m. vasario 23 d. JAV Iždo departamento Užsienio turto kontrolės biuras pritaikė sankcijas įmonei „Publichnoe Aktsionernoje Obshestvo Mechel“, kuri netiesiogiai valdo ieškovę, todėl ir ieškovei taikomos OFAC sankcijos. Priimtas sprendimas nuo 2024 m. kovo 28 d. nutraukti dalykinius santykius su ieškove ir uždaryti klientės vardu atidarytas bei aptarnaujamas sąskaitas banke. Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-9544-1172/2024 nustatytas paprastasis ieškovės turto administravimas, administratoriui suteikta teisė atlikti visus veiksmus, būtinus uždarosios akcinės bendrovės turtui išsaugoti ir jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti.

7. Teismas konstatavo, kad ieškovė neturėjo galimybės darbo sutarties nutraukimo dieną sumokėti darbuotojui jam priklausantį darbo užmokestį, tačiau nurodė, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės kaltės nebuvimu, nesudaro pagrindo netaikyti darbdaviui DK 146 straipsnio 2 dalyje nurodytos sankcijos, t. y. darbdavio pareigos mokėti netesybas atsiradimas yra siejamas ne su jo kaltės buvimu, o tik su darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo nebuvimu. Teismas pažymėjo, kad jokie darbuotojo veiksmai, kurie galėjo įtakoti darbo užmokesčio išmokėjimo uždelsimą byloje nenustatyti ir ieškovė jais nesirėmė.

8. Teismas nurodė, kad dalį darbo užmokesčio (500 Eur) už darbą 2024 m. balandžio mėn. ieškovė darbuotojui sumokėjo avansu dar 2024 m. kovo 26 d., o ieškovės blogą finansinę padėtį ir galimybes atsiskaityti su darbuotoju lėmė ne tik sankcijų taikymas, bet ir kitos priežastys. Įspėjimą darbuotojui ieškovė pateikė dar 2024 m. vasario 15 d., ieškovės 2024 m. vasario 27 d. atsakyme nurodyta, kad UAB „Mechel Nemunas“ nevykdo jokios veiklos, kuri yra sankcionuojama, be to, stabdo gamybinę veiklą ir planuoja atleisti 90 darbuotojų. Taip pat 2024 m. vasario 15 d. įspėjime ieškovė nurodė, kad atleidžiant iš darbo atsiskaitymas bus vykdomas DK 57 straipsnio 8 dalies pagrindu ir tvarka, atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Taigi darbuotojas, gavęs įspėjimą, turėjo teisėtą lūkestį, kad atsiskaitymas su juo bus vykdomas įstatymuose nustatyta tvarka ir terminais.

9. Teismas nesutiko su ieškovės teiginiais, kad susidariusi situacija atitiko nenugalimos jėgos aplinkybių sąvoką, nes bankai nutraukė bendradarbiavimą, jokios pagalbos ieškovė nesulaukė. Teismas pažymėjo, kad pagal CK 6.212 straipsnio 1 dalį šalis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymą, jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio šių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui. Nenugalima jėga (force majeure) nelaikoma tai, kad rinkoje nėra reikalingų prievolei vykdyti prekių, sutarties šalis neturi reikiamų finansinių išteklių arba skolininko kontrahentai pažeidžia savo prievoles. Teismas nurodė, kad neturi pagrindo konstatuoti nenugalimos jėgos aplinkybių egzistavimą, nes: 1) byloje nustatyta, kad kilusios pasekmės susijusios su lėšų įšaldymu taikant teisėtas sankcijas, o reikiamų darbdavio finansinių išteklių neturėjimas nelaikomas nenugalimos jėgos aplinkybe; 2) ieškovės kaip darbdavio statusas bei faktas, kad ji sudarė darbo sutartis reiškia, kad ji prisiėmė ir pareigą laikytis darbo teisinius santykius reglamentuojančių įstatymų, t. y. prisiėmė ir įstatymuose nurodytų neigiamų padarinių atsiradimo riziką. Dėl to nustatęs neatsiskaitymo su darbuotoju faktą laikotarpiu nuo darbuotojo atleidimo iš darbo (2024 m. gegužės 8 d.) iki darbo užmokesčio sumokėjimo dienos (2024 m. spalio 21 d.) teismas priteisė darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį (74,64 Eur už vieną darbo dieną) už pavėluoto atsiskaitymo laikotarpį (iš viso už 115 darbo dienų), t. y. 8 583,60 Eur.

10. Atmetęs ieškinį teismas iš ieškovės atsakovui priteisė jo turėtų bylinėjimosi išlaidų – 1633,51 Eur – atlyginimą.