Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2. Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. liepos 12 d. sprendimu ieškinys atmestas.

3. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2018 m. sausio 17 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 13ŽN-20-(14.13.73.) nurodyta, jog už žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio atsakovams I. V., A. V. ir D. M., ribos esančiame valstybiniame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), yra pasodinti želdiniai. Užimtos valstybinės žemės plotas sudaro 30,44 kv. m. 2018 m. rugsėjo 25 d. priimtas nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, kadangi už tokius pažeidimus administracinė nuobauda negali būti skiriama. 2018 m. rugsėjo 25 d. raštu Skyrius kreipėsi į atsakovus prašydamas iki 2018 m. spalio 1 d. pašalinti želdinius iš valstybinės žemės. 2019 m. birželio 10 d. atlikus faktinių aplinkybių patikrinimą vietoje nustatyta, jog valstybinė žemė neatlaisvinta, želdiniai iš valstybinio žemės sklypo nepašalinti. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija pateikė informaciją, kad 2009–2012 m. buvo vykdoma želdinių inventorizacija, jos metu buvo inventorizuoti ir (duomenys neskelbtini)gatvės želdiniai: ties (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) namu inventorizuotos 15 vnt. kalninių pušų (0,5 m aukščio), vienas svyruoklis gluosnis (0,5 m aukščio) ir 30 vnt. vienpiesčių gudobelių (0,4 m aukščio), tačiau duomenų apie tai, kad Klaipėdos miesto savivaldybė organizuotų šio valstybinio žemės sklypo priežiūrą, pjautų veją ar pan., nėra.

4. Teismas nurodė, jog Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte įtvirtinta nuostata, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose, vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Savininkas, matydamas, kad jo teisės pažeidžiamos, gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (CK 4.98 straipsnis). Teismas pažymėjo, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti, kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos, tačiau savininkas neturi įrodinėti, kad jo teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, esant įrodytiems minėtiems faktams, atsakovas turi įrodyti, jog jo elgesys visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

5. Teismas pažymėjo, jog byloje nėra ginčo dėl ieškovės, kaip valstybinės žemės patikėtinės, teisės reikšti negatorinį ieškinį (CPK 5 straipsnis, Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalis, 11 dalis), tačiau ginčas kilo dėl to, ar yra pažeistos ieškovės teisės turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti ir ar šį pažeidimą pašalinti privalo atsakovai.

6. Teismas nustatė, kad atsakovai I. V. ir A. V. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2008 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 4588 pagrindu. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovai valstybinėje žemėje būtų sodinę kalnapušes, o atsakovai tai neigia, tvirtina, kad 2006 m. jiems įsigijus gyvenamąjį namą kalninės pušys jau buvo pasodintos. Valstybiniame žemės sklype yra įrengti dujų ir elektros apskaitos mazgai, kurie priklauso (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gyvenamiesiems namams.

7. Teismas nurodė, jog atsakovas D. M. atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad atsakovas žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2015 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties Nr. MV7-5389 pagrindu. Teismas pažymėjo, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas D. M. kalninių pušų valstybiniame žemės sklype taip pat nesodino, priešingai, atsakovui įsigyjant sklypą jos jau buvo pasodintos.

8. Teismas konstatavo, kad ieškovės nurodytos aplinkybės, jog atsakovai gauna dekoratyvinę naudą, kad kalninės pušys taip pat apsaugo nuo taršos, sklindančios iš gatvės, o atsakovai kartais palaisto želdinius ar nupjauna žolę, negali būti vertinamos kaip atsakovų naudojimasis valstybiniu žemės sklypu, juo labiau, kad byloje nenustatyta, jog medžius pasodino atsakovai ir kad jie siekė sau naudos. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog atsakovai naudojasi valstybine žeme ir pažeidžia žemės savininko teises.

9. Teismas nustatė, kad valstybinės žemės sklypo naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Teismas nurodė, jog byloje nėra duomenų, kad dėl augančių želdinių valstybinės žemės nebūtų galima naudoti pagal paskirtį, kad jie varžytų teisę disponuoti žemės sklypu, kad augančios kalnapušės trukdytų sklype esančioms komunikacijoms ar patekimui prie įrengtos elektros skydinės. Teismas pažymėjo, kad valstybės institucijų veiksmai ir taikomos priemonės (ribojimų, draudimų įvedimas) turi būti proporcingi siekiamiems tikslams ir interesų pusiausvyrai užtikrinti.

10. Teismas netenkino atsakovų prašymo skirti ieškovei baudą pagal CPK 95 straipsnio nuostatas. Teismas pažymėjo, kad ieškovės pasirinkimas pasinaudoti teisminės gynybos teise negali būti laikomas piktnaudžiavimu, be to, nėra pagrindo manyti, kad ieškovė siekia nesąžiningų tikslų, naudojasi procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį.