Klaipėdos apygardos teismo nutartis

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. gruodžio 1 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – ieškovei UAB „Legal Balance“ priteisė iš atsakovo S. L. 330,58 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 330,58 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. rugsėjo 14 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 133,93 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei UAB „Legal Balance“.

4. Teismas nurodė, jog formaliai įvertinus įrodymus nustatyta, kad 2022 m. spalio 7 d. UAB „Be kredito“ (toliau – pradinė kreditorė) ir atsakovas sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. BK-034357, kuria atsakovui buvo išnuomotas kilnojamasis daiktas (telefonas Apple –išmanusis telefonas iPhone XR (atnaujintas), 64GB, juodas-5292215092641) 12 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo visą sutarties laikotarpį mokėti mėnesinį nuomos mokestį sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais. Atsakovui tinkamai įsipareigojimų pagal sutartį nevykdant pradinė kreditorė sutartį nutraukė ir 2021 m. spalio 4 d. reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. RP2021-10/01 perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas apie reikalavimo perleidimą informuotas 2023 m. vasario 22 d. pranešimu.

5. Teismas nustatė, kad sutarties šalys susitarė, jog atsakovas už jam perduotą prekę kas mėnesį turės mokėti 33,93 Eur dydžio įmokas 12 mėnesių iš eilės, 4,99 Eur pristatymo mokestį. Sutarties 7.3 punkte šalys susitarė, kad nuomininkui (t. y. atsakovui) tinkamai vykdžius šią sutartį visą jos galiojimo laikotarpį bei tinkamai sumokėjus visus pagal sutartį mokėtinus mokesčius, pasibaigus sutarties terminui, nuomininkui suteikiama teisė turtą (t. y. daiktą) įsigyti už specialiosiose sąlygose nurodytą išpirkimo kainą – 125,70 Eur. Teismas vertino, jog sutarties sąlyga dėl nuomininkui suteikiamos teisės už 125,70 Eur įsigyti prekę tinkamu sutarties įvykdymo (visų įmokų sumokėjimo) atveju, yra į sutartį įtraukta formaliai, siekiant išvengti Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) nuostatų taikymo, todėl padarė išvadą, kad nepriklausomai nuo to, kad sutartyje atsakovui nėra tiesiogiai numatyta pareiga įsigyti nuomojamą daiktą, tačiau sutarčiai, kurioje turto įsigijimas iš esmės siejamas su visų periodinių įmokų sumokėjimu, taikytinos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis). Teismas pažymėjo, kad ne formalus tam tikrų nuostatų, atitinkančių teisinio reglamentavimo išimtis, įtvirtinimas sutartyje, bet sutartimi kuriamų prievolių pobūdis bei tikrieji šalių ketinimai sudarant sandorį lemia tokio sandorio kvalifikavimą, o vadovaujantis CK 1.87 straipsnio 1 dalimi, jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Todėl teismas laikė, kad sutartis yra vartojimo kredito sutartis, kuriai turi būti taikomos VKĮ nuostatos (VKĮ 1 straipsnio 2 dalis, CK 1.87 straipsnio 1 dalis).

6. Teismas nurodė, kad VKĮ 8 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, jog prieš vartojimo kredito sutarties sudarymą vartojimo kredito davėjas, vadovaudamasis atsakingojo skolinimo principu, privalo įvertinti vartojimo kredito gavėjo kreditingumą, remdamasis pakankama informacija, gauta iš vartojimo kredito gavėjo, ir atlikęs patikrinimą kreditingumui vertinti naudojamuose registruose ir informacinėse sistemose arba pagrįsdamas vartojimo kredito gavėjo pateiktą informaciją kitais įrodymais. To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos, netesybos ir mokesčiai pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui netaikomi, jeigu vartojimo kredito davėjas ne dėl vartojimo kredito gavėjo kaltės netinkamai įvertino vartojimo kredito gavėjo kreditingumą. Be to, VKĮ 22 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę verstis vartojimo kreditų teikimo veikla asmuo turi tik tada, kai priežiūros institucija įrašo jį į viešąjį vartojimo kredito davėjų sąrašą. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pradinė kreditorė prieš sudarydama su atsakovu sutartį būtų tikrinusi jo kreditingumą, be to, ji nėra įtraukta į vartojimo kredito davėjų sąrašą (https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai?list=64). Teismas padarė išvadą, kad šalys sudarė vartojimo kredito sutartį, kurios sudarymui ir vykdymui taikytinos VKĮ nuostatos, todėl trečiasis asmuo neįgijo teisės iš jo reikalauti nei ieškiniu prašomų priteisti delspinigių, nei pinigų sumos nuomos mokesčio įmokų forma, kuri viršija prekės kainą (VKĮ 8 straipsnio 7 dalis).

7. Teismas nustatė, kad Sutarties specialiosiose nuostatose nurodyta, kad prekės kaina yra 419 Eur. Pagal sutartį atsakovas turėjo sumokėti iš viso 537,85 Eur (12 x 33,93 Eur + 125,70 Eur + 4,99 Eur) sumą, o ieškovės prašoma priteisti suma yra 449,43 Eur. Teismas nustatė, kad atsakovo skola iki sutarties pabaigos be delspinigių yra 323,73 Eur, todėl laikė, kad atsakovas yra sumokėjęs 2,6 įmokų ir sumokėjęs pristatymo mokestį ((4,99+12*33,93-323,73)/33,93 = 2,6 įmokų). Taigi, vienintelė suma, į kurią reikalavimo teisę sutarties pagrindu įgijo trečiasis asmuo (o po reikalavimo perleidimo – ir ieškovė) yra 330,58 Eur suma (419 Eur (daikto vertė) – 88,42 Eur (sumokėtos įmokos).

8. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama perleisti tokį reikalavimą, kurio atžvilgiu negalimas išieškojimas. Teismas pažymėjo, kad šios įstatymo nuostatos reiškia, jog pradinis kreditorius negali perleisti naujajam kreditoriui daugiau teisių į skolininką, nei jis turi. Taigi, nustačius, kad pradinė kreditorė neturėjo teisės pagal sutartį reikalauti iš atsakovo nei delspinigių, nei skolos dydžio, kuris viršija atsakovui perduotos prekės kainą, ieškovė, perėmusi iš UAB „Be kredito“ reikalavimo teisę, teisės į šiuos reikalavimus taip pat neįgijo. Teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė 330,58 Eur skolą, o likusią ieškinio reikalavimo dalį dėl skolos (nesumokėtų nuomos įmokų) ir delspinigių atmetė.

9. Atsakovas praleido terminą įvykdyti piniginę prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

10. Teismas nurodė, jog ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 22 Eur dydžio žyminis mokestis ir 242 Eur išlaidos už advokato teisinę pagalbą. Nagrinėjamu atveju buvo patenkinta 50,73 proc. ieškinio reikalavimų, todėl proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai, ieškovei iš atsakovo priteisė 133,93 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis).