- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-1273-513/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00487-2016-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 623 straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. Č. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. Č. pareiškimą suinteresuotiems asmenims valstybės įmonei Registrų centrui, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. Č. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. Č. asmeninės nuosavybės teise valdė nekilnojamąjį daiktą – sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau – ir pastatas) ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gali atstovauti savo mirusiai motinai ir pasirašyti jos vardu būtinus dokumentus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. sprendimu civilinės bylos dalis pagal pareiškėjos L. Č. prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gali atstovauti savo mirusiai motinai S. Č. ir pasirašyti jos vardu būtinus dokumentus, nutraukta, o pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo atmestas.
3. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos, kaip S. Č. įpėdinės, teises nustato teisės aktai, todėl pareiškėjos galėjimas ar negalėjimas atlikti tam tikrus teisinius veiksmus mirusios motinos vardu pats savaime nelaikytinas faktu ir toks prašymas nenagrinėtinas teisme CPK XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Dėl to teismas civilinės bylos dalį pagal pareiškėjos prašymą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja gali atstovauti savo mirusiai motinai ir pasirašyti jos vardu būtinus dokumentus, nutraukė (CPK 293 straipsnio 1 punktas).
4. Teismas nurodė, kad pastato valdymo nuosavybės teise faktas yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingosios teisenos tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas), tačiau pareiškėjas turi įrodyti šias būtinąsias sąlygas: 1) jis įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnyje nustatytais pagrindais); 2) nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; 3) nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; 4) nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka.
5. Teismas nustatė, kad pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ 1996 m. balandžio 29 d. pažymos Nr. 12-14 pagrindu, tačiau daiktinės teisės į jį neįregistruotos. Nekilnojamojo turto registre nurodyta, kad pastatas nebaigtas statyti, jo baigtumas – 96 proc. S. Č. nurodyta kaip žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė, taip pat yra žyma, kad sklype yra neinventorizuotas sodo namelis. VĮ Respublikinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro Vilniaus filialo 1996 m. gegužės 8 d. pažymėjime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad pastato statyba yra nebaigta, teisinė registracija neatlikta. Teismas pažymėjo, kad nėra ginčo, jog pareiškėjos motina buvo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), (ankstesnis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)), savininkė ir faktinė pastato valdytoja, tačiau nustatant juridinį faktą dėl nekilnojamojo daikto valdymo nuosavybės teise yra svarbu patikrinti, ar pareiškėjos motina buvo įgijusi nuosavybės teisę į pastatą, ar turėjo nuosavybę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie neišliko. Teismas nurodė, kad statinys gali būti nuosavybės ar valdymo teisės objektu tik tuo atveju, jei jis pastatytas teisės aktų nustatyta tvarka, nes neteisėtas daikto sukūrimas negali lemti nuosavybės teisių.
6. Teismas nustatė, kad pastatas nebuvo pastatytas teisėtai, t. y. pastatytas be galiojančio statybą leidžiančio dokumento ir suderinto projekto, kadangi Vilniaus apskrities valdytojo administracijos valstybinės statinių statybos inspekcijos Vilniaus rajono vyriausiojo inspektoriaus 1996 m. gegužės 21 d. pastato apžiūros akte Nr. 59 pateikta išvada, jog pastatas pastatytas be suderinto projekto ir leidimo statybai. Byloje taip pat pateiktas Vilniaus apskrities valdytojo administracijos Valstybinės statinių statybos inspekcijos pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad remiantis 1996 m. gegužės 21 d. neeilinės apžiūros aktu Nr. 59 esminių nukrypimų nuo suderinto projekto nėra ir Vilniaus miesto liaudies deputatų tarybos Lenino rajono vykdomojo komiteto 1990 m. vasario 5 d. leidimas Nr. 143/90, kuris galiojo iki 1992 m. vasario 5 d. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atlikusi duomenų patikrinimą, nustatė, kad dokumentų valdymo informacinėse sistemose „Avilys“ ir ,,DBSIS“ bei Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ dokumentų, susijusių su pastatu, nėra.
7. CK 4.103 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad tuo atveju, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba nesavavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Tai reiškia, kad savavališkai ar pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus pastatytas statinys negali būti civilinės apyvartos objektu, atitinkamai jis negali būti ir nuosavybės teisės objektu, todėl nuosavybės teisė į tokį statinį negali būti įgyjama CK 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Kol statybos įteisinimo ir (ar) neteisėtų statybų padarinių šalinimo klausimai įstatymo nustatyta tvarka nėra išspręsti, tokia statyba negali būti perduota kieno nors nuosavybėn. Taigi tik teisėtai statinį pastačiusiam asmeniui gali būti pripažinta nuosavybės teisė į pastatytą statinį ir tokio asmens nuosavybės teisės yra saugomos bei ginamos įstatymų. Teismas konstatavo, kad pareiškėja nepateikė pakankamai duomenų apie tai, kad ginčo pastatas buvo pastatytas turint statybą leidžiančius dokumentus ir tinkamai įformintas įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjai neįrodžius pastato statybos teisėtumo, nėra pagrindo nustatyti pastato valdymo nuosavybės teise faktą.