- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2-186-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė (pirm.)
- Ieškovas
- "Idea In"
- Atsakovas
- "Nekilnojamojo turto valdymas"
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybė, "Mano sauga LT", " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", ,,Kauno miesto savivaldybės administracija", "Belonesa", "Istpro", "Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, "Panevėžio miesto savivaldybės administracija, "Mažeikių šilumos tinklai", " Luminor " bank AS Lietuvos skyrius, „GRIFS AG“, United Engineering & Consulting Capital AG, " Linsana", "Teisinės pagalbos linija", Advokato kontora " Baranskis ir partneriai", "Baldų meistras", "Primestus", "RATO" kredito unija, "Vilniaus atliekų sistemos administratorius", Daugiabučio namo A. Goštauto g. 4 Vilniuje savininkų bendrija, „Samagis“, "Rentopa", Rakhin Consulting Enginering, "Palink", "GJ Baldai", Advokatų kontora "Juodka ir partneriai - PRIMUS", UAB "LITESKO" Marijampolės šiluma, "Lex Baltica", UAB Globersa, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, "VILNIAUS ŠILUMOS TINKLAI, UAB "BETELGEESE" EOOD, " NT paslaugos", Kardos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea in“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Idea In“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujamai nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“, dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – Rato kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. K., A. M., individuali įmonė „Lex Baltica“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“, Vilniaus miesto savivaldybė, advokatų profesinė bendrija Baranskis ir partneriai, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, advokatų kontora „Juodka ir partneriai – PRIMUS“, uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinės pagalbos linija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Rentopa“, uždaroji akcinė bendrovė „Belonesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave), uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Linsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, EOOD „Betelgeuse“, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano sauga LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Idea In“ (toliau – ir ieškovė) pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir atsakovė) priteisti 160 690 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytas lėšas. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Ieškovė teismui pateikė prašymą įrašyti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 1 120 948,80 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies ir patvirtino jos 19 061,20 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą.
2. Ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą nagrinėję teismai patvirtino 8 227,28 Eur (5 523,68 Eur paskolos + 715,08 Eur palūkanų + 1 988,52 Eur delspinigių) dydžio reikalavimo dalį pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, nors ieškovė prašė jai priteisti 257 808,18 Eur skolą. Teismai nurodytose bylose konstatavo, kad ieškovės mokėjimo pavedimai (56 780 Eur) ir mokėjimai grynaisiais pinigais (103 910 Eur) buvo, tačiau nepripažino šių sumų mokėjimais pagal 2017 m. vasario 2 d. paskolos sutartį. Taigi mokėjimo faktas yra patvirtintas, tačiau nebuvo įtrauktas į finansinį reikalavimą. Ieškiniu prašoma priteisti 160 690 Eur sumą be palūkanų ir netesybų. Nurodyta suma atsakovei galėjo būti sumokėta už realiai suteiktas paslaugas arba kaip avansas už prekes, paslaugas arba darbus, kurie turėjo būti atlikti ateityje. Kadangi ieškovė jokių prekių, paslaugų ar darbų iš atsakovės negavo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį atsakovė privalo grąžinti 160 690 Eur, kaip gautus be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Lideres“, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 pripažino 160 690 Eur sumos atsakovei perdavimo faktą, tačiau konstatavo, kad nėra įrodymų, jog ši suma buvo paskolos sutarties objektas. Atsakovės nemokumo administratorė neturi duomenų, kad atsakovė už gautas 160 690 Eur lėšas būtų ieškovei suteikusi paslaugas, prekes ar atlikusi darbus. Ieškovė nėra gavusi, o atsakovė nėra išrašiusi ieškovei jokių PVM sąskaitų faktūrų ar kitų finansinių dokumentų, pagal kuriuos ieškovė būtų turėjusi pareigą sumokėti minėtą sumą. Atsakovė yra pavedusi Lietuvos Respublikos teismo ekspertui A. M. pagal atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus atlikti išsamų atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurio metu bus atsakyta ir į ieškovės keliamus klausimus.
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) atsiliepime į ieškinį prašė bylą nutraukti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 293 straipsnio 3 punktą, nes ieškovės nurodomos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Be to, klientų apyvartos žiniaraščiai ir didžiosios knygos operacijų žurnalai patvirtina, kad ieškovė yra skolinga atsakovei 425 745,89 Eur, todėl negali būti pripažinta, jog atsakovė lėšas gavo be teisinio pagrindo.
5. Tretieji asmenys Panevėžio miesto savivaldybė ir UAB „Mažeikių šilimos tinklai“ prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 21 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą Nr. e2-2470-803/2022 pagal ieškovės UAB „Idea In“ ieškinį atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
7. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pati nurodė, jog reiškiamas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022, patenkinus prašymą iš dalies ir patvirtinus jos 19 061,20 Eur dydžio antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsakovė dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022 teikė kasacinį skundą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugpjūčio 31 d. ir 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimis atsisakė priimti ieškovės kasacinį skundą.
8. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti jai 160 690 Eur, kuriuos sudaro 56 780 Eur pervestų atsakovei mokėjimo pavedimais per banką ir 103 910 Eur atsakovei sumokėtų grynaisiais pinigais, kaip gautus be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 sprendė dėl ieškovės 257 808,18 Eur dydžio reikalavimo pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį pagrįstumo. Šioje byloje teismas vertino ir ieškovės pateiktus kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos ieškovė atsakovei perdavė grynaisiais pinigais iš viso 103 910 Eur, ir mokėjimo nurodymą, pagal kurį ieškovės atsakovei 2019 m. sausio 10 d. pervedė 56 780 Eur. Teismas, įvertinęs visus aptariamoje byloje esančius šalių pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad ieškovė neatskleidė teismui visų ją ir bankrutuojančią įmonę siejusių sutartinių santykių, todėl pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog pavedimu ir grynaisiais pinigais perduotos sumos bankrutuojančiai įmonei buvo suteiktos pagal paskolos sutartį. Civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 buvo vertinami ir kiti ieškovės pareikšti finansiniai reikalavimai atsakovei, kurie buvo grindžiami taip pat ir PVM sąskaitomis faktūromis, PVM deklaracijomis, teiktomis VMI per iMAS sistemą. Teismas nurodytoje byloje taip pat konstatavo, kad ieškovė nepateikė teismui jokios su UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarytos sutarties, kuri patvirtintų, kad tarp šalių buvo susiklostę projektavimo darbų rangos sutartiniai teisiniai santykiai.
9. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022, vertindamas ieškovės reikalavimo dalį dėl 257 808,18 Eur reikalavimo pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį, taip pat pažymėjo, kad pareiškėją ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siejo keletas teisinių santykių, kurių turinys nėra atskleistas, be kita ko, ir todėl, kad, kaip nurodė nemokumo administratorė atskirajame skunde, dėl neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų ji neturi galimybės atlikti pareiškėjos nurodomų aplinkybių palyginimo su įmonės buhalterinės apskaitos dokumentais, todėl nėra pagrindo pagrįstai teigti, jog pareiškėjos įvardyti mokėjimai buvo atlikti pagal paskolos sutartį.
10. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė 160 690 Eur reikalavimą grindžia tais pačiais dokumentais (mokėjimo pavedimu ir kasos pajamų orderių kvitais), kurie buvo pateikti teismui ir jo įvertinti civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022. Nurodytoje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų ir išsamiai nenurodė, kokie kiti sutartiniai santykiai, be paskolos, dar siejo šalis, ar pagal visus teisinius santykius šalys buvo tinkamai atsiskaičiusios ir neturėjo kitų neįvykdytų abipusių pareigų.
11. Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodo tik kitą teisinį reikalavimo pagrindą, t. y. prašo 160 690 Eur sumą priteisti ne pagal paskolos sutartį, o kaip gautus be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o vien tik teisinio reikalavimo pagrindo pakeitimas nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktais, kaip ir aptartose jau išnagrinėtose abiejų instancijų teismų bylose. Dėl to byla nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
12. Teismas nurodė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė yra pavedusi Lietuvos Respublikos teismo ekspertui A. M. pagal atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus atlikti išsamų atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurio metu bus atsakyta ir į ieškovės keliamus klausimus. Šio tyrimo rezultatai galbūt turės įtakos tolesniam BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procesui ir bankroto bylos Nr. eB2-708-803/2022 eigai. Dėl atliekamo tyrimo rezultato paaiškėjus naujų aplinkybių, turinčių įtakos bankrutuojančios įmonės teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui, tiek administratorė, tiek patys kreditoriai galės teikti prašymus dėl jų finansinių reikalavimų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ byloje tikslinimo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė „Idea In“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Ieškovė šioje civilinėje byloje yra pasirinkusi ne tik kitą savo teisių gynybos būdą – be pagrindo įgyto turto priteisimą – tačiau ieškovės reikalavimai yra grindžiami ir papildomais juridiniais faktais, kurie nebuvo nagrinėti Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022.
13.2. Civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 ieškovė nurodytų juridinių faktų pagrindu grindė 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutarties pagrindu susidariusio 257 808,18 Eur dydžio skolos pagrįstumą, o šioje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais yra įrodinėjamas 160 690 Eur dydžio sumos perdavimo pagrindo nebuvimas bei be pagrindo atsakovės įgyta lėšų suma, visiškai atsiribojant nuo šalis siejusių paskolos teisinių santykių. Į šią civilinę bylą pateikti 160 690 Eur sumos perdavimą pagrindžiantys įrodymai yra papildomi, ieškovės poziciją sustiprinantys rašytiniai teiginiai, tačiau esminis teikiamo ieškinio pagrindas yra sumos, nesant jokio teisinio pagrindo, perdavimas atsakovei.
13.3. Tiek apeliantė, tiek ir atsakovė sutiko, kad Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 nenustatinėjo, ar yra bet koks 160 690 Eur dydžio sumos perdavimo pagrindas. Teismas tik pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog 160 690 Eur dydžio suma buvo perduota pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį.
13.4. Teismas, sutapatindamas nagrinėjamoje byloje bei civilinėje byloje Nr. e2-2470-803/2022 ieškovės pasirinktus teisių gynybos būdus, nepagrįstai konstatavo ieškinio nagrinėjamoje byloje ir reikalavimo civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 tapatumą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškiniu apibrėžtas dalykas yra priteisti iš atsakovės 160 690 Eur dydžio sumą, kaip atsakovės be pagrindo įgytą sumą, tuo tarpu civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 reikalavimo dalykas buvo 257 808,18 Eur dydžio suma, grindžiama 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartimi. Dėl to nagrinėjamoje byloje ieškovės nurodomos faktinės aplinkybės turėjo būti vertinamos pagal teisės normas, reglamentuojančias nepagrįsto praturtėjimo sąlygas.
13.5. Teismas, nutraukdamas civilinės bylos nagrinėjimą, ne tik nesudarė galimybės ginčo šalims pateikti objektyvius, aukštą įrodomąją galią turinčius įrodymus, kurie nebuvo vertinami kitose civilinėse bylose, tačiau, be kita ko, užkirto kelią ieškovei papildyti civilinės bylos pagrindą naujomis aplinkybėmis, galinčiomis nulemti civilinės bylos nagrinėjimo eigą bei sukurti teisinį ir faktinį pagrindą ieškiniu pareikštam reikalavimui patenkinti arba atmesti.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, VMI prie FM atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo šiuos argumentus:
14.1. Apeliantės keičiama pozicija dėl piniginių lėšų perdavimo pagrindo, kai vienoje byloje teigia, kad lėšas paskolino pagal paskolos sutartį, o kitoje jau teigia, jog lėšas pervedė be jokio teisinio pagrindo, rodo apeliantės siekį piktnaudžiauti procesu, teikiant teismui tikrovės neatitinkančią informaciją ir vengiant atskleisti tikruosius tarp šalių egzistavusius teisinius santykius. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje taip pat konstatavo, kad apeliantė neatskleidė teismui visų ją ir atsakovę siejusių sutartinių santykių.
14.2. Teismui pateikti klientų apyvartos žiniaraščiai ir didžiosios knygos operacijų žurnalai patvirtina, kad UAB „Idea in“ yra skolinga BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 425 745,89 Eur. Klientų apyvartos žiniaraščiai rodo, kad apeliantė turėjo skolų atsakovei, todėl negali būti pripažįstama, kad atsakovė lėšas gavo (jei gavo) be teisinio pagrindo.
14.3. Visi tiek apeliantės, tiek VMI prie FM teismui pateikti dokumentai buvo pateikti ir apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nagrinėjusiems teismams bei buvo jų įvertinti. Jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų tirti išnagrinėtoje byloje dėl apeliantės finansinio reikalavimo patvirtinimo, šioje byloje nėra pateikta.
14.4. Byloje nebuvo pateikta jokių svarių argumentų, kurie patvirtintų, kad atsakovės planuojamas veiklos auditas turėtų kokią nors reikšmę nagrinėjamai bylai, o pasvarstymai apie galimus nustatyti faktus, ypač įvertinus tai, jog administratorei neperduoti atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentai, nesudaro pagrindo dėl tokio planuojamo audito stabdyti ar atidėti bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
16. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų.
17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla pagal ieškovės ieškinį dėl 160 690 Eur sumos, kaip be pagrindo įgytų lėšų, priteisimo iš atsakovės nutraukta CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, t. y. konstatavus, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusiomis faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė proceso teisės normas, kuriomis reglamentuojamas civilinės bylos nutraukimas CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintu pagrindu.
Dėl CPK 293 straipsnio 3 punkto aiškinimo ir taikymo
18. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
19. Ši taisyklė grindžiama teismo sprendimo res judicata teisine galia, reiškiančia, kad įsiteisėjęs (galutinis) teismo sprendimas yra privalomas ir negali būti paneigtas iškeliant kitą tapačią civilinę bylą. Draudimas iš naujo nagrinėti teismo išspręstą ginčą įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte, pagal kurį teismas turi atsisakyti priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjęs teismo ar arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Draudimo kelti tapatų teismo išspręstam civilinį ginčą turinys detaliau atskleistas CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai, nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2013; 2023 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-403/2023, kt.).
20. Nagrinėjamai bylai aktualiu CPK 293 straipsnio 3 punkto normos aiškinimo ir taikymo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluotos tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2000; 2007 m. spalio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-475/2007; 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012, kt.). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išsamiai pasisakyta dėl kriterijų ieškinių tapatumui konstatuoti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476/2010; 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-123/2011; 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137/2013; 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2021, kt.).
21. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl bylos šalių sutapties nėra – abiejose bylose ginčo šalys yra tos pačios. Atskirajame skunde kvestionuojamos pirmosios instancijos teismo išvados dėl nagrinėjamoje civilinėje byloje ir Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 pareikštų reikalavimų dalyko bei pagrindo tapatumo.
22. Ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
23. Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
24. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžta, kad dispozityvumo principas, įtvirtintas CPK 13 straipsnyje, reiškia, jog tik asmuo, manantis, kad jo teisės pažeistos, sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti, t. y. asmuo, suformuluodamas ieškinio pagrindą ir dalyką, nustato teisminio nagrinėjimo objektą ir ribas. Ieškinio elementus privaloma nurodyti kiekviename ieškinyje, nes jie individualizuoja kiekvieną konkretų civilinį ginčą. Tinkamas ieškinio dalyko ir pagrindo suformulavimas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. Pareiškiantis ieškinį asmuo privalo tinkamai surašyti ieškinio pareiškimą, aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp šalių (CPK 2 straipsnis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).
25. Kasacinio teismo yra nurodyta, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės ir atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Ir priešingai – skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
26. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2016 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396-313/2016; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).
27. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl ieškovės šioje civilinėje byloje pareikšto reikalavimo priteisti iš atsakovės 160 690,00 Eur sumą, kaip be pagrindo įgytas lėšas, tapatumo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 išnagrinėtam ieškovės reikalavimui priteisti 257 808,18 Eur dydžio skolą, kuri buvo grindžiama šalis siejusiais paskolos santykiais. Nurodytoje civilinėje byloje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 24 d. nutartimi pripažino, kad iš ieškovės (toje byloje – pareiškėjos) UAB „Idea In“ reikalautos pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį 257 808,18 Eur sumos yra pagrindas patvirtinti 8 227,28 Eur dydžio reikalavimą, susidedantį iš 5 523,68 Eur negrąžintos paskolos, 715,08 Eur palūkanų ir 1 988,52 Eur delspinigių; kitą reikalavimo dalį teismas atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „Idea In“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022.
28. Nagrinėjamoje byloje apeliantė (ieškovė) UAB „Idea In“ neginčija, kad šioje byloje ji reikalauja priteisti iš atsakovės 160 690 Eur sumą, kuri buvo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 išnagrinėto reikalavimo priteisti iš atsakovės 257 808,18 Eur dydžio skolą dalis: išnagrinėtoje byloje UAB „Idea In“ įrodinėjo, kad atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį yra paskolinusi iš viso 166 213,68 Eur; bylą nagrinėję teismai pripažino įrodyta tik 5 523,68 Eur sumos paskolos pagal nurodytą sutartį sumą, o dėl likusios 160 690 Eur sumos konstatavo, jog neįrodyta, kad ši suma perduota pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį. Be to, tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai pažymėjo, kad pareiškėją UAB „Idea In“ ir atsakovę BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ siejo keletas teisinių santykių, kurių turinio pareiškėja neatskleidė, o visų šalis siejusių teisinių santykių turinio neįmanoma išsiaiškinti ir dėl to, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei neperduoti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl nėra galimybės pareiškėjos nurodytų aplinkybių palyginti su bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentais.
29. Nagrinėjamoje byloje, prašydama iš atsakovės priteisti 160 690 Eur, apeliantė (ieškovė) remiasi tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir tais pačiais nurodomas aplinkybes pagrindžiančiais dokumentais, iš kurių kildino reikalavimą dėl 160 690 Eur skolos išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022: kad laikotarpiu nuo 2018 m. gruodžio 12 d. iki 2021 m. liepos 1 d. sumokėjo atsakovei grynaisiais pinigais iš viso 103 910 Eur sumą ir kad nurodytas aplinkybes patvirtina kasos pajamų orderių kvitai; kad 2019 m. sausio 10 d. mokėjimu nurodymu pervedė atsakovei 56 780 Eur sumą ir kad šią aplinkybę patvirtina banko sąskaitos išrašas. Taigi, Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 ieškovei nepavykus įrodyti, kad 160 690 Eur dydžio sumos ji turi teisę reikalauti iš atsakovės paskolos sutarties pagrindu, ieškovė, remdamasi tais pačiais faktiniais duomenimis, pareiškė naują ieškinį, prašydama tą pačią 160 690 Eur dydžio pinigų sumą iš atsakovės priteisti kaip be pagrindo gautas lėšas, nepaisant to, jog tiek 2019 m. sausio 10 d. mokėjimo nurodyme, tiek kasos pajamų orderių kvituose nurodyta pinigų mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį“.
30. Apeliacinės instancijos teismas visų pirma pažymi tai, kad ieškinio reikalavimo dėl 160 690 Eur priteisimo, grindžiamo iš esmės tais pačiais faktais ir faktiniais duomenimis, tačiau kitu teisiniu pagrindu, pareiškimas savaime nepašalina tapataus ieškinio situacijos.
31. Nagrinėjamoje byloje susiklosčiusios procesinės situacijos aspektu pabrėžtina tai, kad būtent ieškovė (apeliantė), perdavusi atsakovei ginčo pinigų sumą, be to, ne vienu veiksmu, o per kelis kartus, skirtingais būdais (dalį sumos – grynaisiais pinigais, dalį – pervesdama per banką), geriausiai žino (turi žinoti), kokiu pagrindu nurodytus pinigus perdavė atsakovei, juolab kad perduota pinigų suma – didelė. Tiek mokėjimo nurodyme, tiek kasos pajamų orderių kvituose pinigų mokėjimo paskirtis – „pagal sutartį“. Kai yra akivaizdu, kad ieškovė žino (turi žinoti), kokiomis aplinkybėmis ir kokių santykių pagrindu ji net kelis kartus mokėjo nemažas pinigų sumas atsakovei, tačiau, kreipdamasi į teismą ir prašydama jos pažeistų teisių gynimo, neatskleidė tikrųjų šalis siejusių santykių, civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 tvirtino, jog tiek pavedimu pervesta 56 780 Eur suma, tiek grynaisiais pinigais sumokėta 103 910 Eur suma perduotos būtent pagal 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartį (tai tvirtino ir kasaciniame skunde, siekdama išnagrinėtoje civilinėje byloje pirmosios ir apeliacijos instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų peržiūros), vertintina, kad toks elgesys turi piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą požymių.
32. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022 pažymėjo, jog iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovę ir atsakovę siejo ne tik paskolos, bet ir daugiau teisinių santykių. Taip pat teismas pažymėjo, jog iš pateiktų mokėjimo nurodymų ir kasos pajamų orderių matyti, kad juose nurodyti skirtingi ūkinės operacijos pavadinimai: „pagal sutartį“ arba „paskola pagal sutartį“, o tai leidžia pagrįstai teigti, jog mokėjimai atlikti skirtingais teisiniais pagrindais. Be kita ko, teismas nurodė, kad, nors civilinėje byloje nėra atlikta išsami šalis siejusių teisinių santykių analizė, nėra atskleistas jų turinys, tačiau to ir neįmanoma atlikti dėl nemokumo administratorei neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų. Dar daugiau, apeliacine tvarka ginčą nagrinėjęs teismas nurodė, kad kyla pagrįstų abejonių ne tik dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių realumo, tačiau ir dėl paties paskolos dalyko – pinigų – perdavimo. Atsižvelgiant į aptartos nutarties motyvus, darytina išvada, kad civilinėje byloje Nr. e2-533-1120/2022 ieškovės finansinio reikalavimo dėl 160 690 Eur sumos pagrįstumas buvo įvertintas visa apimtimi, pripažįstant, jog pagal tuos duomenis, kokie bylos nagrinėjimo metu yra bankroto byloje, nenustatyta pagrindo patvirtinti UAB „Idea In“ 160 690 Eur dydžio finansinį reikalavimą, grindžiamą kasos pajamų orderių kvitais ir 2019 m. sausio 10 d. mokėjimu nurodymu.
33. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantė (ieškovė), sąžiningai naudodamasi procesinėmis teisėmis, civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 prašydama iš atsakovės priteisti 160 690 Eur dydžio sumą, įrodinėjamą kasos pajamų orderių kvitais (dėl 103 910 Eur sumos) ir mokėjimo nurodymu (dėl 56 780 Eur sumos), turėjo atskleisti ją ir atsakovę siejusius sutartinius santykius. Toje byloje neatskleidusi visų aplinkybių, susijusių su 160 690 Eur ginčo suma, ieškovė šiuo konkrečiu atveju pati suklostė tokią situaciją, kad nagrinėjamoje byloje pareikštas reikalavimas vertintinas kaip tapatus ir negali būti nagrinėjamas naujoje byloje.
34. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliantės (ieškovės) atskirojo skundo argumentais, kad apskųsta nutartimi ginčo šalims užkirsta galimybė pateikti įrodymus, kurie nebuvo vertinami kitose civilinėse bylose, taip pat papildyti reikalavimo pagrindą naujomis aplinkybėmis, galinčiomis nulemti civilinės bylos nagrinėjimo eigą bei sukurti teisinį ir faktinį pagrindą pareikštam reikalavimui patenkinti arba atmesti. Pirmosios instancijos teismas apskųstoje nutartyje pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad dėl nemokumo administratorės inicijuoto BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinės apskaitos audito rezultatų paaiškėjus naujų aplinkybių, turinčių įtakos bankrutuojančios įmonės teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžiui, tiek administratorė, tiek patys kreditoriai turės galimybę teikti prašymus dėl jų finansinių reikalavimų BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje patikslinimo.
35. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas išdėstytus motyvus, įvertinęs šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusią faktinę ir teisinę situaciją, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas nutraukti šioje civilinėje byloje pradėtą civilinį procesą dėl UAB „Idea In“ reikalaujamos priteisti iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 160 690 Eur sumos, nes dėl šio reikalavimo jau pasisakyta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022. Nors ieškovė šioje civilinėje byloje yra pasirinkusi kitą teisinį savo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą – be pagrindo įgyto turto priteisimą, tačiau ieškovės reikalavimas (ieškinio dalykas, teisinis rezultatas, kurio siekia ieškovė) iš esmės yra tapatus (160 690 Eur sumos lėšų priteisimas) ir yra grindžiamas iš esmės tais pačiais juridiniais faktais, kuriais buvo remiamasi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022 (vėliau – ir apeliacinėje instancijoje) buvo analizuojamos ir vertinamos visos faktinės aplinkybės, kurios žinomos šioje BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto proceso stadijoje, susijusios su ginčo šalių tarpusavio mokėjimais.
36. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktus; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133- 823/2020 40 punktą).
37. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokios pačios pozicijos analogišku atveju laikomasi Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-184-881/2023; 2023 m. vasario 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-185-881/2023).
Dėl bylos procesinės baigties
38. Apibendrindamas išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šiuo konkrečiu atveju susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai aiškino ir taikė proceso normas, reglamentuojančias bylos nutraukimą, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią panaikinti ar pakeisti dėl atskirajame skunde išdėstytų argumentų nenustatyta pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.