Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir nemokumo administratore paskyrė UAB „Lideres“, kuri teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi buvo atstatydinta, nemokumo administratore paskiriant UAB „Prokesa“. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 2 d. įsiteisėjo. Teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą ir nemokumo administratorės ginčijamus reikalavimus išskyrė į atskiras bylas.

2. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-88-803/2025 patikslino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą, į kurį įtraukė kreditorę UAB „Čia Market“ su 52 890,26 Eur antros eilė kreditoriniu reikalavimu.

3. Kreditorė UAB „Čia Market“ prašo teismo nustatyti, kad patvirtinto kreditorinio reikalavimo dalis, kurią sudaro 51 625,78 Eur dydžio depozitas, turi būti grąžinamas iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ lėšų. Nurodo, kad 51 625,78 Eur dydžio depozitas, perduotas bankrutuojančiai bendrovei pagal dvi 2016 m. gegužės 17 d. sudarytas negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, yra kreditorės nuosavybė, todėl turi būti grąžinta. Šios lėšos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo perduotos pradelstiems finansiniams kreditorės įsipareigojimams pagal nuomos sutartis padengti arba įskaitomas kaip nuomos mokestis už paskutinius mėnesius. Dėl to depozitas galėjo būti naudojamas tik nurodytam tikslui. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. balandžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-217-330/2024 pripažino, kad depozitas nebuvo panaudotas.

4. Nuomos teisiniuose santykiuose yra susiformavusi praktika, pagal kurią nuomininkai savo įsipareigojimus pagal sutartį užtikrina, sumokėdami tam tikrą pinigų sumą, į kurią nuomotojui nepereina nuosavybės teisė. Nuosavybės teisė į šias lėšas nuomotojui gali pereiti tik tuomet, kai atsiranda nuomos sutartyje numatytas pagrindas. Nuomos sutartyse nustatytas depozitas pagal savo paskirtį yra analogiškas lėšų įkeitimui, kai šios lėšos perduodamos kreditoriui. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.198 straipsnio 4 dalį įkaito turėtojas turi teisę, skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrintos prievolės, patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto vertės pirmiau už kitus kreditorius. Pasibaigus prievolėms, kurios buvo užtikrintos depozitu, šio depozito lėšos turi būti grąžintos nuomininkei.

5. Pagal teismų praktiką asmuo, kuriam nuosavybės teise priklausantį turtą valdo bankrutuojantis juridinis asmuo, turi teisę reikšti reikalavimą bankrutuojančiam juridiniam asmeniui dėl tokio turto išreikalavimo iš bankrutuojančio asmens, neįstodamas į bylą kaip kreditorius. Asmuo, kuriam iškelta bankroto byla turi pareigą grąžinti kitam asmeniui priklausantį turtą. Ši pareiga nevykdytina tik tuo atveju, kai tas turtas nėra išsaugotas ir nėra galimybės jo grąžinti – tuomet tokio dydžio kreditorinis antros eilės reikalavimas yra tvirtinamas bankroto byloje.

6. Nagrinėjamoje byloje BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vykdo ūkinę komercinę veiklą, toliau tęsia nuomos veiklą, kurios metu nuomininkai, sudarydami nuomos sutartis moka depozitus savo įsipareigojimams užtikrinti. Taigi bankrutuojanti bendrovė gauna lėšas iš savo ūkinės komercinės veiklos. Pasibaigus kreditorės ir bankrutuojančios bendrovės ginčui dėl 2016 m. gegužės 17 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių nutraukimo, buvo išspręsti iš tų pačių nuomos santykių kilę ginčai. Dėl to kreditorei, kaip ir kitiems BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuomininkams, kurių nuomos sutartys baigsis ar bus nutrauktos, depozitas turi būti grąžintas iš bendrovės komercinės veiklos pajamų. Be to, vykdant ūkinę komercinę veiklą, einamieji mokėjimai mokami iš šios veiklos pajamų, todėl, priteisus negautą nuomos mokestį (komercinės veiklos pajamas), iki tol negrąžintas depozitas turi būti grąžinamas iš komercinės veiklos pajamų.