Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos Gudžiūnienės ir Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ iškėlė bankroto bylą, bankroto administratore paskyrė UAB „Lideres“; nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 6 d.

2. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė įtraukti ją į bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetams sudaro: 1 380,50 Eur gyventojų pajamų mokestis, 290 058,09 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1 179,05 Eur pelno mokestis, 10 524 149,49 Eur pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM), 28 522,32 Eur žemės mokestis, 17 790,23 Eur suma, išieškoma pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, taip pat 1 912 Eur Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – MAIS) neapskaitoma suma, kuri išieškoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-36515-937/2019. Nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 m. spalio 25 d. Mokestinis ginčas su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e2A-2271-556/2020.

3. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir VMI 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

4. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

5. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimą išskyrė nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022.

6. Kreditorė VMI nesutiko su atskiruoju skundu bei nemokumo administratorės nurodytais argumentais ir prašė teismo patvirtinti 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad ginčas su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. VMI reikalavimo pagrįstumas jau buvo įvertintas teismo ir negali būti pakartotinai ginčijamas bankroto byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi VMI prašymą tenkino visiškai ir patvirtino kreditorės VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

8. Pagal VMI pateiktus duomenis teismas nustatė, kad 5 841 812,65 Eur dydžio reikalavimo dalį sudaro 5 822 058,42 Eur apskaičiuotų mokesčių (1 340,72 Eur gyventojų pajamų mokestis, 281 941 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1 099 Eur pelno mokestis, 28 119 Eur žemės mokestis ir 5 509 558,70 Eur PVM), 17 790,23 Eur suma, išieškoma pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, 1 912 Eur neapskaitoma suma, kuri išieškoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-36515-937/2019.

9. VMI nurodė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 17 790,23 Eur skola apskaičiuota pagal teismų išduotus vykdomuosius raštus: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. spalio 7 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-897-918/2020 (išieškoma 495,51 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 26 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-751-1014/2020 (išieškoma 81,64 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 3 d. vykdomąjį raštą Nr. 2-1210-845/2020 (išieškoma 8,97 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 13 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-31821-1134/2020 (išieškoma 45 Eur), Šiaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-370-357/2019 (išieškoma 3 556 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1580-430/2019 (išieškoma 1 000 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 10 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1580-430/2019 (išieškoma 5 643,75 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 20 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-3998-643/2019 (išieškoma 1 000 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 23 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-20953-845/2021 (išieškoma 500 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-19067-925/2021 (išieškoma 500 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-18723-925/2021 (išieškoma 500 Eur), Kauno apylinkės teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. vykdomąjį raštą Nr. eA2-1894-1043/2021 (išieškoma 29 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 27 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8515-918/2021 (išieškoma 47,86 Eur), Vilniaus apygardos teismo 2021 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-738-653/2019 (išieškoma 1 382,50 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-8817-819/2021 (išieškoma 2 500 Eur), Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 19 d. vykdomąjį raštą Nr. e2YT-24318-1097/2021 (išieškoma 500 Eur).

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-36515-937/2019 paskyrė skolininkei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ periodinę 2 Eur baudą už kiekvieną nevykdymo dieną už Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-778-619/2016 nevykdymą, pradedant skaičiuoti nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-778-619/2016 įvykdymo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 25 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2VP-36515-937/2019 dėl nurodytos paskirtos baudos išieškojimo iš skolininkės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ valstybei. Vykdomąjį raštą vykdanti antstolė A. S. 2021 m. rugsėjo 7 d. patvarkymu Nr. S-21-177-7309 apskaičiavo išieškotiną 1 912 Eur dydžio susidariusią periodinės baudos sumą (pateiktas 2021 m. rugsėjo 13 d. civilinėje byloje Nr. eB2-708-803/2022, DOK-33070).

11. Teismo vertinimu, VMI pateikti duomenys patvirtina, kad 19 702,23 Eur (17 790,23 Eur + 1 912 Eur) pareikšto reikalavimo suma yra pagrįsta įsiteisėjusių teismų sprendimų (nutarčių) pagrindu išduotais vykdomaisiais dokumentais. Nemokumo administratorė ir kiti bankrutavusios įmonės kreditoriai dėl šios reikalavimų dalies prieštaravimų nepareiškė. Kadangi nurodyto reikalavimo dalis yra pagrįsta įsiteisėjusiais teismų sprendimais ir nutartimi, dėl jų iki bankroto bylos iškėlimo buvo pradėtos vykdomosios bylos, teismas pripažino, kad 19 702,23 Eur pareikšto reikalavimo dalis yra pagrįsta, todėl ją patvirtino bankroto byloje.

12. Teismas nustatė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą, kuriuo atmestas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas atsakovei VMI dėl 6 517 901,36 Eur PVM, 3 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir 1 862 257 Eur skirtos PVM baudos sumokėjimo, paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra priimtas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2271-556/2020 (administracinė byla Nr. eP-23-815/2022).

13. Teismas nusprendė, kad VMI pareikšto finansinio reikalavimo 5 822 058,42 Eur dalis yra pagrįsta, todėl ją patvirtino bankroto byloje. Teismas pažymėjo, kad atnaujinus procesą administracinėje byloje ir naujai priimtu sprendimu sumažinus bankrutavusiai įmonei apskaičiuotą mokėtiną PVM, VMI patvirtintas reikalavimas galės būti koreguojamas.

14. Teismas nustatė, kad VMI prašomo patvirtinti 5 023 226,68 Eur reikalavimo dalį sudaro 3 160 969,68 Eur delspinigiai ir 1 862 257 Eur bauda. Delspinigiai ir bauda skirti tuo pačiu VMI sprendimu, kurį patvirtino, kaip teisėtą ir vykdytiną, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020.

15. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. eI3-814-596/2022 ir Nr. eI3-2575-596/2022 nėra ginčijamas VMI sprendimas dėl 3 160 969,68 Eur delspinigių ir 1 862 257 Eur baudos skyrimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tačiau ginčijami vėlesni VMI sprendimai, kuriais netenkinami pareiškėjos prašymai atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo bei mažinti baudą pagal pateiktas patikslintas PVM deklaracijas. Teismas padarė išvadą, kad nurodytos bylos nėra pagrindas stabdyti kreditorinį ginčą ar atsisakyti tenkinti VMI pareikšto 5 023 226,68 Eur reikalavimo dalį ir patvirtino bendrą 10 865 039,33 Eur (5 841 812,65 Eur + 5 023 226,68 Eur) dydžio VMI finansinį reikalavimą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

16. Apeliantė kreditorė UAB „Samagis“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 ir VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą (visa apimtimi) perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

16.1. Teismas nepateikė UAB „Samagis“ procesinių dokumentų dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo, nesudarė sąlygų pateikti atsiliepimą, nepranešė UAB „Samagis“ apie paskirtus teismo posėdžius ir išnagrinėjo šį klausimą nedalyvaujant kreditorei.

16.2. Apie kreditorių reikalavimų tvirtinimą bankroto byloje turi būti informuojami visi bankroto byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat ir UAB „Samagis“. Teismas privalėjo pateikti UAB „Samagis“ visus VMI procesinius dokumentus, sudaryti sąlygas pateikti atsiliepimą, informuoti UAB „Samagis“ apie teismo posėdį, tačiau to nepadarė, tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 329 straipsnio 3 dalis).

16.3. Teismas turėjo palikti VMI prašymą (nemokumo administratoriaus prašymą) patvirtinti VMI finansinį reikalavimą nenagrinėtu, kadangi administracinėje byloje (Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI3-814-596/2022 ir Nr. eI3-2575-596/2022) yra ginčijami procesiniai sprendimai, kurių pagrindu susidarė VMI finansinis reikalavimas. Ginčijamo reikalavimo pagrįstumo nagrinėjimas reikštų, kad teismo žinioje yra nagrinėjama byla dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

16.4. Teismas sudarė sąlygas VMI su 10 865 039,33 Eur patvirtinto finansinio reikalavimo dydžiu dalyvauti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procese, kreditorių susirinkimuose ir juose priminėti sprendimus, daryti įtaką skolininkės turto pardavimo procesams, piniginių lėšų naudojimui, skirstymui.

17. VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo apeliantės UAB „Samagis“ atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

17.1. Apeliantė nebuvo dalyvaujančiu byloje asmeniu skundžiamos nutarties priėmimo metu, todėl CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas nagrinėjamu atveju neegzistuoja.

17.2. Dėl VMI pareikšto finansinio reikalavimo ir skundžiamos nutarties pagrįstumo yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022, kuria teismas atmetė argumentą, kad nagrinėjamų bylų (Nr. eA-2271-556/2020, Nr. eI3-814-596/2022, Nr. eI3-2575-596/2022) baigtis turės įtakos VMI finansinio reikalavimo dydžiui, todėl vertino, jog pagrindo stabdyti bylą nėra.

17.3. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 11 d. sprendimu byloje Nr. eI3-814-596/2022 atmetė bendrovės skundą. Dvi iš apeliantės nurodomų bylų yra pasibaigusios.

17.4. Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-2575-596/2022 yra keliamas klausimas dėl bendrovės teisės į PVM užskaitą, kuri neturi įtakos pareikšto VMI finansinio reikalavimo pagrįstumui.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

19. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi pagrįstai buvo patvirtintas VMI finansinis reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Apeliantė pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą iš esmės įrodinėja dviem argumentų grupėmis: 1) egzistuoja absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte, nes pirmosios instancijos teismas neinformavo apeliantės apie VMI finansinio reikalavimo klausimo nagrinėjimą; 2) prašymai dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo turėjo būti palikti nenagrinėtais, nes tapatūs ginčai dėl VMI finansinio reikalavimo pagrindo ir delspinigių yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Dėl absoliutaus teismo nutarties negaliojimo pagrindo (ne)egzistavimo

20. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstamas atvejis, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grindžia savo apeliacinį skundą. Pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nustatęs vieną iš CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų pagrindų, apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

21. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką, asmens teisė būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam yra viena iš asmens teisės į teisingą teismą garantijų. Teisė į teisingą teismą – ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugoma vertybė. Į Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje išdėstytas nuostatas dėl asmens teisės į tinkamą procesą užtikrinimo turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant ir civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019 16–22 punktai).

22. CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais yra pripažįstami ir tokie atvejai, jeigu pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo nors vieno iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Pagrindą grąžinti tokią bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui sudaro šios sąlygos: 1) byloje dalyvaujančiam asmeniui nepranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką; 2) pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą nedalyvaujant šiam asmeniui; 3) toks asmuo savo apeliacinį skundą grindžia bylos išnagrinėjimo jam nedalyvaujant aplinkybe. Tik nustačius visas šias sąlygas, galima konstatuoti CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytą absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindą ir, juo remiantis, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

23. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad VMI 2021 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į nemokumo administratorę su prašymu patvirtinti jos patikslintą 10 865 039,33 Eur finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė, įvertinusi VMI pateiktą prašymą ir jį pagrindžiančius įrodymus, 2021 m. gruodžio 2 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą Nr. eB2-708-803/2022 nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pateikė skundą (prieštaravimus) dėl VMI reikalavimo dalies, kuriais prašė išskirti VMI reikalavimo dalies (5 023 226,68 Eur) nagrinėjimo / tvirtinimo klausimą į atskirą bylą; atidėti VMI reikalavimo dalies (5 023 226,68 Eur) nagrinėjimo / tvirtinimo klausimą iki įsiteisės teismų sprendimai nagrinėjamose administracinėse bylose Nr. eI3-4107-596/2021 ir Nr. eI3-4263-816/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino bankrutavusios įmonės kreditorių sąrašą, tarp kurių ir VMI 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Tos pačios dienos (2021 m. gruodžio 20 d.) nutartimi teismas paskyrė kreditorės VMI prašymą patvirtinti jos 5 023 226,68 Eur reikalavimą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka 2022 m. sausio 7 d.; apie posėdį informavo kreditorę VMI, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę bei apie teismo posėdį nutarė specialiame internetiniame tinklapyje paskelbti pranešimą. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas bankroto byloje ir šią reikalavimo dalį išskyrė nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022; įpareigojo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę per tris dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-107-854/2021 minėtos išskirtos civilinės bylos buvo sujungtos – civilinė byla Nr. eB2-3454-912/2021, užvesta pagal nemokumo administratorės prašymą dėl ginčijamo VMI reikalavimo, buvo prijungta prie civilinės bylos Nr. eB2-1304-803/2022 (buvęs Nr. eB2-3351-912/2021), užvestos pagal kreditorės Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG prašymą dėl ginčijamo VMI reikalavimo.

24. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad išskirtoje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 apeliantė UAB „Samagis“ 2022 m. sausio 6 d. pateikė prašymą ją į nagrinėjamą bylą įtraukti trečiuoju asmeniu, suteikti jai 14 dienų terminą atsiliepimui pateikti bei skirti teismo posėdį po 2022 m. sausio 20 d. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi, įvertinęs, kad UAB „Samagis“ yra aktyvi kreditorė bankroto byloje, teikė atskirąjį skundą dėl 2021 m. gruodžio 20 d. teismo nutarties, t. y. turėjo galimybę susipažinti su VMI finansiniu reikalavimu bei jį pagrindžiančiais dokumentais, nutarė UAB „Samagis“ įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, atidėjo 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdį bei suteikė kreditorei galimybę iki paskirto teismo posėdžio pateikti duomenis ir nurodyti argumentus dėl VMI finansinio reikalavimo vertinimo. Minėta nutartimi teismas taip pat nutarė apie teismo posėdį informuoti VMI, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorę, Šveicarijos įmonę United Engineering & Consulting Capital AG ir UAB „Samagis“ bei informaciją viešai paskelbti specialiame internetiniame tinklapyje. 2022 m. sausio 10 d. 10.18 val. pirmosios instancijos teismo 2022 m. sausio 7 d. nutartis per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) buvo išsiųsta apeliantei UAB „Samagis“. Vilniaus apygardos teisme 2022 m. sausio 18 d. buvo gauti UAB „Samagis“ prieštaravimai dėl VMI dalies finansinio reikalavimo byloje Nr. eB2-1304-912/2022, kuriuos teismas 2022 m. sausio 18 d. rezoliucija priėmė. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi paskirtą 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdį atidėjo, nes 2022 m. sausio 18 d. nutartimi sutiko su Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskiruoju skundu, panaikino nutarties dalį, kuria patvirtintas VMI finansinis reikalavimas bankroto byloje ir nutarė šį klausimą nagrinėti šioje byloje. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, suinteresuotiems asmenims iki 2022 m. vasario 18 d. paskirto teismo posėdžio, nustatė terminą pateikti duomenims ir nurodyti argumentams dėl VMI reikalavimo pagrįstumo. Apie paskirtą teismo posėdį teismas pranešė specialiame internetiniame tinklapyje bei 2022 m. sausio 18 d. nutartį 2022 m. sausio 19 d. 9.31 val. per EPP išsiuntė apeliantei UAB „Samagis“. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 18 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka iš esmės išnagrinėjo VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą ir, atidėjęs procesinio dokumento paskelbimą, skundžiama 2022 m. vasario 24 d. nutartimi VMI prašymą tenkino visiškai ir patvirtino kreditorės VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje; nutarties kopija 2022 m. vasario 24 d. 12.14 val. buvo išsiųsta UAB „Samagis“, kuri 2022 m. kovo 4 d. pateikė atskirąjį skundą.

25. CPK 175¹ straipsnyje reglamentuoti informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimo teismo procese ypatumai. Nurodyto straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, nemokumo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis dokumentai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie CPK nustatyta tvarka pageidavo procesinius dokumentus gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis. Procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras. Įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis).

26. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP (Viešųjų elektroninių paslaugų) posistemiu, išskyrus šio Aprašo 8–91 punktuose nurodytus atvejus. Remiantis Aprašo 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis CPK 175¹ straipsnio 9 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo LITEKO VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pagal Aprašo 22 punktą, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą.

27. Pagal Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas, kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių Taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje). Paslaugomis gali naudotis tik su šiomis taisyklėmis sutikę paslaugų vartotojai. Paslaugų vartotojo sutikimas (pažymint atitinkamame paskyros laukelyje) dėl taisyklių nuostatų laikymosi turi tokią pačią juridinę galią kaip ir asmens parašu patvirtintas sutikimas (Taisyklių 8 punktas).

28. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo veiksmus bei apeliantės UAB „Samagis“ procesinį elgesį tiek BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, tiek ir pirmosios instancijos teismo išskirtoje byloje dėl VMI finansinio pagrįstumo, daro išvadą, kad UAB „Samagis“ apie VMI finansinio reikalavimo nagrinėjimą ir visus su šiuo klausimu susijusius priimtus procesinius dokumentus neabejotinai buvo žinoma. Pačiai apeliantei pateikus prašymą ją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir teismui jį tenkinus, viso bylos proceso metu teismo procesiniai dokumentai apeliantei buvo siunčiami per jos EEP paskyrą. Kreditorės UAB „Samagis“ elgesys, reaguojant į teismo priimtus procesinius sprendimus, taip pat patvirtina, kad visus jai siųstus teismo procesinius dokumentus apeliantė gavo, nes nustatytu terminu teikė prieštaravimus dėl VMI finansinio reikalavimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas įvertino skundžiamoje nutartyje. Taigi, atsižvelgiant, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu apeliantės EPP paskyra buvo aktyvi, pirmosios instancijos teismas procesinius dokumentus jai siuntė per EPP sistemą, įvertinus apeliantės aktyvų procesinį elgesį, nėra pagrindo išvadai, jog pirmosios instancijos teismas kreditorės neinformavo apie VMI finansinio reikalavimo klausimo nagrinėjimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo pažeistas CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o atskirojo skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

Dėl bendrosios kompetencijos ir administraciniuose teismuose nagrinėjamų ginčų tapatumo

29. Minėta, kad apeliantė skunde tvirtina, jog prašymai dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo turėjo būti palikti nenagrinėtais, nes tapatūs ginčai dėl VMI finansinio reikalavimo pagrindo ir delspinigių yra nagrinėjami administraciniuose teismuose (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

30. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 išnagrinėjęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą VMI dėl sprendimo, kuriuo VMI patvirtino Patikrinimo aktą ir nurodė pareiškėjai sumokėti 6 517 901,36 Eur PVM, 3 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir skyrė 1 862 257 Eur PVM baudą, panaikinimo, jį atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022, išnagrinėjęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020, jį atmetė. Taigi administracinėse bylose įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais buvo patvirtinta VMI 5 822 058,42 Eur mokestinė nepriemoka.

31. Nagrinėjamu atveju kreditorė VMI prašo patvirtinti jos finansinį reikalavimą, kurio dalį sudaro 5 822 058,42 Eur mokestinė nepriemoka bei kurios pagrįstumas galutinai buvo patvirtintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 bei 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra aktuali kasacinio teismo suformuota praktika dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo, prejudicialumo ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galios.

32. Kasacinio teismo praktikoje dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje: sprendimui, nutarčiai ar įsakymui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, tačiau tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas; įsiteisėjęs teismo sprendimas byloje pagal ieškinį (pareiškimą, prašymą), kuriuo siekiama tam tikros teisės arba tam tikrų materialiųjų teisinių santykių buvimo ar nebuvimo teisinio pripažinimo (ieškiniai (pareiškimai, prašymai) dėl pripažinimo), turi prejudicinę galią ir byloje nedalyvavusiems asmenims. Įsiteisėjusio teismo sprendimo savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus ieškinio, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje civilinėje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-173/2010; 2020 m. lapkričio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-378/2020 39 punktą).

33. Įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška įtvirtinta ir CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

34. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką teisėjų kolegija konstatuoja, kad įsiteisėjusiam teismo sprendimui yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis), prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybės ir galutinio teismo sprendimo galia (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia pasibaigia tik tokiu atveju, jeigu toks sprendimas yra panaikinamas ar pakeičiamas, taikant proceso įstatyme įtvirtintus įsiteisėjusiojo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdus. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 bei 2022 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022 yra įsiteisėjusios, todėl joms yra būdinga privalomumo (CPK 18 straipsnis) ir prejudicialumo (CPK 182 straipsnio 2 punktas) savybės ir res judicata galia. Priešingai nei teigia apeliantė, šiuo atveju ginčų tapatumas neegzistuoja, o tiek VMI, tiek ir pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi administracinio teismo procesiniu sprendimu, kuriuo išnagrinėtas šalių mokestinis ginčas, kaip savo argumentų ir motyvų pagrindu.

35. Teisėjų kolegijos išvadas patvirtina kasacinio teismo išaiškinimai dėl kreditorių reikalavimų apibrėžtumo lygio ir įgyvendinimo etapo skirtumų. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju į bankroto bylą nagrinėjantį teismą perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

36. Bylos duomenimis nustatyta, kad VMI prašomo patvirtinti 5 023 226,68 Eur reikalavimo dalį sudaro 3 160 969,68 Eur delspinigiai ir 1 862 257 Eur bauda, kurie buvo paskaičiuoti ir skirti tuo pačiu VMI sprendimu, kurį patvirtino, kaip teisėtą ir vykdytiną, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019 ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 bei 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022, atsisakęs atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. Nr. eA-2271-556/2020.

37. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 11 d. įsiteisėjusiu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-814-596/2022 išnagrinėjęs BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą VMI dėl Mokestinių ginčų komisijos 2021 m. birželio 11 d. sprendimo Nr. S-76 (7-52/2021), kuriuo buvo patvirtintas VMI 2021 m. kovo 16 d. sprendimas Nr. (21.222) 500-63 neatleisti pareiškėjos nuo 2 835 125,75 Eur PVM delspinigių mokėjimo, jį atmetė. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas aptariamoje administracinėje byloje Nr. eI3-814-596/2022 faktiškai nebuvo ginčijamas pats VMI sprendimas, pagal kurį bankrutuojanti įmonė turi pareigą sumokėti 3 160 969,68 Eur delspinigius ir 1 862 257 Eur baudą; nurodytoje byloje siekiama atleidimo nuo jau paskirtų ir pripažintų teisėtais delspinigių mokėjimo bei paskirtos baudos sumažinimo iki 10 proc.

38. Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4263-816/2021 išnagrinėtas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Vilniaus apskrities VMI 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. (7.1 Mr)46-10781, kuriuo pareiškėjai buvo atsakyta į jos 2021 m. gegužės 17 d. prašymą priimti teikiamas patikslintas PVM deklaracijas bei užskaityti turimą PVM nepriemoką. Byla buvo nutraukta, kaip nepriskirtina administracinių bylų kompetencijai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-17-968/2022 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šiuo metu administracinė byla Nr. eI3-2575-596/2022 nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Šioje byloje yra keliamas klausimas, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pasibaigus tarp šalių kilusiam mokestiniam ginčui, išnagrinėtam Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020, turi teisę į PVM užskaitą, taip pat ar VMI turėjo vertinti pareiškėjos pateiktas patikslintas PVM deklaracijas.

39. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartą Vilniaus apygardos administracinio teismo išnagrinėtą ir nagrinėjamą bylas, daro išvadą, kad ir šiuo atveju neegzistuoja ginčų tapatumas; administracinėse bylose nėra tiesiogiai ginčijamas jau teisėtu pripažintas VMI sprendimas dėl 3 160 969,68 Eur delspinigių ir 1 862 257 Eur baudos skyrimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčijami vėlesni VMI sprendimai, kuriais netenkinami pakartotiniai pareiškėjos prašymai atleisti ją nuo delspinigių mokėjimo bei mažinti baudą pagal pateiktas patikslintas PVM deklaracijas. Todėl tiek VMI, grįsdama savo finansinio reikalavimo dalį, tiek ir pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas dėl VMI finansinio reikalavimo dalies pagrįstumo skundžiamoje nutartyje pagrįstai rėmėsi administracinio teismo procesiniu sprendimu, kuriuo galutinai išnagrinėtas šalių mokestinis ginčas, kaip savo argumentų ir motyvų pagrindu (CPK 18 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis, 279 straipsnio 4 dalis).

Dėl procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

40. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirojo skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista.

41. Atmetus atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą įgijo kreditorė VMI, tačiau ji priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų neprašė ir nepateikė tokias išlaidas pagrindžiančių įrodymų, todėl šis klausimas nespręstinas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį palikti nepakeistą.