Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rūta Kazlauskienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Linai Laniauskienei,

dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Bordolina“ atstovams advokato padėjėjui Kęstučiui Petrauskui, bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui Andrėjui Gončiarovui,

atsakovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovams advokatams Laimonui Šileriui ir Irenai Beleškienei, vadovui R. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės BUAB ,,Bordolina“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Audata“, ieškinį atsakovei UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties pripažinimo negaliojančia.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovės vadovas R. B. teikė paaiškinimus, nurodė, kad nuomos sutartis su BUAB „Bordolina“ buvo sudaryta, tačiau kiek naudotasi patalpomis, tiksliai negali pasakyti, patalpos buvo naudotos sandėliavimui, laikymui. Buvo numatyta patalpose įrengti kavinę ar restoraną, bet naudojo kitiems tikslams. Nurodė, kad ar 2009 pabaigoje, ar 2010 metų pradžioje nuomojamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini) buvo perduotos nuomininkui, tiksliai neprisimena, ar nuomininkas šiose patalpose vykdė veiklą, nežino. Patalpos buvo rekonstruojamos ir jose vyko remontas iki pat 2010 metų, todėl jokio nuomos mokesčio nei sudarant nuomos sutartį, nei vėliau BUAB „Bordolina“ nuomotojui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokėjo, lygiai kaip ir nuomotojas nereikalavo pinigų už nuomą. Tokį didelį nuomos mokestį nustatė, tikintis, kad ateityje BUAB „Bordolina“ pradės vykdyti veiklą ir tada galės jiems mokėti pagal sutartį. Kas mokėdavo už patalpų išlaikymą ir komunalines paslaugas, neprisimena. Paaiškino, kad pasibaigus nuomos sutartčiai kreipėsi į BUAB „Bordolina“ su reikalavimu atlaisvinti pataplas ir po tam tikro laiko (tiksliai neprisimena) aptarnaujančią įmonę paprašė atrakinti patalpas, fiksavo nuotraukose patalpose likusius daiktus ir juos pervežė į patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovės patalpas), pervežtų daiktų sąrašo sudaryta nebuvo. Taip pat paaiškino, kad BUAB „Bordolina“ nuomojosi iš atsakovės ir kitas patalpas (duomenys neskelbtini), kuriose buvo veikianti kavinė ir pirtis.

Liudytoja D. V., ginčo sutarties sudarymo metu ėjusi ieškovės direktorės pareigas, teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Bordolina“ ji pradėjo dirbti 2006 metais. Nurodė, kad ginčijama sutartis buvo pasirašyta 2008 metais tarp ieškovės ir atsakovės. Tuo metu ieškovę ir atsakovę siejo nuomos santykiai dėl kitų patalpų, kuriose ieškovė teikė maitinimo paslaugas. Pažymėjo, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ieškovei turint tikslą atidaryti kavinę. Ieškovės vardu sutartį pasirašė liudytoja. Patalpų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo šalių pasirašytas, nes ginčo sutarties sudarymo metu vyko patalpų ir viso pastato, kuriame yra patalpos, rekonstrukcija, remonto darbai, šalys sutarė pasirašyti aktą jiems pasibaigus. Liudytoja darbo santykius su ieškove nutraukė 2009 metų pabaigoje, šiuo metu dirba UAB „NT paslaugos“. Iki liudytojos darbo santykių nutraukimo su ieškove patalpų priėmimo–perdavimo aktas nebuvo pasirašytas, remonto darbai nebuvo užbaigti, o ginčo patalpos buvo naudojamos statybinėms medžiagoms ir iš užsienio gautai kavinės įrangai saugoti. Nurodyta įranga ir medžiagos šiose patalpose saugota neoficialiai. Nurodė, kad už patalpų nuomą atsakovė ieškovei sąskaitų neišrašinėjo, ieškovė už paslaugas iki remonto pabaigos nemokėjo. Nurodė, kad šalių susitarimu mokėjimai turėjo būti atliekami po priėmimo–perdavimo akto pasirašymo, tačiau negalėjo paaiškinti, ar susitarimas buvo žodinis, ar šalys pasirašė priedą prie ginčijamos sutarties. Paaiškino, kad ginčo sutartis buvo sudaryta ieškovei tikintis, kad išnuomotas patalpas ateityje ji galės naudoti pagal norimą paskirtį. Liudytoja taip pat nurodė dalyvavusi iškraustant ieškovę iš patalpų, tuo metu ji jau buvo UAB „Acumen“ direktorė ir ką tiksliai ieškovė sandėliavo patalpose, nežino. Iškraustant patalpas, be liudytojos, dalyvavo ir kiti asmenys, be kita ko, ir atsakovės direktorius. Iškraustymo aktą pasirašė, nes jos buvo prašyta dalyvauti komisijoje. Kiek ir kokių daiktų buvo patalpoje, liudytoja neskaičiavo, patikrino vizualiai, ar ten buvę daiktai yra ieškovės, liudytoja nežino. Pažymėjo, kad iškraustymo metu išnuomotos patalpos atrodė kitaip, tačiau jų rekonstrukcija nebuvo baigta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Ieškovė BUAB „Bordolina“ patikslintu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01. Ieškovės nuomone, ginčo Nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių, todėl negalioja, teikia argumentus dėl ginčijamo sandorio realaus nevykdymo, – teigia, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo nereikalavo iš ieškovės nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už nuomojamų patalpų vandenį, elektrą, šildymą ir kitas komunalines paslaugas, taip pat teigia, kad ieškovei, kurios pagrindinė veikla buvo statybų vykdymas, tokio dydžio 1739,45 kv. m. šildomų patalpų jos veiklai vykdyti nereikėjo įrodinėjo, kad ginčo sandoris, be kita ko, prieštaravo bendrovės veiklos tikslams, o sudarydama sandorį atsakovė buvo nesąžininga.

Dėl ieškinio senaties

CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas bendrasis ieškinio senaties terminas terminas yra dešimt metų. Atsakovė nurodo, kad ieškovas yra praleidęs ieškinio senaties terminą pareikšti ieškinį teisme ir prašo taikyti senatį. Ieškovė, atstovaujama bankroto administratoriaus, laikosi pozicijos, kad į teismą šiuo atveju kreipėsi bankroto administratorius gindamas viešą interesą, kreditorių interesus, mano, kad senaties termino nuomos sutarties ginčijimui nepraleido, nes senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo to momento, kai bankroto administratorius sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis). Paaiškino, kadangi joks nekilnojamasis turtas BUAB „Bordolina“ nuosavybės teise nepriklausė, o Nuomos sutartis buvo įregistruota registre, kuriame įregistruotas nekilnojamasis turtas, nuosavybės teise priklausęs būtent atsakovei, bankroto administratorius iš viešo registro duomenų niekaip negalėjo matyti ir sužinoti apie ginčijamą Nuomos sutartį iki tol, kol apie ją nesužinojo iš kitų šaltinių.

Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01 , atsakydamos į teismo klausimus, šalys nurodė, kad reiškiamas reikalavimas nėra savitikslis, jo patenkinimas sukuria materialiuosius teisinius padarinius (CPK 5 straipsnis). Paaiškino, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama Civilinė byla Nr.: e2-999-619/2019, nes UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. lapkričio 5 d. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai iš BUAB „Bordolina“ bankroto administravimo išlaidų priteisti 220474,06 Eur sumą už naudojimąsi UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patalpomis po BUAB „Bordolina“ bankroto bylos iškėlimo momento (t. y. laikotarpiu nuo 2014- 03-13 iki 2014- 12- 31). Minėtoje byloje ieškinio faktiniu pagrindu nurodo aplinkybes, jog ieškovas ir atsakovas sudarė ginčo 2008 m. liepos 8 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01, kurios pagrindu ieškovas įsipareigojo už užmokestį perduoti atsakovui laikinai valdyti ir naudoti jam priklausančias negyvenamąsias patalpas prekybos centre, unikalus Nr.1098-4015-9015, bendras plotas 1739, 45 kv. m., adresu (duomenys neskelbtini), nuomininko numatytai veiklai vykdyti (Sutarties 1.1 p., 1.2 p.), o atsakovas UAB „Bordolina“ įsipareigojo išsinuomotas patalpas naudoti savo nuostatuose numatytai veiklai vykdyti bei mokėti Sutarties 4.1 p., 4.2 p., 4.3 p. nustatytais terminais nuomos mokestį – t. y. 42, 00 Lt už 1 kv. m (PVM į kainą neįskaičiuojamas), t. y. viso 86.207, 14 Lt (24.967, 31 Eur) (nuomos mokestis per mėnesį 73.056, 90 Lt, pridėtinės vertės mokestis 13.150, 24 Lt) per mėnesį. Sutarties 2.1 p. pagrindu šalys sulygo, kad patalpos išnuomojamos laikotarpiui nuo 2008-07-08 iki 2014-12-31. Pažymėta tai, kad 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismui iškėlus bankroto bylą UAB „Bordolina“ ir šiai nutarčiai įsiteisėjus Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, nuomotojas iš Nuomininko negavo jokio pranešimo apie ginčo nuomos sutarties Nr.07-08-01 nutraukimą prieš terminą, teigiama, kad nuomininkas ir toliau po bankroto bylos iškėlimo naudojosi išnuomotomis patalpomis, laikė ir neiškraustė savo turto, kurį faktiškai saugojo nuomotojas, kol galiausiai, 2015 m. sausio 5 d. kviestinių akivaizdoje nuomotojas ieškovo turtą, kuris buvo nuomotinose patalpose, pervežė saugoti į kitą vietą adresu (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės administratorius turi teisę ginčyti šios įmonės anksčiau (iki bankroto bylos iškėlimo) sudarytus sandorius visais Civiliniame kodekse nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Pamario langai“ v. UAB ,,Palangos statyba“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-636/2004; kt.). BUAB „Bordolina“ administratorius nagrinėjamu atveju ieškiniu prašo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu sandorį vadovaudamasi CK 1.82 , 1.86 straipsniais, teismo posėdžio metu pažymėjo, jog neginčija sandorio CK 6.66 straipsnio 1 dalyje (actio Pauliana) įtvirtintu pagrindu, restitucijos taikyti neprašė, laikydamasis pozicijos, kad ginčijamas sandoris realiai nebuvo vykdomas, pagal jį nebuvo atsiskaitoma, ginčo patalpos pagal atlygintinę nuomos sutartį nebuvo ieškovui perduotos.

Pažymėtina, jog niekinis sandoris pagal savo prigimtį yra negaliojantis ab initio, todėl kasacinio teismo praktikoje nurodoma tai, jog negaliojimo faktui konstatuoti ieškinio senaties institutas nereikšmingas, o bendrasis CK 1.125 straipsnio 1 dalyje nustatytas dešimties metų ieškinio senaties terminas taikytinas reikalavimui pašalinti niekinio sandorio padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016). Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimų pašalinti niekinio sandorio pasekmes nereiškia. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, UAB „Bordolina“ bankroto byla iškelta 2014 m. sausio 14 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi, kuri 2014 m. kovo 13 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi palikta nepakeista ir yra įsiteisėjusi. Nurodytais motyvais teismas sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo išvadai, kad BUAB „Bordolina“ administratorius praleido ieškinio senaties terminą (CK 1.134 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-166-684/2016 ir. kt ).

Dėl reikalavimų pripažinti negaliojančia ab initio Nuomos sutartį.

Reikalaudama sutartį pripažinti negaliojančia ieškovė nurodė kelis sutarties negaliojimo teisinius pagrindus: CK 1.82 straipsnį (juridinio asmens teisnumui prieštaraujantis sandoris) ir CK 1.86 straipsnį (tariamasis sandoris). Teismas pažymi, kad ieškovo nurodyto ieškinio faktinio pagrindo ir byloje įrodytų (nustatytų) ginčo sprendimui reikšmingų aplinkybių kvalifikavimas teisės taikymo aspektu yra teismo prerogatyva (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismas, nepriklausomai nuo ieškovo išreikštos pozicijos dėl pareikšto reikalavimo teisinio pagrindo, sprendžia dėl byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikytinos teisės. Taigi, ieškovas, teikdamas ieškinį, neprivalo konkretizuoti ieškinio dalyko teisinio pagrindo (CPK 135 straipsnis), ginčo teisiniams santykiams taikytiną teisę parenka teismas.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisiniams santykiams taikytina CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Šio straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kasacinio teismo praktika aiškinant ir taikant CK 1.86 straipsnį yra suformuota ir nuosekliai plėtojama. Kasacinio teismo jurisprudencijoje sandorio pripažinimą tariamuoju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas grindžiamas sandorio, kaip teisinio veiksmo, kuriuo asmenys siekia sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ar pareigas, aiškinimu; veiksmai, neturintys esminio valios elemento – siekio sukurti šalims tam tikras teises ir pareigas, nepripažįstami sandoriais. Tariamojo sandorio institutas skirtas reguliuoti situacijoms, kai siekdami vienokių ar kitokių tikslų asmenys simuliuoja sandorio sudarymą – atlieka formaliai sandorio formą atitinkančius veiksmus, kuriais realiai nesiekiama sandorio prigimtį atitinkančio teisinio tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2014). Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad esminis tariamojo sandorio požymis – šalių valios simuliacija, kuria siekiama sudaryti vaizdą, kad šalių sudaryta sutartis, kurios iš tiesų jos sudaryti neketino, t. y. nesiekė sukurti, pakeisti ar panaikinti civilinių teisių ir pareigų. Tariamojo sandorio (simuliacijos) šalių valia neturi defektų, nes sandorio šalys, sudarydamos sandorį, nesiekia sukurti jo teisinių padarinių ir tą gerai žino. Taigi, tokio sandorio negaliojimo pagrindas yra jo fiktyvumas.Tam tikrais atvejais tokiais sandoriais siekiama neteisėtų tikslų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017 43 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Paprastai tariamieji, priešingai negu, pvz., prieštaraujantys imperatyviosioms teisės normoms, sandoriai nėra akivaizdžiai niekiniai, nes tariamųjų sandorių šalys, sudarydamos tokį sandorį tik dėl akių (neketindamos sukurti teisinių padarinių), slepia tikrąją savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-248/2017, 26 punktas). Aplinkybių, ar sandoris tariamasis ir ar jis buvo realiai vykdomas, nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-376-916/2019, 22 punktas).

CPK 178 straipsnyje yra įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga – šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad bylose dėl tariamojo sandorio padarinių taikymo galioja bendrosios civilinio proceso įrodinėjimo taisyklės: pareiga įrodyti sutarties tariamumą tenka ieškovui, t. y. šaliai, kuri tokia aplinkybe grindžia savo poziciją byloje, o realų ginčijamo sandorio vykdymą – atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad byloje dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalykas yra dvi pagrindinės faktinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių sandorio fiktyvumą, grupės: pirma, teismai turi nustatyti, ar atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai – ar sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas; antra, teismai turi aiškintis, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, jų elgesio motyvai ir tikslai. Esminis tariamojo sandorio požymis yra tai, kad jis realiai nėra vykdomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-684/2017, 44 punktas). Sprendžiant dėl šalių tikrųjų ketinimų sudarant sandorį, nereikia apsiriboti tam tikrų aplinkybių vertinimu, bet vertinti jas kompleksiškai – tik taip galima išsiaiškinti tikruosius šalių ketinimus.

Ieškovė BUAB „Bordolina“ patikslintu ieškiniu šioje byloje prašo pripažinti negaliojančia ab initio 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01. Ieškovės nuomone, ginčo Nuomos sutartis buvo sudaryta tik dėl akių, nesiekiant ja sukurti teisinių pasekmių, įrodinėja, kad atsakovė iki bankroto bylos iškėlimo nereikalavo iš ieškovės nei nuomos mokesčio, nei mokesčių už nuomojamų patalpų vandenį, elektrą, šildymą ir kitas komunalines paslaugas, taip pat teigia, kad ieškovei, kurios pagrindinė veikla buvo statybų vykdymas, tokio dydžio 1739,45 kv. m. šildomų patalpų jos veiklai vykdyti nereikėjo ir šios patalpos ieškovei iš tiesų nebuvo perduotos.

Taigi nagrinėjamoje byloje ginčo objektas yra negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Negyvenamųjų patalpų komerciniams nuomos santykiams taikomos bendrosios nuomos santykius nustatančios CK šeštosios knygos XXVIII skyriaus teisės normos. CK 6.477 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. CK 6.483 straipsnio 1 dalyje nustatyta nuomotojo pareiga perduoti sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą, o CK 6.484 straipsnyje reglamentuojamos daikto neperdavimo nuomininkui pasekmės, nustatyta, kad, neperdavus išnuomoto daikto, jo dokumentų ir priedų nuomininkui naudotis, šis turi teisę, inter alia, išsireikalauti tą daiktą arba atsisakyti sutarties.

Ieškovė, be kita ko, akcentuodama, kad ginčo nuomos sutartis iš tiesų nebuvo vykdoma, teigė, kad Nuomos sutarties sąlygos suponuoja išvadą, jog ginčo nuomos objektas galėjo ir turėjo būti perduotas ieškovei tik pagal perdavimo–priėmimo aktą. Teismo vertinimu, nuomojamų patalpų perdavimo–priėmimo aktas (tokiam egzistuojant) šiuo atveju galėtų būti vertinamas kaip vienas iš įrodymų, patvirtinančių šalių teisinius nuomos santykius, nuomos objekto perdavimą. Tačiau šiuo atveju atsakovė, teigdama, kad ginčo patalpos buvo perduotos ieškovei, tokio akto nėra pateikusi. Atsakovė, pagal jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, teigė, kad ginčo patalpos buvo faktiškai perduotos naudotis ieškovei (tą faktą įrodinėjo liudytojos D. V. parodymais), o nuomos mokesčio kurį laiką nebuvo reikalaujama mokėti dėl to, kad patalpos buvo rekonstruojamos, vėliau vyko remonto darbai. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, siūlė atsakovei teikti duomenis apie tai, ar šalys tarėsi dėl ginčo nuomos sutarties nuostatų pakeitimo, įvertinus pasikeitusią ginčo patalpų būklę, jų unikalų numerį ir kt. aplinkybes. Teismo vertinimu, šios aplinkybės būtų reikšmingos vertinanat šalių elgesį (ne)vykdant sutartį po jos pasirašymo. Be to, įvertinęs viešųjų registrų duomenis apie tai, kad ginčo patalposse buvo vykdoma rekonstrukcija, o vėliau (iki 2014 metų) vyko remonto darbai, įpareigojo atsakovą teikti duomenis apie ginčo patalpų remontą ir rekonstrukciją tikslu indentifikuoti, atsakovės teigimu, faktiškai ieškovui perduotas naudotis ginčo patalpas, įvertinti sutarties šalių elgesį sudarant ir (ne)vykdant ginčo sandorį. Tačiau minėti duomenys į bylą nebuvo teikiami. Teismas, vertindamas liudytojos D. V. parodymus, atkreipia dėmesį į tai, jog liudytoja nurodė darbo santykius su ieškove nutraukusi 2009 metų pabaigoje ir aplinkybę, jog ši liudytoja patvirtino, kad šalys ginčo sutartyje aptartos atsiskaitymo už nuomą tvarkos nesilaikė.

Teismo vertinimu, byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių ginčijamos sutarties realų vykdymą iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo. Pažymėtina, kad 2020 m. rugpjūčio 9 d. nutartimi teismas tenkino tenkinti ieškovės prašymą ir, įvertinęs 2008 m. liepos 24 d. ginčo nuomos sutarties pakeitimą, kad nuomos mokestis turi būti pervedamas į atsakovės sąskaitą, esančią AB ,,Snoras“, įpareigojo atsakovę pateikti rašytinius įrodymus: atsakovo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), buvusios AB bankas ,,Snoras“, išklotinę už laikotarpį nuo 2008 m. liepos 24 d. iki 2014 m. kovo 15 d., tačiau rašytiniai įrodymai apie atsiskaitymą pagal ginčijamą nuomos sutartį teismui nebuvo pateikti. Dėl atsakovės teiktų išrašytų PVM sąskaitų-faktūrų už ginčo patalpų nuomą (t. 1, b.l. 19-28), teismas pažymi, kad išrašytos sąskaitos faktūros savaime nepatvirtina realaus sandorio vykdymo, realių sutartinių santykių buvimas, sandorio vykdymo faktas įrodinėjamas kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Be kita ko, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad PVM sąskaitos-faktūros įformintos už laikotarpį po bankroto bylos ieškovei iškėlimo, o įrodymų apie atsiskaitymą pagal ginčijamą nuomos sutartį iki bankroto bylos ieškovei iškėlimo byloje nesant, šių sąskaitų konkrečiu atveju teismas pagal savo vidinį įsitikinimą nevertina kaip sutartinių santykių patvirtinančių dokumentų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-248-686/2015).

Atsakovė, pagal jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, neigė ieškovo nurodomas apilnkybes, jog komunalinių mokesčių už ginčo patalpų eksploatavimą nebuvo reikalauta, teigė, kad už ginčo patalpas komunaliniai mokesčiai buvo mokami, į šią civilinę bylą teikė duomenis apie atsakovo ir UAB ,,Kardos“ sudarytas sutartis, teigdama, kad būtent pastaroji įmonė administravo ginčo patalpas ir organizavo komunalinių mokesčių iš nuomininko surinkimą. Todėl teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, esant viešojo intereso, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, 2020 m. balanžio 28 d. nutartimi nutarė išreikalauti iš UAB ,,Kardos“ turimus duomenis apie tai, ar ši įmonė administravo ginčo patalpas ir organizavo komunalinių mokečių už jas surinkimą, ar buvo mokami už ginčo patalpas (1739,45 kv. m. adresu (duomenys neskelbtini), ankstesnis unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) komunaliniai mokesčiai, mokesčiai už suvartotą elektros energiją, šilumą, vandenį laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 8 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. ir kas (koks ūkio subjektas) tuos mokesčius faktiškai sumokėjo. 2020 m. rugpjūčio 26 d. teisme gautas UAB ,,Kardos“ vadovo prašymas panaikinti skirtą baudą, kuriame nurodoma, kad jokių sąskaitų UAB ,,Kardos“ UAB ,,Bardolinai“ nėra išrašiusi.

Įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, atsakovė, be kita ko, teigė, kad nuomininkas (ieškovas) ir toliau, t. y. jau po bankroto bylos iškėlimo, naudojosi išnuomotomis patalpomis, laikė ir neiškraustė savo turto, kurį faktiškai saugojo nuomotojas, kol galiausiai, 2015 m. sausio 2 d. nuomotojas ieškovės turtą, kuris buvo ginčo patalpose, pervežė saugoti į kitą vietą (duomenys neskelbtini). Teismas, siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, esant viešojo intereso, kuris suponuoja aktyvų teismo vaidmenį tokio pobūdžio bylose, nutarė išreikalauti iš atsakovės turimus duomenis apie, jos teigimu, jos žinioje esamą svetimą turtą (įvardyti jo sudėtį, vertę) ir siūlė teikti rašytinius paaiškinimus, dėl kokių priežasčių apie šį turimą turtą iki 2018 m. lapkričio 5 d. ieškinio pareiškimo nebuvo pranešta ieškovės administratoriui ir kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad ginčo patalpose buvo būtent ieškovui priklausę daiktai. Tačiau duomenys apie atsakovės žinioje esamo svetimo turto sudėtį, vertę ir atitinkami rašytiniai paaiškinimai, kokiais duomenimis remiantis teigiama, kad ginčo patalpose 2015 m. sausio 2 d. buvo būtent ieškovui priklausę daiktai, dėl kokių priežasčių apie šį turimą turtą iki 2018 m. lapkričio 5 d. ieškinio pareiškimo nebuvo pranešta ieškovės administratoriui, teismui nebuvo pateikti.

Atsakovė, be kita ko, akcentavo faktinę aplinkybę, kad ginčo nuomos sutartis buvo išviešinta viešajame registre. Teismo vertinimu, šios aplinkybės savaime nepakanka tvirtinti, kad pagal ginčo sandorį šalys yra įgijusios teises ir pareigas. Teismo vertinimu, konkrečiu atveju ši aplinkybė apie sandorio išviešinimą, analizuojant ją kartu su duomenimis apie faktinę ginčo patalpų būklę, nesant duomenų, jog pagal ginčijamą sutartį ieškovė mokėjo nuomos mokestį atsakovei, tik patvirtina ieškovės teigiamas aplinkybes, jog tikroji šalių valia buvo sukurti nuomos teisinių santykių regimybę ir taip sudaryti atsakovei palankesnes sąlygas gauti paskolą banke AB ,,Snoras“. Ieškovė, pagal jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, įrodinėjo, kad išviešinant, ieškovo teigimu, fiktyvius nuomos santykius, atsakovė gavo palankesnes kreditavimo sąlygas, ir, be kita ko, akcentavo įvykių chronologinę seką, t. y. ginčijama nuomos sutartis buvo surašyta 2008 m. liepos 8 d., nuomos sandoris išviešintas 2008 m. liepos 17 d., t. y. vieną dieną prieš sudarant 2008 m. liepos 18 d. hipotekos sandorį. 2008 m. liepos 24 d. buvo padarytas ginčo nuomos sutarties pakeitimas, t. y. kad nuomos mokestis turi būti pervedamas į atsakovės sąskaitą, esančią AB ,,Snoras“, t. y. į kreditoriaus ir hipotekos turėtojo, banko AB ,,Snoras“ esančią sąskaitą (patikslinto ieškinio 1 priedas). Teismas, spręsdamas dėl ginčo sandorio sudarymo motyvų ir tikslų, įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus apie tai, kas buvo ieškovo BUAB ,,Bordolina“ (buvęs pavadinimas UAB ,,Saturno vaistinė“) akcininkais, vadovais aktualiu laikotarpiu (t. y. tiek iki sudarant, tiek sudarant, tiek (ne)vykdant ginčo sutartį), taip pat analogiškus duomenis apie ieškovo įmonę, sprendžia, kad ieškovė ir atsakovė buvo susijusios įmonės (patikslinto ieškinio 4-7 psl.). Teismas pažymi, kad pagal šioje byloje kartu su patikslintu ieškiniu pateiktus rašytiniais įrodymus, Liteko sistemos duomenis, ieškovę ir atsakovę siejo ilgalaikiai verslo santykiai, abu verslo subjektai buvo pridėtinės vertės mokesčio mokėtojai, atkreipia dėmesį į tai, kad dalis įrodymų į šią civilinę bylą ieškovo buvo teikiama, susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tiek ieškovės, tiek atsakovės veiklos dokumentai kratos metu buvo paimti iš patalpų adresu (duomenys neskelbtini). Įrodinėdama realų ginčijamo sandorio vykdymą, atsakovė, be kita ko, akcentavo, kad sandoris buvo realus ir ieškovė planavo ginčo patalpose vykdyti prekybinę veiklą, šiuos teiginius grindė aplinkybe, jog ieškovės vardu nurodytu adresu buvo registruotas kasos aparatas, kuris ir reikalingas tokio pobūdžio veiklai vykdyti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau VMI) įpareigojo pateikti turimus duomenis apie kasos aparato CASIO FE 700 korp. Nr. (duomenys neskelbtini) registraciją t. y.: duomenis apie tai, kokio ūkio subjekto vardu jis buvo registruotas 2001 m. gruodžio 21 d., duomenis apie tai, kokio subjekto iniciatyva ir pagrindu šis kasos aparatas buvo išregistruotas, nurodant tikslią išregistravimo datą, duomenis apie tai, kuriuo laikotarpiu šis kasos aparatas buvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini), nurodyti, ar esama duomenų, kad laikotarpiu nuo 2008 m. liepos 8 d. iki šio kasos aparato išregistravimo šiuo kasos aparatu de facto būtų fiksuojamos UAB ,,Bordolina“ ūkinės operacijos, vykdant prekybos veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (ar esama duomenų apie šio kasos aparato faktinį naudojimą UAB ,,Bordolina“ veikloje, fiksuotas ūkines operacijas, jei tokių duomenų esama, juos konkretizuoti). 2020 m. rugsėjo 30 d. VMI pateikė atsakymą, kuriuo informavo, kad UAB „Bordolina“ vardu dar 2001-12-21 buvo registruotas kasos aparatas CASIO FE700, adresu (duomenys neskelbtini). Pagal bankroto administratoriaus prašymą 2020-02-10 minėtas kasos aparatas buvo išregistruotas, kadangi pats aparatas ir jo techninis pasas yra prarasti. Taip pat nurodė, kad nuo 2002-12-06 iki 2020-02-17 VMI duomenų bazės „Centralizuoti EKA“ duomenimis su minėtu kasos aparatu neregistruoti jokie veiksmai. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad UAB „Bordolina“ vardu dar 2001-12-21 buvo registruotas kasos aparatas CASIO FE700, adresu (duomenys neskelbtini), tik dar kartą patvirtiną ieškovės teiginius apie kontrahentų ilgalaikius ryšius ir sąsajumą. Taigi liudytojos D. V. parodymus esą sutartis buvo sudaryta, ieškovei turint tikslą atidaryti kavinę, o ne įforminta kitais tikslais, atsakovės vadovo R. B. paaiškinimus, kad didelį nuomos mokestį nustatė, tikintis, kad ateityje BUAB „Bordolina“ pradės vykdyti veiklą ir galės jiems mokėti pagal sutartį, teismas vertina kritiškai, atsižvelgiant į liudytojos ir atsakovės vadovo darbinę ir verslo patirtį iki ir po ginčijamos Nuomos sutarties įforminimo, duomenis apie tai, jog ieškovė ir atsakovė buvo susiję asmenys, akcentuodamas ieškovės ginčijamo sandorio įforminimo momentą, atsakovei kreipiantis dėl kreditavimo sąlygų į banką, aplinkybę, jog sandorio įforminimo metu ginčo patalpos buvo rekonstruojamos, be kita ko, atkreipdamas dėmesį ir į tai, kad nėra byloje įrodymų, jog siektą tikslą vykdyti prekybos veiklą ginčo patalpose galop ieškovei pavyko įgyvendinti. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė teikė teismui rašytinius įrodymus apie ieškovės veikloje pajamoms generuoti aktualiu laikotarpiu galimai faktiškai naudotas kitas patalpas adresu (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), be to, byloje esama duomenų, kad ieškovė naudojo veikloje ir kitas patalpas adresu (duomenys neskelbtini) (atsakovės 2002m. vasario 26 d. teismui teiktas UAB ,,Vingės terminalas“ atsakymas su pridedamais įrodymais, ieškovo tikslinant ieškinį teikiamos 2011 m. balandžio 15 d. atraminės sienutės broko taisymo sutartis, 2010 m. gruodžio 20 d. Statybvietės tvarkymo sutartis, kuriuose ieškovės buveinė nurodoma adresu (duomenys neskelbtini)).

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, ir byloje esančius rašytinius įrodymus, Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl šalių sudaryto sandorio neatsirado realių Nuomos sutarties padarinių ir tikroji šalių valia, jų elgesys neatitiko šioje sutartyje nurodytos valios. Ieškovė, įrodinėdama sandorio tariamumą, nurodė, kokia buvo tikroji sandorio šalių valia, kokie buvo sandorio šalių tikslai, jų elgesio motyvai, teismo vertinimu, nurodė faktines aplinkybes, leidžiančios spręsti, kad ginčo sandorio šalys tik siekė sudaryti ginčo Nuomos sutarties vaizdą konkrečiam fiktyviam pagrindui sukurti, o atsakovė, pagal jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, nepagrindė realaus ginčijamo sandorio vykdymo, byloje nėra duomenų, jog ginčijamo sandorio dalyviai realiai įgijo atitinkamas civilines teises ir pareigas (CPK 178 straipsnis). CK 1.86 straipsnio 1 dalis nustato, kad tik dėl akių (neketinant sukurti teisinių pasekmių) sudarytas sandoris negalioja. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju tikroji šalių valia, jų elgesys neatitiko sutartyje nurodytos valios, todėl teismas ieškinį tenkina ir 1.86 straipsnio pagrindu pripažįsta tarp ieškovės BUAB ,,Bordolina“ ir atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ 2008 m. liepos 8 d. sudarytą sandorį dėl 1739,45 kv. m. patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini), įformintą pasirašant 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01, niekiniu ir negaliojančiu. CK 1.86 straipsnio 2 dalis įtvirtina, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios nurodo, kad kai sandoris negalioja, viena jo šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Nagrinėjamu atveju ieškovė taikyti restitucijos neprašo, byloje nėra ginčo, jog šiuo metu patalpos nėra ieškovės žinioje, byloje nėra duomenų, jog pagal sandorį šalys būtų vykdę atsiskaitymus (būtų mokėtas nuomos mokestis), todėl teismo vertinimu, nagrinėjamoje faktinėje situacijoje pagrindo taikyti restituciją nėra.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas yra bankrutuojanti įmonė, atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Už ieškinį turėjo būti sumokėta 75 Eur žyminio mokesčio. Ieškovo ieškinį patenkinus pilnai, ši suma yra priteistina iš atsakovės valstybės naudai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 82 straipsnis). Iš atsakovės valstybės naudai taip pat priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 6,64 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 259, 260, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

pripažinti tarp ieškovės BUAB ,,Bordolina“, juridinio asmens kodas 124573479, ir atsakovės UAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, 2008 m. liepos 8 d. sudarytą sandorį dėl 1739,45 kv. m. patalpų nuomos adresu (duomenys neskelbtini), įformintą, pasirašant 2008 m. liepos 8 d. Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 07-08-01, niekiniu ir negaliojančiu.

Priteisti iš atsakovės 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus ir 00 ct) žyminio mokesčio ir 6,64 Eur (šešis eurus ir 64 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.