- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-05
- Bylos Nr.
- eAS-17-968/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02345-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis panaikinta ir perduota nagrinėti iš naujo.
- Teisėjai
- Skirgailė Žalimienė (pirm.), Rytis Krasauskas (pirm.), Ramutė Ruškytė
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM
- Pareiškėjas
- BUAB Nekilnojamojo turto valdymas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. (7.1 Mr)46-10781 (toliau – ir Atsakymas).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi priėmė pareiškėjo skundą.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. lapkričio 22 d. nutartimi nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, kaip nepriskirtiną administracinių bylų kompetencijai (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 p.).
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. gegužės 30 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1761-463/2019, išnagrinėjęs administracinę bylą pagal UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo Nr. S-218 (7-194/2018) ir VMI 2018 m. rugsėjo 4 d. sprendimo Nr. (21.131-31-5)FR0682-299, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuota 6 517 901,36 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM), 3 431 505,31 Eur PVM delspinigių ir skirta 1 862 257,00 Eur PVM bauda, panaikinimo, pareiškėjo skundą atmetė; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimą paliko nepakeistą; Bendrovė 2021 m. gegužės 17 d. VMI pateikė prašymą „Dėl patikslintų deklaracijų priėmimo ir užskaitymo atlikimo“, kuriame nurodė mananti, jog mokestiniame ginče buvo nustatyta, jog pareiškėjos kontrahentai įvykdė savo prievoles ir į valstybės biudžetą sumokėjo pardavimo PVM nuo pareiškėjui išrašytų PVM sąskaitų faktūrų, o po administracinės bylos baigties pareiškėjui buvo panaikinta teisė į PVM atskaitą, dėl to yra pažeidžiamas PVM neutralumo principas, o valstybės biudžetas nepagrįstai praturtėja; Vilniaus AVMI skundžiamu raštu pareiškėjui pateikė informaciją apie pasibaigusį mokestinį ginčą, kuriuo pareiškėjui buvo apskaičiuotos PVM prievolės ir su PVM susijusios sumos.
Įvertinęs Vilniaus AVMI Atsakymo turinį, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad jis nelaikytinas administraciniu sprendimu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalies prasme, skundžiamu raštu atsakovas pareiškėjui nepritaikė jokių poveikio priemonių, juo pareiškėjui nebuvo nustatytos arba suteiktos teisės ir pareigos.
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Bendrovės pareiga mokėti į biudžetą PVM konstatuota įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais, todėl pareiškėjo Vilniaus AVMI pateiktas prašymas su jame dėstoma argumentacija yra bandymas kvestionuoti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi pasibaigusį mokestinį ginčą ir jame konstatuotas faktines aplinkybes. Atsakovas pareiškėjui skundžiamame rašte pateikė bendro pobūdžio informaciją apie įvykusį mokestinį ginčą, pareiškėjui nesukėlusią jokių savarankiškų ar naujų teisinių pasekmių, kurios nekilo įsiteisėjus mokestiniame ginče priimtam galutiniam teismo procesiniam sprendimui. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog mokestiniame ginče buvo nustatyta, kad Bendrovė įformino daugkartinius prekių ir paslaugų pirkimus per tęstinį laikotarpį, už kuriuos iki galo neatsiskaitė, įformino mokėjimus grynaisiais pinigais per atskaitingą asmenį, tačiau mokėjimus pagrindžiančių dokumentų nepateikė; Bendrovė nepateikė atsiskaitymų su tiekėjais registrų, todėl nenustatyta, ar buvo užfiksuoti įsiskolinimai atitinkamoms įmonėms ir ar apskaityti Bendrovės buhalterinėje apskaitoje, taip pat negauta duomenų, kad įmonės būtų siekusios susigrąžinti skolas iš Bendrovės; patikrinimo metu konstatuota, kad Bendrovė pagal kitų įmonių vardu įformintas ir juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras 2012 m. gruodžio – 2016 m. gruodžio mėnesiais PVM deklaracijose neteisėtai atskaitė 6 517 901,52 Eur pirkimo PVM, minėta suma sumažindama PVM mokestines prievoles ir padarydama žalą valstybės biudžetui; po teisminio ginčo VMI 2020 m. gruodžio 15 d. raštu Nr. RM-62754, atsakydama į pareiškėjo užklausimą, pateikė atsakymus į klausimus dėl kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo ir kitų su PVM susijusių prievolių. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Atsakymas yra informacinio pobūdžio raštas, kuriam nekeliami Viešojo administravimo įstatyme nurodyti administraciniams sprendimams keliami reikalavimai. Pareiškėjas nenurodė ir nekonkretizavo, kokias teisines pasekmes jam sukelia ar sukeltų Atsakymas, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams konkrečiame mokestiname ginče ir nurodytam VMI raštui dėl mokestinio ginčo sprendimų įvykdymo aspektų. Atsižvelgęs į tai, kad viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad administracinė byla pagal pareiškėjo skundą turi būti nutraukta.
II.
Pareiškėjas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus AVMI Atsakymą.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į ginčo esmę, neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas mokesčių administratoriui pateikė prašymą, kuriuo prašė priimti patikslintas deklaracijas ir atlikti užskaitą, tačiau mokesčių administratorius skundžiamu Atsakymu iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Vien tai, kad mokesčių administratorius tiesiogiai nenurodė, jog pareiškėjo prašymas yra atmetamas, nereiškia, jog Atsakymu nesukeliamos teisinės pasekmės. Pareiškėjo teigimu, tenkinus jo prašymą, turima mokestinė nepriemoka būtų iš esmės sumažėjusi, todėl prašymo išnagrinėjimas ir tinkamas argumentavimas yra svarbus pareiškėjo prievolėms. Mokesčių administratoriaus priimami sprendimai ir / ar pranešimai, adresuoti konkrečiam subjektui, yra laikomi individualiais administraciniais aktais.
Pareiškėjas taip pat pažymi, jog nekvestionuoja įsiteisėjusio teismo sprendimo, o vadovaujasi administracinėje byloje anksčiau nustatytais faktais ir mokesčių administratoriaus pateikta oficialia nuomone dėl tolesnių veiksmų. PVM deklaracijos yra tikslinamos dėl to, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, jog mokesčių mokėtojas nepagrįstai į PVM deklaracijas įtraukė kontrahentų išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Atsižvelgiant į tai, yra išrašomos debetinės PVM sąskaitos faktūros, kuriomis yra debetuojamos kontrahentų PVM sąskaitos faktūros, kurios iš esmės buvo nuginčytos, bei remiantis šiomis debetinėmis PVM sąskaitomis faktūromis tikslinamos atitinkamų laikotarpių PVM deklaracijos. Pareiškėjas pabrėžia, kad nė vieno iš vykusių procesų metu nebuvo paneigtos ar užginčytos aplinkybės, jog kontrahentai yra įvykdę mokestines prievoles, susijusias su pardavimo PVM.
Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat dėsto nesutikimo su Atsakymu argumentus, teigia, kad Atsakymas neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų, iš jo turinio negalima suprasti priimto sprendimo faktinio pagrindo ir teisinės argumentacijos, jame nėra rezoliucinės dalies t. y. nenurodytas galutinis sprendimas dėl pareiškėjo pateikto prašymo.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus AVMI atsiliepime į atskirąjį skundą dėsto su išnagrinėtu mokestiniu ginču susijusias faktines aplinkybes, pažymi, kad pareiškėjas nesiekia vykdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo, jį kvestionuoja, todėl atsakovas prašo skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartis, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjo skundą motyvuodamas tuo, jog Atsakymas nelaikytinas administraciniu sprendimu, juo atsakovas pareiškėjui nepritaikė jokių poveikio priemonių, nenustatė jokių teisių ir (ar) pareigų, o pareiškėjas nenurodė ir nekonkretizavo, kokias teisines pasekmes jam sukelia ar sukeltų Atsakymas, esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams išnagrinėtame mokestiname ginče.
Pareiškėjas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentais, kad skundžiamu Atsakymu buvo atsisakyta priimti jo patikslintas PVM deklaracijas ir užskaityti pardavimo PVM, dėl to nesumažėjo jo mokestinė nepriemoka, taigi Atsakymas pareiškėjui sukelia konkrečias teisines pasekmes.
Bylos nutraukimo pagrindai yra įtvirtinti ABTĮ 103 straipsnyje, vienas tokių pagrindų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina ABTĮ nuostatos. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant jų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų rekomendacinio, informacinio, konstatuojamojo pobūdžio viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į teismą kreipėsi prašydamas panaikinti Vilniaus AVMI 2021 m. birželio 17 d. raštą Nr. (7.1 Mr)46-10781. Byloje nėra ginčo, kad šiuo raštu Vilniaus AVMI atsakė į pareiškėjo 2021 m. gegužės 17 d. prašymą, kuriuo pareiškėjas prašė priimti jo teikiamas patikslintas PVM deklaracijas bei užskaityti jo turimą PVM nepriemoką. Vilniaus AVMI Atsakymu minėto pareiškėjo prašymo iš esmės netenkino. Vadinasi, pareiškėjas teisme kelia ginčą dėl atsakovo Atsakymu įforminto sprendimo atsisakyti tenkinti Bendrovės prašymą priimti atitinkamą administracinį sprendimą (atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus). Todėl, priešingai, nei nurodo pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad skundžiamas Atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių.
Šiuo atveju akcentuotina, kad pareiškėjas ne tik turi teisę į gerą viešąjį administravimą (tinkamą ir teisės aktų nuostatomis paremtą jo prašymo nagrinėjimą viešojo administravimo institucijoje), bet ir teisę skųsti jo netenkinančius viešojo administravimo subjekto sprendimus, kuriais yra netenkinami konkretūs pareiškėjo pateikti prašymai. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismo pareiga yra, įvertinus su byla susijusias aplinkybes, patikrinti, kokius veiksmus viešojo administravimo subjektas tuo konkrečiu atveju privalėjo atlikti bei ar viešojo administravimo subjekto pareiškėjui pateiktas atsakymas atitinka faktinę situaciją ir pareiškėjo teikto prašymo turinį, kitus atsakymo formai bei turiniui teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Pažymėtina, jog aplinkybę, ar pareiškėjas šiuo konkrečiu atveju, jau pasibaigus anksčiau tarp šalių kilusiam mokestiniam ginčui, turi teisę į PVM užskaitą, taip pat ar atsakovas turėjo vertinti pareiškėjo pateiktas patikslintas PVM deklaracijas, pirmosios instancijos teismas galėjo nustatyti tik išnagrinėto mokestinio ginčo metu nustatytas faktines aplinkybes įvertinęs Bendrovės 2021 m. gegužės 17 d. prašymo bei jai pateikto Atsakymo kontekste, t. y. išnagrinėjęs bylą iš esmės, o ne ją nutraukdamas.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2010 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010) nagrinėjamu atveju nėra pagrindo remtis, kadangi minėtų bylų faktinės aplinkybės skiriasi nuo nustatytų šioje administracinėje byloje. Minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose, skirtingai nei nagrinėjamu atveju, ginčas buvo keliamas dėl tam tikrų mokesčių administratoriaus iniciatyva priimamų tarpinių (procedūrinių) aktų (pranešimo apie mokestinį tyrimą, siūlymo patikslinti deklaracijas), o ne dėl viešojo administravimo subjekto, atsakant į konkretų pareiškėjo prašymą, priimtų sprendimų.
Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nepagrįstai nutraukė administracinę bylą pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalį, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina.
Pareiškėjas atskirajame skunde, be kita ko, prašo priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti Vilniaus AVMI Atsakymą. Pažymėtina, jog šioje byloje yra sprendžiamas bylos pagal pareiškėjo skundą nutraukimo pirmosios instancijos teisme, o ne Vilniaus AVMI Atsakymo, pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėjo reikalavimas panaikinti Vilniaus AVMI Atsakymą yra susijęs su pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo nagrinėjimu iš esmės, kuris, kaip minėta, nagrinėjamu atveju nebuvo atliekamas. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies – pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, grąžinant administracinę bylą dėl Vilniaus AVMI Atsakymo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Nutartis neskundžiama.