Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei E. J. M. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką buvo informuota tinkamai. Po teismo posėdžio buvo gautas jos prašymas atidėti teismo posėdį, kadangi ji gyvena Švedijoje ir neturi galimybės atvykti.

Svarbu pažymėti, jog EŽTT savo praktikoje (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 46) nurodė, jog Konvencijos 6 str. (teisė į teisingą teismą) neužtikrina teisės asmeniškai dalyvauti civiliniame procese, tačiau garantuoja teisę pristatyti savo bylą (paaiškinimus) teismui. EŽTT šiame sprendime pabrėžė, jog asmens dalyvavimas procese turi būti analizuojamas platesniame teisės į teisingą procesą kontekste; todėl teismas privalo patikrinti ar asmeniui - proceso šaliai - buvo suteikta protinga galimybė susipažinti ir komentuoti dėl pareiškimų bei įrodymų, pateiktų kitos šalies ir pristatyti savo bylą tokiomis sąlygomis, kurios nesukeltų esminių nepatogumų šaliai prieš oponentą (Koni v. Cyprus, no. 66048/09, 27 October 2015, § 47). Nagrinėjamojoje byloje atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė savo argumentus ir poziciją dėl pareikšto ieškinio; juolab, kad prašyme dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovė nenurodė naujų aplinkybių. Taigi adversarinio proceso ir šalių lygiateisiškumo principai pažeisti nebuvo, atsakovei atsiliepime buvo suteikta teisė komentuoti dėl ieškovo išdėstytos pozicijos ir pateiktų įrodymų.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovui neprieštaraujant teismas išnagrinėjo civilinę bylą atsakovei nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d.).

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog šalys 2015-06-30 sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/1A, kuria nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo suteikti nuomininkui (atsakovei) negyvenamąsias patalpas, plane pažymėtas Nr. 2-39, kurių plotas 287 kv. m, už užmokestį valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigojo mokėti 998,76 Eur nuomos mokestį nurodytomis sąlygomis ir terminais bei vykdyti kitus sutartyje numatytus įsipareigojimus (Sutarties 2.1 p.). Sutarties 3.10 punktu šalys susitarė, kad nuomininkas įsipareigoja patalpas priimti, o nuomotojas jas perduoti iki 2015-08-01; taip pat Sutarties 4.3 p. nuomininkas po sutarties pasirašymo per 3 kalendorines dienas įsipareigojo išankstinio apmokėjimo būdu sumokėti ieškovui dviejų nuomos mėnesių dydžio nuomos mokesčio sumą (1997,52 Eur). Šalys apibrėžė patalpų nuomos terminą 2 metų ir 11 mėnesių laikotarpiui (Sutarties 6.1 p.). Sutarties 3.2 p. ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę. Taip pat Sutarties 3.10 p. nuomininkas įsipareigojo patalpas priimti, o nuomotojas perduoti iki 2015-08-01. Šalys Sutarties 4.2 punktu sulygo, jog nuomos mokestis skaičiuojamas nuo 2015-09-15 (Liteko duomenys, civ bylos Nr. e2-594-592/2019).

Taip pat ieškovas pateikė kliento apyvartą nuo 2015-01-01 iki 2020-02-29 sudarytą 5.193,54 Eur sumai, kurią jis prašė priteisti iš atsakovės (teismas nenurodo bylos lapų, kadangi Liteko sistemoje nepavyko suformuoti bylos).

Taip pat įsiteisėjusiu 2019-01-10 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimu nustatyta, kad atsakovė įsirengė nuomojamas patalpas savo lėšomis ir laikotarpiu, kol ieškovas nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. neremontavo laiptinės, neužtikrino pateikimo į patalpas bei kol nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto, nemokėjo ieškovui sutarto nuomos mokesčio. Nors ieškovas įsipareigojo suremontuoti laiptinę iki 2015-07-30, jis tai atliko tik 2016-03-22. Nustatyta, jog šalys nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto, šio akto nepateikė ir ieškovas, nors Sutarties 3.10 punktu ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo perduoti ginčo patalpas iki 2015-08-01. Pabrėžtina, jog Vilniaus apygardos teismas 2019-12-20 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1665-933/2019 taipogi konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė priėmė ginčo patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį už patalpas už laikotarpį nuo 2015-09-15 iki Sutarties nutraukimo momento - 2016-04-20.

Svarbu pabrėžti, jog 2019-01-10 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas, kuriuo buvo nutraukta ginčo nuomos sutarties nesant atsakovės kaltės, įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2019-12-20 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1665-933/2019 pažymėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Teismas nustatė, kad byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nuomotojas (ieškovas) įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę (3.2 p.), tačiau jis šio įsipareigojimo neįvykdė; laiptinė buvo suremontuota tik 2016 m. kovo mėnesį (pasak atsakovės 2016-03-22); bylos medžiaga patvirtina, kad buvo reikštos pretenzijos dėl laiptinės nesuremontavimo laiku. Dėl šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog trukdžiai dėl laiptinės nesuremontavimo neleido nuomininkei naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip ji tikėjosi, todėl jos veiklos vykdymas buvo apsunkintas. Tokiu būdu teismas padarė išvadą, jog laiptinės neįrengimas sutartyje nustatytu laiku bei jos įrengimas keletą kartų viršijus sutartyje numatytą terminą (turėjo įrengti per 30 dienų, t. y. 2015-07-30, o įrengė 2016 m. kovo mėn.), sudarė esminį sutarties pažeidimą. Ta aplinkybė, jog nuomininkė įsirengė patalpas iki laiptinės sutvarkymo, nepaneigė esminio sutarties pažeidimo. Nesutvarkyta laiptinė trukdė atsakovei naudotis patalpomis. Dėl nurodytų aplinkybių buvo konstatuota, jog 2015-06-30 Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 15-06-30/IA nuo 2016-04-20 buvo nutraukta teisėtai ir nesant nuomininkės (atsakovės) kaltės.

Sprendžiant, ar ieškovas įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio už patalpas už laikotarpį nuo 2015-09-15 iki Sutarties nutraukimo momento (2016-04-20), teismas negali ignoruoti aplinkybės, jog Vilniaus apygardos teismas 2019-12-20 nutartyje civ. byloje Nr. e2A-1665-933/2019 konstatavo, jog ieškovas 2015-06-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/1A pažeidė iš esmės, dėl ko teismas ją nutraukė nuo 2016-04-20 nesant nuomininkės kaltės. Pagal CPK 182 str. 2 p., nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Prejudicinio fakto ypatybė yra ta, kad jis vieną kartą jau buvo nustatytas ir ekonomijos sumetimais antrą kartą neįrodinėjamas ir nenustatinėjamas, o vadovaujamasi tuo, kad faktas yra toks, koks jis buvo konstatuotas pirmą kartą. CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iš bendrųjų civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas, pagal kurį įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pažymėtina, kad privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims.

Pažymėtina, jog remiantis CPK 182 str. 2 p., tiek 2019-01-10 Vilniaus m. apylinkės teismo sprendimas, tiek Vilniaus apygardos teismo 2019-12-20 nutartis šalims turi res judicata galią, o tai reiškia, jog šalių ginčai dėl 2015-06-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 15-06-30/1A nutraukimo pagrįstumo ir teisėtumo yra galutinai išspręsti, o teismų sprendimai šalims turi įstatymo galią. Taigi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstytą ir byloje konstatuotas faktines aplinkybes apie tai, jog ieškovas iš esmės pažeidė Sutartį, t. y. jis neįvykdė laiku savo sutartinių įsipareigojimų, o būtent: neįrengė laiptinės per Sutartyje nustatytą terminą, o ją įrengė 2016 m. kovo mėnesį, t. y. keletą kartų viršijus sutartyje apibrėžtą 30 dienų terminą, dėl ko atsakovė pagrįstai inicijavo Sutarties nutraukimą nuo 2016-04-20, - teismas sprendžia, jog ieškovas neįgijo teisės reikalauti priteisti nuomos mokesčio už ginčo patalpas. Akivaizdu, kad ieškovo neveikimas trukdė atsakovei naudotis patalpomis; be to, ieškovas neįvykdė ir kitų savo pareigų pagal Sutartį, kurios yra esminės sprendžiant, ar pastarasis įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio, o būtent – pagal Sutarties 3.10 p. jis neperdavė ginčo patalpų nuomininkei iki 2015-08-01; tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

Nors ieškovas prašo priteisti nuomos mokestį nuo 2015-09-15, nes šalys tai numatė Sutarties 4.2 punkte, svarbu pažymėti, jog Sutarties nuostatos nėra taikomos statiškai, jas teismas aiškina ir vertina, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Pabrėžtina, jog Sutarties 3.2 p. ieškovas (nuomotojas) įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę, o Sutarties 3.10 p. - perduoti patalpas nuomininkei iki 2015-08-01. Taigi, tik įvykdžius šias sąlygas, šalys sulygo, jog nuomos mokestis bus skaičiuojamas nuo 2015-09-15 (Sutarties 4.2 p.). Taigi, Sutarties 4.2 punkto, numatančio nuomos mokesčio mokėjimą, įgyvendinimą šalys susiejo su ieškovo (nuomotojo) tinkamu įsipareigojimų įvykdymu. Pažymėtina, jog Sutarties sąlygos yra aiškinamos sistemiškai, neišimant jų iš bendro konteksto; šalys, sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises bei pareigas, privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti (CK 6.189 str. 1 d.). Šios bylos kontekste svarbu pažymėti, jog sutarties neįvykdymu laikomos ir bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės įvykdymo termino praleidimas (CK 6.205 str.). Byloje konstatuotos faktinės aplinkybės liudija, jog ieškovas nebuvo sąžiningas civilinių teisinių santykių dalyvis ir vykdydamas Sutartį jis pažeidė jos nuostatas; dėl ko teismas sprendžia, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės nuomos mokestį pagal 2015-06-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/1A (CK 6.64 str. 2 ir 3 dalys).

Pagal CPK 93 str. 1 d., šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškinį, ieškovui nepriteistinos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Pagal CPK 88 str. 1 d. 3 p. iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistina 8,97 Eur pašto išlaidų.

Remiantis CPK 87 str. 1 d. 1 p., ieškovui grąžintina 33 Eur jo sumokėto žyminio mokesčio 2019-08-07 Lietuvos pašte, mokėjimo užduoties kodas ZH 77768.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 87 str., 93 str., 259 str., 269 str., 270 str., 279 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patikslintą ieškinį atsakovei E. J. M. dėl skolos priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k.: 300145575, į valstybės biudžetą 8,97 Eur (aštuonis Eur ir 97 euro centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Grąžinti ieškovui UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, į. k.: 300145575, jo permokėtą 33,00 Eur (trisdešimt tris Eur) žyminį mokestį 2019-08-07 Lietuvos pašte, kuris yra įskaitytas (mokėjimo užduoties kodas ZH 77768).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.