Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žilvino Terebeizos ir Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei E. J. M. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 5 193,54 Eur skolos, 373,93 Eur delspinigių ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2015 m. birželio 30 d. šalys sudarė Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 15-06-30/IA (toliau – Nuomos sutartis), pagal kurią ieškovė suteikė atsakovei teisę už užmokestį valdyti ir naudotis negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (toliau – Patalpos), o atsakovė įsipareigojo mokėti po 998,76 Eur su PVM nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos mokestis buvo pradėtas skaičiuoti nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. Atsakovė pagal Nuomos sutarties sąlygas sumokėjo ieškovei 1 997,52 Eur nuomos mokesčio avansą. Atsakovė nesumokėjo ieškovei 5 193,54 Eur nuomos mokesčio. Pagal Nuomos sutarties 4.15. punktą, atsakovė, praleidusi Nuomos sutartyje nustatytus atsiskaitymo terminus, įsipareigojo mokėti ieškovei 0,04 proc. dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Todėl už Nuomos sutartyje nustatytų atsiskaitymo terminų praleidimą atsakovei apskaičiuota 373,93 Eur delspinigių.

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme taip pat buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-594-592/2019 pagal atsakovės ieškinį ieškovei dėl Nuomos sutarties nutraukimo, nesant nuomininkės kaltės, ir 8 152,40 Eur nuostolių priteisimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-592/2019 ieškinį patenkino iš dalies ir nutraukė Nuomos sutartį nuo 2016 m. balandžio 20 d., nesant nuomininkės kaltės, kitą ieškinio dalį atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos sprendimą. Vilniaus apygardos teismas nustatė prejudicinį faktą, jog Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. balandžio 20 d. Todėl ieškovei priklauso nuomos mokestis bei visi pagal Nuomos sutartį tenkantys mokėjimai viso sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. balandžio 20 d.

3. Atsakovė nesutiko su ieškiniu, prašė jį palikti nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Nurodė, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-594-592/2019 yra sprendžiamas klausimas, kokio dydžio nuomos mokestis yra mokėtinas už Patalpų nuomos laikotarpį. Taigi ieškovė ieškinyje pareiškė pakartotinį reikalavimą dėl nuomos mokesčio priteisimo, tai yra pareiškė ieškinį dėl to paties dalyko tuo pačiu pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. sprendimu ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovei E. J. M. dėl skolos priteisimo atmetė ir priteisė iš ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į valstybės biudžetą 8,97 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Grąžino ieškovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ permokėtą 33,00 Eur žyminį mokestį.

5. Teismas nustatė, jog įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendimu nustatyta, kad atsakovė įsirengė nuomojamas Patalpas savo lėšomis ir laikotarpiu, kol ieškovė nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų, tai yra neremontavo laiptinės, neužtikrino pateikimo į Patalpas bei kol nepasirašė Patalpų priėmimo-perdavimo akto, nemokėjo ieškovei sutarto nuomos mokesčio. Nors ieškovė įsipareigojo suremontuoti laiptinę iki 2015 m. liepos 30 d., ji tai atliko tik 2016 m. kovo 22 d. Šalys nepasirašė patalpų priėmimo-perdavimo akto, šio akto nepateikė ir ieškovė, nors Nuomos sutarties 3.10 punktu ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo perduoti Patalpas iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1665-933/2019 taip pat konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė priėmė ginčo patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą.

6. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1665-933/2019 pažymėjo, jog teismų praktikoje išaiškinta, kad kai sutartis pažeista, kita šalis gali prarasti interesą tęsti sutartinius santykius ir gali pasinaudoti vienašališku sutarties nutraukimu kaip savigynos priemone. Teismas nustatė, kad nuomotoja (ieškovė) įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę (3.2 punktas), tačiau ji šio įsipareigojimo neįvykdė, laiptinė buvo suremontuota tik 2016 m. kovo mėnesį. Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo reikštos pretenzijos dėl laiptinės nesuremontavimo laiku. Trukdžiai dėl laiptinės nesuremontavimo neleido nuomininkei naudotis patalpomis pakankamai patogiai, kaip ji tikėjosi, todėl jos veiklos vykdymas buvo apsunkintas. Laiptinės neįrengimas sutartyje nustatytu laiku bei jos įrengimas keletą kartų viršijus sutartyje numatytą terminą, sudarė esminį sutarties pažeidimą. Ta aplinkybė, jog nuomininkė įsirengė patalpas iki laiptinės sutvarkymo, nepaneigė esminio sutarties pažeidimo. Todėl buvo konstatuota, jog Nuomos sutartis nuo 2016 m. balandžio 20 d. buvo nutraukta teisėtai ir nesant nuomininkės (atsakovės) kaltės.

7. Teismas atsižvelgė į tai, jog Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-1665-933/2019 konstatavo, jog ieškovė Nuomos sutartį pažeidė iš esmės. Taigi ieškovė neįvykdė laiku savo sutartinių įsipareigojimų, o būtent: neįrengė laiptinės per Nuomos sutartyje nustatytą terminą, o ją įrengė 2016 m. kovo mėnesį, tai yra keletą kartų viršijus sutartyje apibrėžtą 30 dienų terminą. Todėl atsakovė pagrįstai inicijavo Nuomos sutarties nutraukimą nuo 2016 m. balandžio 20 d. Teismas pripažino, jog ieškovė neįgijo teisės reikalauti priteisti nuomos mokesčio už Patalpas. Ieškovės neveikimas trukdė atsakovei naudotis Patalpomis. Be to, ieškovė neįvykdė ir kitų savo pareigų pagal Nuomos sutartį, kurios yra esminės, sprendžiant, ar ji įgijo teisę reikalauti nuomos mokesčio, o būtent – pagal Sutarties 3.10 punktą neperdavė Patalpų nuomininkei iki 2015 m. rugpjūčio 1 d.. Šią aplinkybę konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas.

8. Nuomos sutarties nuostatos nėra taikomos statiškai, jas teismas aiškina ir vertina, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Nuomos sutarties 3.2 punktu ieškovė (nuomotoja) įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę, o Sutarties 3.10 punktu – perduoti patalpas nuomininkei iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. Tik įvykdžius šias sąlygas, šalys sulygo, jog nuomos mokestis bus skaičiuojamas nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. (sutarties 4.2 punktas). Nuomos sutarties 4.2 punkto, numatančio nuomos mokesčio mokėjimą, įgyvendinimą šalys susiejo su ieškovės (nuomotojos) tinkamu įsipareigojimų įvykdymu. Nuomos sutarties sąlygos yra aiškinamos sistemiškai. Šalys, sudariusios sutartį ir prisiėmusios sutartines teises bei pareigas, privalo laikytis sutarties sąlygų ir tinkamai jas vykdyti (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos ir bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės įvykdymo termino praleidimas (CK 6.205 straipsnis). Ieškovė nebuvo sąžininga civilinių teisinių santykių dalyvė ir vykdydama Nuomos sutartį pažeidė jos nuostatas. Todėl teismas nusprendė, jog nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti ieškovei iš atsakovės nuomos mokestį pagal Nuomos sutartį (CK 6.64 straipsnio 2 ir 3 dalys).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Ieškovė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1. Teismas neįvertino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje nustatyto prejudicinio fakto, jog Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. balandžio 20 d. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovei priklauso nuomos mokestis bei visi pagal sutartį tenkantys mokėjimai viso Nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki jos nutraukimo momento 2016 m. balandžio 20 d. Ieškovė byloje pateikė duomenis, patvirtinančius, jog atsakovei per visą Nuomos sutarties galiojimo laikotarpį buvo suteikta 7 191,06 Eur vertės nuomos paslaugų. Atsakovė ieškovei sumokėjo tik 1 997,52 Eur avansą, todėl liko skolinga 5 193,54 Eur suma.

9.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybe, jog šalys nepasirašė Patalpų priėmimo-perdavimo akto. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje taip pat konstatavo, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovė būtų priėmusi Patalpas pagal priėmimo-perdavimo aktą. Pažymėtina, jog tarp šalių niekuomet nekilo ginčo dėl aplinkybių, jog atsakovė nuomojamas Patalpas priėmė ir jomis naudojosi. Ši aplinkybė nustatyta ir įsiteisėjusiame Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 10 d. sprendime. Atsakovė iš esmės neginčijo Nuomos sutarties ir nereiškė reikalavimo dėl jos pripažinimo negaliojančia, todėl nepagrįstai nurodo, kad jai nepriklauso nuomos mokesčio mokėjimas sutarties galiojimo metu.

9.3. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais Nuomos nutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, bet buvo nutraukta nuo 2016 m. balandžio 20 d. Taigi atsakovė iš esmės naudojosi nuomojamu turtu nuo Nuomos sutarties sudarymo momento iki pat jos nutraukimo 2016 m. balandžio 20 d. Atsakovė buvo sumokėjusi avansinį mokestį, tačiau nereikalavo šio mokesčio grąžinimo, neteikė priešieškinio su analogišku reikalavimu. Todėl darytina išvada, jog atsakovė sutiko, kad pagrįstai sumokėjo avansinį mokestį. Ši aplinkybė patvirtina, kad ieškovė pagrįstai reikalauja likusios sumos už nuomos paslaugas.

9.4. Teismas pripažino, jog dėl laiku nesuremontuotos laiptinės atsakovė negalėjo naudotis Patalpomis pakankamai patogiai, kaip ji tikėjosi, todėl jos veiklos vykdymas buvo apsunkintas. Ši išvada patvirtino, jog atsakovė Patalpomis naudojosi. Todėl aplinkybė, jog ieškovė neįvykdė tam tikrų sutartinių įsipareigojimų, savaime nereiškia, jog nuomotojai nepriklauso nuomos mokestis Nuomos sutarties galiojimo metu. Aplinkybė, jog paslaugos atsakovei buvo suteiktos ne tokios bei ne pilna apimtimi, savaime nesuponuoja išvados, jog atsakovei iš viso nepriklauso mokėti nuomos mokesčio. Atsakovė neprašė sumažinti nuomos mokesčio, bet pageidavo nutraukti Nuomos sutartį. Taigi atsakovė sutiko, jog iki Nuomos sutarties nutraukimo ieškovei priklauso nuomos mokestis už naudojimąsi Patalpomis.

10. Atsiliepimu į ieškovės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą atsakovė E. J. M. nesutinka su skundu, prašo jį atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog aplinkybė, kad atsakovė naudojosi Patalpomis, patvirtina jos pareigą mokėti nuomos mokestį. Byloje neginčytinai nustatyta, kad būtent ieškovė buvo nesąžininga (CK 1.5 straipsnis), neįvykdė Nuomos sutarties sąlygos iki nustatyto termino įrengti laiptinę. Todėl atsakovė negalėjo tinkamai naudotis Patalpomis ir patyrė didelius nuostolius. Patekimas į antrame aukšte esančias Patalpas buvo nesaugus, ilgą laiką iš viso sunkiai įmanomas. Todėl klientai atsisakydavo lankyti atsakovės vedamas treniruotes. Ieškovė, iš esmės nevykdydama Nuomos sutarties, prarado bet kokį teisinį ir faktinį pagrindus reikalauti nuomos mokesčio.

10.2. Ieškovė nepagrįstai teigia, jog atsakovės sumokėtas avansinis mokestis savaime patvirtina ir jos pareigą sumokėti visą reikalaujamą nuomos mokestį. Atsakovė siekė tinkamai vykdyti Nuomos sutartį, to paties tikėdamasi ir iš ieškovės. Į teismą dėl Nuomos sutarties nutraukimo atsakovė kreipėsi tik tada, kai įsitikino, kad ieškovė piktybiškai nesilaiko Nuomos sutarties, net nemėgindama kompensuoti atsakovės patirtų nuostolių ar pašalinti dėl pažeistos Nuomos sutarties nuolatos kylančių nepatogumų. Atsakovė neturėjo jokio ketinimo pasipelnyti iš ieškovės ar gauti nepagrįstos naudos, todėl nereiškė reikalavimo grąžinti avansinį mokestį.

10.3. Ieškovė nepagrįstai nurodo, jog atsakovė neprašė sumažinti nuomos mokesčio. Atsakovė tiek žodžiu, tiek raštu ne kartą siūlė ieškovei derėtis dėl susidariusios situacijos, ieškant kompromiso, tenkinančio abi šalis, kompensuojant dalį nuomos mokesčio. Tačiau ieškovė atsakovės prašymus ir pasiūlymus ignoravo, nebendradarbiavo. Šios aplinkybė konstatuotos ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Aplinkybė, jog ieškovė skunde nurodo, kad su ja net nebuvo bandoma tartis dėl mokėtino nuomos mokesčio dydžio, tik patvirtina pastarosios nesąžiningumą, vengiant dėl nevykdytos Nuomos sutarties kylančios atsakomybės.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

11. Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškovės reikalavimas dėl 5 193,54 Eur nuomos mokesčio ir 373,93 Eur delspinigių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

12. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog šalys 2015 m. birželio 30 d. sudarė Nuomos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei negyvenamąsias patalpas, o atsakovė įsipareigojo mokėti ieškovei po 998,76 Eur nuomos mokestį per mėnesį. Atsakovė po Nuomos sutarties pasirašymo pagal šios sutarties 4.3 punkto sąlygas sumokėjo ieškovei 1 997,52 Eur avansą, kuris lygus nuomos mokesčio sumai už du mėnesius. Ieškovė Nuomos sutarties 3.2 punktu buvo įsipareigojusi per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę, tačiau šio įsipareigojimo laiku neįvykdė. Todėl atsakovė pateikė teismui ieškinį dėl Nuomos sutarties nutraukimo ne dėl nuomininkės kaltės ir nuostolių atlyginimo.

13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. sausio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-594-592/2019 atsakovės ieškinį patenkino iš dalies ir Nuomos sutartį nutraukė nuo 2016 m. balandžio 20 d. nesant nuomininkės kaltės, ieškinio reikalavimą dėl nuostolių priteisimo atmetė. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1665-933/2019 minėtą pirmos instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovė, remdamasi aplinkybe, jog minėtose bylose teismų sprendimais Nuomos sutartis buvo nutraukta nuo 2016 m. balandžio 20 d., reikalauja priteisti iš atsakovės nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. rugsėjo 15 d. iki Nuomos sutarties nutraukimo, tai yra 5 193,54 Eur ir 373,93 Eur delspinigių.

Dėl įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi nustatytų prejudicinių faktų

14. Ieškovė apeliaciniu skundu teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi nustatytus prejudicinius faktus, neatsižvelgė, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir nutartimi Nuomos sutartis buvo nutraukta tik nuo 2016 m. balandžio 20 d., o aplinkybė, kad laiptinė nebuvo suremontuota ir ieškovė neįvykdė tam tikrų įsipareigojimų, nereiškia, jog atsakovė nesinaudojo išnuomotomis Patalpos ir ieškovei nepriklauso nuomos mokestis sutarties galiojimo metu. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

15. Pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys (prejudiciniai faktai). Iš dalies sutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi Nuomos sutartis nebuvo pripažinta negaliojančia, tačiau buvo nutraukta nuo 2016 m. balandžio 20 d. Tačiau Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-1665-933/2019 taip pat buvo konstatuota, jog ieškovė neįvykdė savo sutartinio įsipareigojimo įrengti laiptinę per 30 dienų, o laiptinę suremontavo tik 2016 m. kovo mėnesį, tuo tarpu atsakovė reiškė pretenzijas dėl laiptinės nesuremontavimo laiku.

16. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. gruodžio 20 d. nutartimi taip pat nustatė, jog tinkamas laiptinės nesutvarkymas sudarė kliūčių patekti į Patalpas, nes atsakovei išnuomotos Patalpos buvo antrame aukšte, o į jas buvo galima patekti tik per laiptinę, kurią nuomotojas įsipareigojo sutvarkyti, pačios laiptinės sutvarkymo darbai keletą kartų viršijo sutartyje nustatytą terminą. Nesutvarkyta laiptinė trukdė atsakovei naudotis patalpomis bei tai pagrįstai pripažinta esminiu sutarties pažeidimu. Cituojamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas taip pat pripažino, jog byloje buvo įrodyti ieškovės (nuomotojos) neteisėti veiksmai kaip civilinės atsakomybės taikymo sąlyga, nuomotojui pažeidus sutartyje nustatytą pareigą atlikti laiptinės patalpų remontą (CK 6.246 straipsnis). Byloje taip pat nustatyta ieškovės (nuomotojos) kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, o ieškovė byloje nepaneigė kaltės prezumpcijos (CK 6.248 straipsnis).

17. Taigi aptariamoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu bei apeliacinės instancijos teismo nutartimi taip pat buvo konstatuoti ir tokie prejudiciniai faktai, kaip ieškovės (nuomotojos) padarytas Nuomos sutarties pažeidimas, kuris pripažintas esminiu, ieškovės neteisėti veiksmai bei kaltė. Todėl ir pirmos instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, spręsdamas klausimą dėl reikalaujamo nuomos mokesčio priteisimo, turėjo atsižvelgti į šių nustatytų aplinkybių įtaką.

Dėl nuomotojos padaryto Nuomos sutarties pažeidimo reikšmės ir įtakos sutartinėms prievolėms

18. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, jog atsakovė išnuomotomis patalpos naudojosi iki 2016 m. balandžio 20 d., neprašė sumažinti nuomos mokesčio, todėl šios aplinkybės reiškia, kad atsakovė sutiko, jog ji privalo mokėti nuomos mokestį. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais ieškovės argumentais.

19. Nuomos sutarties 3.1 punktu ieškovė įsipareigojo perduoti atsakovei sutarties sąlygas bei patalpų paskirtį atitinkančias patalpas. Pagal 3.2 punktą ieškovė įsipareigojo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę. Pagal 3.7 punktą nuomotojui perduodant nuomininkui patalpas pasirašomas patalpų priėmimo-perdavimo aktas (priedas prie Sutarties Nr. 1). Šalys susitaria, kad nuomininkui perėmus patalpas bei pasirašius patalpų perdavimo-priėmimo aktą bus laikoma, kad nuomotojas perdavė tvarkingas bei tinkamas patalpas, jei kitaip nenustatyta patalpų perdavimo-priėmimo aktu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog ieškovė neįvykdė savo įsipareigojimo per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos įrengti laiptinę, šalys nepasirašė priėmimo-perdavimo akto, taigi ieškovė neperdavė atsakovei tvarkingų ir tinkamai įrengtų patalpų.

20. Pagal CK 6.58 straipsnio 1 dalį, jeigu sutartinės prievolės įvykdymas yra priešpriešinis, o prievolės šalis, kuri pirma turi atlikti veiksmus prievolei vykdyti, prievolės nevykdo arba yra aišku, jog nustatytu terminu jos neįvykdys, kita prievolės šalis turi teisę sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba apskritai atsisakyti ją vykdyti, apie tai pranešti kitai šaliai ir pareikalauti atlyginti nuostolius. Pagal CK 6.483 straipsnio 1 dalį. nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties sąlygas bei daikto paskirtį atitinkančios būklės daiktą. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirtį, kuriai jis išnuomojamas, visą nuomos terminą. Kadangi šios savo pareigos ieškovė nevykdė, pripažintina, jos atsakovė pagrįstai sustabdė savo prievolės – nuomos mokesčio mokėjimo – vykdymą.

21. Pažymėtina, jog pagal Nuomos sutarties 3.5 punktą atsakovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti vidaus apdailos darbus, o 3.6 punktu patvirtino, jog jai žinoma, kad lėšos panaudotos patalpų vidaus apdailos darbams, nuomininkei neatlyginamos. Pagal Nuomos sutarties 5.1.7 punktą nuomininkui nutraukus sutartį, nesant nuomininko kaltės, nuomotojas įsipareigoja atlyginti patalpų įrengimo išlaidas proporcingai neišbūtam nustatytam terminui, pagal suderintą darbų sąmatą, kurios suma būtų ne didesnė nei 6 000 Eur. Byloje nustatyta, jog atsakovė buvo atlikusi vidaus apdailos darbus, o pagal Nuomos sutarties 6.1 punktą patalpų nuomos terminas yra 2 metai 11 mėnesių ir pradedamas skaičiuoti nuo sutarties pasirašymo dienos. Nuomos sutartis buvo nutraukta po 7 mėnesių nuo jos sudarymo, taigi atsakovė taip pat turi teisę į Patalpų įrengimo išlaidų dalies atlyginimą.

22. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė neprašė sumažinti nuomos mokesčio, kadangi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutartyje nustatyta, jog atsakovės sutuoktinis 2015 m. spalio 5 d. siūlė ieškovei nuomos mokestį nuo 2015 m. spalio 1 d. mokėti po 50 procentų mėnesinio mokesčio nurodyto sutartyje iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Aplinkybė, jog ieškovė, padariusi esminį Nuomos sutarties pažeidimą, neperdavusi tinkamos naudoti pagal paskirtį Patalpos atsakovei, vis tiek reikalauja nei kiek nesumažinto, bet Nuomos sutartyje nustatyto dydžio nuomos mokesčio, patvirtina pirmos instancijos teismo išvadą, jog ieškovė nebuvo sąžininga civilinių santykių dalyvė, todėl nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo priteisti jai iš atsakovės reikalaujamą 5 193,54 Eur nuomos mokestį.

23. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog ieškovei sumokėtas 1 997,52 Eur avansas ir atsakovės atliktas išnuomoto daikto pagerinimas (Patalpos vidaus apdaila) yra visiškai pakankamas atlygis ieškovei už išnuomotą netinkamos būklės patalpą. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.