Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2023 m. spalio 13 d. paduotu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. liepos 13 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjos UAB „Samagis“ prašymas atnaujinti procesą byloje, kurioje buvo patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 10 865 039,33 Eur reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.

BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ paduotame kasaciniame skunde nurodoma: 1) teismai peržengė pareiškėjos UAB „Samagis“ nustatytas bylos nagrinėjimo ribas, nes išnagrinėjo neegzistuojantį jos prašymą dėl proceso atnaujinimo. Pareiškėja prašė tik pakeisti teismo nutartį, kuria patvirtintas kreditorės finansinis reikalavimas, ir nurodė, kad teismas nepagrįstai nusprendė finansinio reikalavimo mažinimo klausimą spręsti pagal proceso atnaujinimo institutą, nes tai prieštarauja kasacinio teismo išaiškinimui, jog toks klausimas sprendžiamas išskiriant finansinio reikalavimo tikslinimą į atskirą bylą. Teismai ignoravo kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo institutą; 2) teismai netinkamai išsprendė bendrųjų CPK ir specialiųjų nemokumo procesą reglamentuojančių normų kolizijos klausimą. JANĮ (ĮBĮ) normos, reglamentuojančios kreditorių finansinių reikalavimų tikslinimo procedūras, turi prioritetą prieš bendrąsias CPK normas dėl proceso atnaujinimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl kreditorės patvirtinto finansinio reikalavimo mažinimo, turėjo vadovautis specialiosiomis teisės normomis.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, sprendžia, kad jais neformuluojami tokie teisės klausimai, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.