Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas įpareigojo trečiąjį asmenį sumokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstų nutarčių negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl ginčo esmės

9. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

10. Anksčiau galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis.

11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismo praktika dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

12. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus. Tačiau nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą) ir kt.

13. Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt.

14. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė UAB „Samagis“ atskirąjį skundą (DOK-3494) dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties grindė tuo, jog pirmosios instancijos teismas, turėdamas duomenis apie tai, kad tarp UAB „Marvila“ ir UAB „Globersa“ buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria UAB „Marvila“ perleido savo 4 749,25 Eur reikalavimo teisę į skolininką UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naujajam kreditoriui UAB „Globersa“, vis tiek patvirtino UAB „Marvila“ 4 749,25 Eur dydžio finansinį reikalavimą.

15. Taip pat atskirajame skunde (DOK-3494) nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė vietoj BUAB „Bordolina“, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos, antstolio Aleksandro Selezniovo, R. U., notarės Auksės Poškuvienės, UAB „Švaros garantas“, AB „Swedbank“, B. P., UAB „Energijos skirstymo operatorius“, UAB „Marvila“, UAB „Marių kooperatyvas“, J. Č. ir V. Č., UAB „Namų administravimo centras“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus, UAB „Omniva LT“, UAB „GRIFS AG“, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, UAB „Gėlių pieva“ skolininko BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriumi patvirtinti UAB „Samagis“, kadangi UAB „Samagis“ šiems kreditoriams įvykdė prievoles už skolininką BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.

16. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „Samagis“ atskirajame skunde (DOK-3494) keliami du savarankiški reikalavimai, pirma, ginčijama, kad nepagrįstai buvo nepatvirtintas UAB „Samagis“ finansinio reikalavimo dalis ir, antra, kad nebuvo atsižvelgta į reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp UAB „Marvila“ ir UAB „Globersa“, ir patvirtintas ne UAB „Globersa“, o UAB „Marvila“ finansinis reikalavimas. Kaip jau buvo minėta, tais atvejais, kai kreditoriai teikia atskiruosius skundus dėl savo paties finansinio reikalavimo, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies, tokie atskirieji skundai žyminiu mokesčio neapmokestinami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), todėl pirmosios instancijos teismas šiai atskirojo skundo daliai nustatė trūkumus nepagrįstai.

17. Iš atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties turinio matyti, kad kreditorė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog kreditorė privalo mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, tačiau, kreditorės teigimu, yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio atidėjimas yra atskiras civilinio proceso institutas. Šalis, siekianti pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo lengvata, pirmosios instancijos teismui turi pateikti prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas turi teisę dėl tokio prašymo spręsti atskirai.

18. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad kreditorė atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties neaptarė mokėtino žyminio mokesčio klausimo, taip pat nenurodė pagrindų, dėl kurių ji turėtų (galėtų) būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar kad žyminis mokestis galėtų būti atidėtas. Kaip jau buvo minėta, žyminį mokestį bankroto bylose turi mokėti visi asmenys, jeigu jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „Samagis“ teikiamo atskirojo skundo dėl kreditorės UAB „Marvila“ finansinio reikalavimo patvirtinimo trūkumus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas ir pagrįstai įpareigojo UAB „Samagis“ sumokėti žyminį mokestį už atskirojo skundo dalį dėl kreditorės UAB „Marvila“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, tačiau nepagrįstai nesprendė atskirojo skundo dalies, kuria ginčijamas pačios kreditorės UAB „Samagis“ finansinio reikalavimo dalies nepatvirtinimas, priėmimo klausimo ir netinkamai taikė procesinės teisės normas nustatydamas šios atskirojo skundo dalies trūkumus, todėl yra pagrindas šią nutarties dalį panaikinti.

20. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).

21. CPK pakeitimai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tačiau, svarbu pažymėti, kad šiais pakeitimais nebuvo nustatytas žyminio mokesčio dydis. Konkretus žyminio mokesčio dydis – 50 Eur – įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751). Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties buvo pateiktas 2022 m. sausio 25 d., todėl mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, jam taikant 113,3 indeksą (CPK 82 straipsnio 1, 4 dalys, Lietuvos Respublikos statistikos departamento informacija). Taigi už atskirąjį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 42,48 Eur (50 Eur 75 proc. 113,3 100). Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nustato pagrindines taisykles, kurių būtina laikytis ir apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (MAĮ 1 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 10 punktas). Pagal MAĮ 66 straipsnio 4 dalį, mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Taigi pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, nustatant prievolę sumokėti ne 43 Eur, o 42 Eur dydžio žyminį mokestį.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties dalį, kuria nustatyti trūkumai atskirojo skundo (DOK-3494) daliai dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties dalies, kuria ginčijamas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ finansinis reikalavimas, panaikinti ir priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties motyvuojamąją dalį ir nurodyti, kad už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 42 Eur (keturiasdešimt du eurus).

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 28 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nustatyti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Samagis“ terminą terminą iki 2022 m. kovo 10 d. sumokėti 42 Eur (keturiasdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį už pateiktą atskirojo skundo (DOK-3494) dalį dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 18 d. nutarties dalies, kuria ginčijamas kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Marvila“ finansinis reikalavimas, ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.