- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-05
- Bylos Nr.
- e2-465-407/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vigintas Višinskis (pirm.)
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“, Globersa, "Samagis"
- Pareiškėjas
- Luminor Bank AS Lietuvos skyrius
- Atsakovas
- "Nekilnojamojo turto valdymas"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Samagis“ 2022 m. kovo 28 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditoriaus Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus 4 085 817,88 Eur hipoteka užtikrintas finansinis reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatė apeliantei UAB „Samagis“ 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 44 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
3. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis. Jeigu skundas teikiamas tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokėtiną žyminį mokestį sudaro 38 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 82 straipsnio 1, 4 dalis ir Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, jam taikant 117,60 indeksą, todėl mokėtinas 44 Eur dydžio žyminis mokestis.
4. Teismas nustatė, kad kreditorė UAB „Samagis“ ginčija ne savo pačios, o Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus teismo patvirtintą kreditorinį reikalavimą, todėl ji nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. UAB „Samagis“ atskirajame skunde nurodė, kad pridedamas sumokėto žyminio mokesčio kvitas, tačiau toks kvitas prie atskirojo skundo nėra pridėtas, teismų informacinės sistemos LITEKO žyminio mokesčio apskaitoje taip pat nėra duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju apeliantei nustatytinas terminas sumokėti 44 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus (CPK 115 straipsnio 2 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Kreditorė UAB „Samagis“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – priimti UAB „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties. Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad UAB „Samagis“ veiklos sritis yra restorano valdymas. Dėl COVID pandemijos ir šalyje ilgą laiką įvesto griežto karantino, UAB „Samagis“ veikla ilgą laiką buvo apribota. Net ir šiuo metu, neberibojant UAB „Samagis“ veiklos, klientų nepadaugėjo, bendrovės pajamos neaugo. Tačiau dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų (šildymo, elektros, kt.), net keturis kartus išaugo UAB „Samagis“ išlaidos. Įmonė vis dar yra įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19. Net ir 44 Eur dydžio reikalaujamo žyminio mokesčio UAB „Samagis“ šiuo metu nėra pajėgi sumokėti. Dėl šių priežasčių 44 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas turėtų būti atidėtas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo apeliantę per nustatytą terminą sumokėti nutartyje nurodyto dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsniai). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, taip pat nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
7. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
8. Anksčiau galiojusi CPK 80 straipsnio 2 dalies redakcija numatė bendrą taisyklę, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, tačiau nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK 80 straipsnio 2 dalies pakeitimas, nustatantis, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis.
9. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismo praktika dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
10. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus. Tačiau nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą) ir kt.
11. Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.), kt.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė 2022 m. kovo 28 d. pateiktu atskiruoju skundu skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria patvirtintas ne jos pačios, o kito kreditoriaus, t. y. Luminor Bank AS Lietuvos skyriaus finansinis reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju apeliantė nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. Teismas nustatė, kad apeliantė nėra sumokėjusi žyminio mokesčio už 2022 m. kovo 28 d. pateiktą atskirąjį skundą, todėl pagrįstai nustatė CPK 115 straipsnio 2 dalyje numatytą minimalų 7 dienų terminą sumokėti 44 Eur dydžio žyminį mokestį už šį atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
13. Iš atskirojo skundo dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria nustatytas pirmiau pateikto atskirojo skundo trūkumas, turinio matyti, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog ji privalo mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir kad žyminio mokesčio nesumokėjo, tačiau, apeliantės teigimu, yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą dėl sunkios turtinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio atidėjimas yra atskiras civilinio proceso institutas. Šalis, siekianti pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo lengvata, pirmosios instancijos teismui turi pateikti prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus, o pirmosios instancijos teismas turi teisę dėl tokio prašymo spręsti atskirai.
14. Atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 15 d. nutarties apeliantė nenurodė pagrindų, dėl kurių ji turėtų (galėtų) būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar kad žyminis mokestis galėtų būti atidėtas. Kaip minėta, žyminį mokestį bankroto bylose turi mokėti visi asmenys, jeigu jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „Samagis“ teikiamo atskirojo skundo trūkumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas bei pagrįstai įpareigojo UAB „Samagis“ sumokėti žyminį mokestį, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti, remiantis atskirojo skundo argumentais, nėra pagrindo.
16. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartimi nustatytas terminas apeliantės skundo trūkumui pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantei naują terminą skundo trūkumui pašalinti.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti apeliantei UAB „Samagis“ terminą iki 2022 m. gegužės 12 d. pašalinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 1 d. nutartyje nurodytą atskirojo skundo trūkumą, t. y. sumokėti 44 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti pirmosios instancijos teismui tai patvirtinančius įrodymus.