- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-22
- Bylos Nr.
- eB2-1396-803/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Ieškinys patenkintas iš dalies.
- Teisėjas
- Rūta Petkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- " Linsana"
- Atsakovas
- bankrutuojanti " Nekilnojamojo turto valdymas"
- Suinteresuotas asmuo
- "EDS INVEST, Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Linsana“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, kurioje suinteresuotas asmuo (kreditorė) – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Kreditorių reikalavimai, kuriuos bankroto administratorė ginčija, išskyrė į atskiras bylas.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja UAB „Linsana“ prašė įtraukti ją į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 141 311,91 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad reikalavimą patvirtina 2021 m. rugpjūčio 23 d. skolų suderinimo akte užfiksuotas pareiškėjos kreditas ir debetas pagal BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytas PVM sąskaitas-faktūras.
3. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) nesutinka su pareiškėjos UAB „Linsana“ reikalavimu, prašo netvirtinti UAB „Linsana“ 141 311,91 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo. Nurodė, kad įsiteisėjusia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 yra patvirtinta, jog D. V. veikė organizuotoje grupėje su S. R., o pareiškėjos vadovas, A. B., buvo pripažintas kaltu, padaręs padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje, o bylos dalis dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla Nr. 1-2025-1122/2021, kurioje kaltinimai pareikšti S. R., D. V., BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, R. B., A. B..
4. Nurodytos aplinkybės patvirtinta, kad pareiškėja ir bankrutuojanti įmonė yra susiję juridiniai asmenys, todėl pareiškėjos kreditorinis reikalavimas privalo būti įvertintas itin atidžiai. Pareiškėjos pateiktas vienašališkai sudarytas skolų suderinimo aktas negali būti pripažintas pakankamu įrodymu reiškiamam reikalavimui pagrįsti. Pagal pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentus jos veikla 2020 metais buvo nuostolinga, todėl abejotina, ar pareiškėja galėjo turėti lėšų, kurias nurodo, jog yra sumokėjusi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Pateiktų kasos pajamų orderio kvitai neatskleidžia, kokiu pagrindu pinigai buvo mokami, jeigu jie iš viso buvo mokami. Nėra pateiktos jokios sutartys, taip pat vekseliai, kurie minimi mokėjimo paskirtyje. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teiktame kreditorių sąraše pareiškėja nebuvo nurodyta. Dėl to BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalterinėje apskaitoje esantys duomenys galėtų paneigti pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą.
Atsiliepimas
5. Nemokumo administratorė atsiliepimu su pareiškėjos UAB „Linsana“ reikalavimu sutiko ir prašė 141 311,91 Eur dydžio reikalavimą tvirtinti. Nurodė, kad VMI teiginiai dėl pareiškėjos bankrutuojančios įmonės sąsajų yra tik prielaidos ir neturi jokios įtakos kreditorinio reikalavimo fakto ir dydžio nustatymui. Turi būti akivaizdūs kreditorinį reikalavimą paneigiantys įrodymai, kuriais remiantis būtų pagrindas paneigti kreditorinio reikalavimo egzistavimo faktą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pareikšti kokie nors įtarimai. Pareiškėja, kaip juridinis asmuo, negali būti tapatinama su jos vadovu, kaip fiziniu asmeniu. Pareiškėja pateikė 2021 m. rugpjūčio 12 d. skolų suderinimo aktą ir pirminius apskaitos dokumentus – kasos pajamų orderių kvitus, kurie patvirtina skolų suderinimo akte nurodytą informaciją apie skolos faktą ir dydį. Pareiškėjos 2020 metų finansinių ataskaitų rinkinyje nurodyta, kad ji neturi trumpalaikių įsipareigojimų, o trumpalaikis turtas sudaro 49 791 Eur. Tai reiškia, kad pareiškėja turėjo teigiamą grynųjų pinigų srautą trumpuoju laikotarpiu. Taip pat pareiškėja turėjo 186 072 Eur ilgalaikių įsipareigojimų, kuriuos didžiąja dalimi, tikėtina, sudarė gautos paskolos. Taigi pareiškėja galėjo vykdyti mokėjimus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolintomis lėšomis.
II. Teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados
6. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).
7. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).
8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).
Dėl 141 311,91 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumo
9. Pareiškėja pateikė vienašališkai 2021 m. rugsėjo 23 d. sudarytą aktą dėl skolų suderinimo, kuriame nurodyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolos pareiškėjai likutis 2021 m. sausio 1 d. buvo 10 266,81 Eur, papildomai pagal išrašytas PVM sąskaitas-faktūras 2021 m. rugpjūčio 23 d. bankrutuojanti įmonė turėjo sumokėti pareiškėjai 135 927,10 Eur, sumokėjo tik 4 872 Eur, bendra likusios skolos suma – 141 311,91 Eur.
10. Papildomai pareiškėja pateikė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ išrašytų 15 kasos pajamų orderių kvitų, pagal kuriuos iš UAB „Linsana“ buvo priimti grynieji pinigai. Minėtuose kvituose nurodyta, kad už patalpų nuomą 2021 m. liepos 2 d. priimta 500 Eur, 2021 m. gegužės 12 d. – 500 Eur, 2021 m. birželio 4 d. – 1 000 Eur, 2021 m. balandžio 7 d. – 500 Eur, 2021 m. balandžio 13 d. – 5 500 Eur, 2021 m. kovo 12 d. – 500 Eur, 2021 m. vasario 12 d. – 500 Eur, 2021 m. sausio 8 d. – 500 Eur (iš viso – 9 500 Eur), pagal vekselį priimta 2021 m. balandžio 16 d. – 29 500 Eur, 2021 m. kovo 29 d. – 17 700 Eur, 2021 m. kovo 1 d. – 22 400 Eur, 2021 m. balandžio 14 d. Nr. – 11 800 Eur, 2021 m. kovo 31 d. – 17 250 Eur, 2021 m. balandžio 12 d. Nr. 2922 – 17 700 Eur, 2021 m. kovo 31 d. – 14 000 Eur (iš viso – 130 350 Eur).
11. Pareiškėja taip pat pateikė bankrutuojančios įmonės išrašytus vekselius ir pagal juos notaro atliktus vykdomuosius įrašus. Pagal 2021 m. balandžio 14 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2022 m. sausio 17 d. sumokėti pareiškėjai 11 800 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 11 859,36 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
12. Pagal 2021 m. kovo 31 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2022 m. sausio 11 d. sumokėti pareiškėjai 17 250 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 17 336,40 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
13. Pagal 2021 m. kovo 31 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2022 m. sausio 7 d. sumokėti pareiškėjai 14 000 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 14 070,27 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
14. Pagal 2021 m. kovo 29 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2021 m. gruodžio 30 d. sumokėti pareiškėjai 17 700 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 17 788,63 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
15. Pagal 2021 m. balandžio 16 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2021 m. gruodžio 27 d. sumokėti pareiškėjai 29 500 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 29 647,17 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
16. Pagal 2021 m. balandžio 12 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2022 m. sausio 3 d. sumokėti pareiškėjai 17 700 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 17 788,63 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
17. Pagal 2021 m. kovo 1 d. neprotestuotiną paprastąjį vekselį UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 2021 m. gruodžio 28 d. sumokėti pareiškėjai 22 400 Eur. Notaras 2022 m. sausio 24 d. atliko vykdomąjį įrašą dėl 22 516,09 Eur su priklausančiomis palūkanomis išieškojimo pareiškėjai pagal šį vekselį iš skolininkės UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
18. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).
19. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Taigi įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą.
20. Kreditorės VMI nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-29-942/2016 buvo nagrinėjamos nusikalstamos veikos, tarp kurių ir pareiškėjos vadovo, kurios buvo padarytos iki dokumentų, kurių pagrindu yra pareiktas kreditorinis reikalavimas, sudarymo ir neturi su jais jokių sąsajų.
21. Teismas, susipažinęs su Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO Vilniaus miesto apylinkės teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-263-1122/2022 (buvęs Nr. 1-2025-1122/2021) esančiu prokuroro pateiktu kaltinamuoju aktu, nustatė, kad dokumentų klastojimu, apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymu, siekiu neteisėtai įgyti kuo didesnę ES paramą ir valstybės lėšų sumą bei nepagrįstai suformuoti kuo didesnį PVM atskaitos likutį, visiškai neinvestuojant nuosavų lėšų, buvo kaltinami fiziniai ir juridiniai asmenys, tarp kurių buvo ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, jos vadovas, taip pat pareiškėjos vadovas A. B.. Pažymėtina, kad pareiškėjos vadovas nurodytoje baudžiamojoje byloje yra kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, atliktų 2012-2015 m. laikotarpiu. Taigi kreditorės VMI nurodytose baudžiamosios bylose nustatytos arba nagrinėjamos aplinkybės neturi jokios įtakos, vertinant pareiškėjos kreditorinio reikalavimo pagrįstumą.
22. Pareiškėjos pateiktas 2021 m. rugsėjo 23 d. aktas dėl skolų suderinimo yra pasirašytas tik pačios pareiškėjos vadovo. Tuo tarpu BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovo parašo nėra. Taigi šis aktas vertintinas tik kaip pareiškėjos vidaus dokumentas, kuriame apskaičiuotos skolos pagrįstumas turi būti patikrintas ir įvertintas pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais.
23. Pagal pareiškėjos pateiktus septynis paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir notaro vykdomuosius įrašus BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pareiškėjai turi sumokėti iš viso 131 006,50 Eur.
Motyvuojamoji dalis
24. Pagal CK 1.105 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 4 dalį paprastasis vekselis – vekselis, kurio davėjas be sąlygų įsipareigoja vekselio turėtojui sumokėti vekselyje įrašytą sumą. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 81 straipsnio 2 dalį vekselio turėtojui pateikus rašytinį prašymą pinigams iš skolininko išieškoti, notarai Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka padaro vykdomuosius įrašus notaro užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose. Pagal CPK 587 straipsnio 8 dalį notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius yra vykdomieji dokumentai.
25. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 82 straipsnį vykdomieji įrašai notarų užprotestuotuose arba neprotestuotinuose vekseliuose gali būti ginčijami ieškininės teisenos tvarka. Nagrinėjamoje byloje kreditorė VMI pareiškėjos reikalavimą ginčija, nurodydama vienintelę aplinkybę, kad pagal pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentus UAB „Linsana“ 2020 m. nuosavas kapitalas buvo neigimas, o veikla nuostolinga, todėl pareiškėja negalėjo turėti tokios sumos, kurią prašo patvirtinti.
26. Pareiškėjos finansinės atskaitomybės dokumentai patvirtina, kad 2020 m. pabaigoje UAB „Linsana“ turėjo 54 088 Eur turto, iš kurių pinigai ir jų ekvivalentai sudarė 2 143 Eur, per metus gautinas sumas sudarė 44 617 Eur. Per 2020 m. UAB „Linsana“ negavo grynojo pelno, patyrė 20 512 Eur nuostolių. Pažymėtina, kad finansinės atskaitomybės dokumentai atspindi pareiškėjos finansinę padėtį 2020 m. pabaigoje. Tuo tarpu pateikti kasos pajamų orderių kvitai ir vekseliai buvo išrašyti per 2021 m. Teismas neturi duomenų, kad pareiškėja per šį laikotarpį nebūtų gavusi pelno ar paėmusi paskolų. Dėl to vien pareiškėjos 2020 m. finansinės atskaitomybės dokumentai nepripažintini galinčiais paneigti pareiškėjos pateiktus pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus ir vekselius su notaro vykdomaisiais įrašais.
27. Pareiškėjos pateiktuose kasos pajamų orderių kvituose: 2021 m. balandžio 16 d. Nr. 2926 (29 500 Eur), 2021 m. kovo 29 d. Nr. 2921 (17 700 Eur), 2021 m. kovo 1 d. Nr. 2920 (22 400 Eur), 2021 m. balandžio 14 d. Nr. 2925 (11 800 Eur), 2021 m. kovo 31 d. Nr. 2924 (17 250 Eur), 2021 m. balandžio 12 d. Nr. 2922 (17 700 Eur), 2021 m. kovo 31 d. Nr. 2923 (14 000 Eur), – nurodytos datos ir sumos atitinka BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vekselių išrašymo datas ir juose nurodytas sumas. Patys vekseliai ir jų rekvizitai atitinka Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatytus reikalavimus. Dėl to nėra pagrindo pripažinti notaro atliktus vykdomuosius įrašus negaliojančiais. Duomenų, kad vykdomieji įrašai būtų perduoti antstoliui vykdyti ir dalis juose nurodytų sumų būtų išieškota, byloje nėra. Konstatuotina, kad pareiškėjos reikalavimo dalis dėl 131 006,50 Eur, išieškotinų pagal notaro vykdomuosius įrašus, yra pagrįsta, todėl tvirtintina.
28. Pareiškėja taip pat yra pateikusi kasos pajamų orderių kvitus (2021 m. liepos 2 d. Nr. 2935, 2021 m. gegužės 12 d. Nr. 2930, 2021 m. birželio 4 d. Nr. 2932, 2021 m. balandžio 7 d. Nr. 2927, 2021 m. balandžio 13 d. Nr. 2928, 2021 m. kovo 12 d. Nr. 2924, 2021 m. vasario 12 d. Nr. 2921, 2021 m. sausio 8 d. Nr. 2919), kuriuose nurodyta, kad pareiškėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iš viso sumokėjo 9 500 Eur už patalpų nuomą. Pareiškėja nepateikė teismui jokios sutarties, kuri galėtų patvirtinti, kokiu pagrindu aptariamos sumos buvo perduodamos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Kvituose įrašyta frazė „Už patalpų nuomą“ patvirtina labiau tikėtiną aplinkybę, kad pareiškėja galėjo mokėti bankrutuojančiai įmonei nuomos mokestį. Duomenų, galinčių atskleisti bankrutuojančios įmonės pareigą grąžinti pareiškėjai jos sumokėtus 9 500 Eur „Už patalpų nuomą“, nei pareiškėja, nei nemokumo administratorė teismui nepateikė. Todėl pareiškėjos reikalavimas dėl likusios kreditorinio reikalavimo sumos netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos UAB „Linsana“ prašymą tenkinti iš dalies.
Patvirtinti kreditorės UAB „Linsana“ 131 006,50 Eur antros eilės reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Kitą reikalavimo dalį atmesti.
Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.