- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-04-14
- Bylos Nr.
- e2-426-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- UAB "Samagis"
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- bankrutuojanti " Nekilnojamojo turto valdymas"
- Kreditorius
- United Engineering & Consulting Capital AG
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties, kuria nustatytas terminas sumokėti žyminį mokestį už uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Šioje byloje Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tarp kurių ir – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI reikalavimas ir išskyrė kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimą nagrinėti kitoje byloje. Kreditorė VMI prašė teismo tvirtinti jos 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtino VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
3. Teisme gautas trečiojo asmens UAB „Samagis“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuriuo prašoma skundžiamą nutartį panaikinti ir viso VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi nustatė UAB „Samagis“ 7 kalendorinių dienų terminą nuo nutarties gavimo dienos pašalinti atskirojo skundo trūkumą – sumokėti 45 Eur dydžio žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
5. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu skundas teikiamas tik elektroninių ryšių priemonėmis mokėtiną žyminį mokestį sudaro 38 Eur (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 82 straipsnio 1, 4 dalis ir Lietuvos Respublikos statistikos departamento informaciją mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, jam taikant 117,60 indeksą, todėl mokėtinas 45 Eur dydžio žyminis mokestis.
6. Aptaręs CPK 83 straipsnyje reglamentuotus atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo pagrindus bei šiuo aspektu Lietuvos apeliacinio teismo 200 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 pateiktus išaiškinimus, teismas nurodė, kad kreditorė UAB „Samagis“, ginčydama ne savo pačios, o teismo patvirtintą kitos kreditorės – VMI, finansinį reikalavimą, nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo. Tokiu atveju apeliantei nustatytinas terminas sumokėti 45 Eur dydžio žyminį mokestį už atskirąjį skundą ir pateikti teismui tai patvirtinančius įrodymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Trečiasis asmuo UAB „Samagis“ atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį panaikinti ir priimti naują – priimti UAB „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria buvo patvirtintas kreditorės VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės kreditorinis reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, panaikinimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. UAB „Samagis“ veiklos sritis yra restorano valdymas. Dėl COVID-19 pandemijos ir šalyje įvesto griežto karantino UAB „Samagis“ veikla ilgą laiką buvo apribota. Net ir neberibojant UAB „Samagis“ veiklos, klientų nepadaugėjo, bendrovės pajamos neaugo. Tačiau dėl padidėjusių komunalinių paslaugų kainų (šildymo, elektros, kt.) net keturis kartus išaugo įmonės išlaidos. Gaunamų pajamų dydis šiuo metu yra ribotas, todėl UAB „Samagis“ priversta taupyti, kad galėtų laiku atsiskaityti su darbuotojais, už patalpų išlaikymą, mokėti mokesčius.
7.2. Prastą apeliantės finansinę padėtį patvirtina ir faktas, jog įmonė vis dar yra įtraukta į VMI bendrovių sąrašą, kuriai taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19.
7.3. Šiuo atveju ir 45 Eur dydžio reikalaujamo žyminio mokesčio suma apeliantei yra nemenka našta; įmonė nėra pajėgi sumokėti tokį žyminį mokestį pagal atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinimo. Dėl šių priežasčių 45 Eur žyminio mokesčio sumokėjimas turėtų būti atidėtas.
Atsiliepimas
8. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirojo skundo netenkinti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
8.1. Apeliantė teigia, kad žyminio mokesčio sumokėjimas jai turėtų būti atidėtas, tačiau tokio prašymo nepateikė Vilniaus apygardos teismui teikdama atskirąjį skundą dėl 2022 m. vasario 24 d. nutarties, taip pat neformuluoja ir šiuo atskiruoju skundu. Taigi, apeliantė į bylą nėra pateikusi CPK 84 straipsnio reikalavimus atitinkančio prašymo atidėti žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jis net negali būti nagrinėjamas.
8.2. Apeliantė buvo finansiškai pajėgi sumokėti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolas, kas kelia pagrįstas abejones atskirajame skunde nurodomų aplinkybių teisingumu
8.3. Iš esmės identiškus atskiruosius skundus jau ne kartą išnagrinėjo Lietuvos apeliacinis teismas (civilinės bylos Nr. e2-323-553/2022, Nr. e2-252-407/2022, Nr. e2-253-407/2022, Nr. e2-223-407/2022) ir visų jų netenkino. VMI vertinimu, byloje yra pagrindas konstatuoti apeliantės piktnaudžiavimą, pateikus žinomai nepagrįstą atskirąjį skundą, kai tokio paties turinio apeliantės atskirieji skundai jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme, ir spręsti klausimą dėl baudos apeliantei paskyrimo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria teismas nustatė įpareigojimą sumokėti žyminį mokestį už bankroto byloje pateiktą atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 , 329, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas.
10. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Tačiau teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).
11. Pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Kaip teisingai ir pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 buvo apibendrinta ir suvienodinta teismo praktika dėl atleidimo nuo žyminio mokesčio pagal CPK 83 straipsnio 2 dalį, taip pat išsamiai pasisakyta ir dėl žyminio mokesčio mokėjimo teikiant atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Teisėjų kolegija šioje nutartyje pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus. Tačiau nurodė, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams.
12. Bylos duomenimis Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditorės VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės finansinis reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Kreditorė UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties, prašydama panaikinti skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartį ir viso VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Taigi, pagrįsta ir teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantė UAB „Samagis“, ginčydama ne savo pačios, o teismo patvirtintą kitos kreditorės – VMI finansinį reikalavimą nėra atleidžiama nuo žyminio mokesčio už atskirąjį skundą mokėjimo, todėl teismas pagrįstai nustatė UAB „Samagis“ teikiamo atskirojo skundo trūkumus.
13. Nagrinėjamo atskirojo skundo turinys rodo, kad apeliantė iš esmės neginčija pirmosios instancijos teismo konstatuotos aplinkybės, jog ji privalo mokėti žyminį mokestį už atskirąjį skundą, tačiau, apeliantės teigimu, yra pagrindas atidėti jai žyminio mokesčio sumokėjimą.
14. CPK 84 straipsnyje nustatyta, kad teismas rašytinio proceso tvarka, atsižvelgdamas į asmenų turtinę padėtį, iki sprendimo (nutarties) priėmimo gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą. Prašymas atidėti žyminio mokesčio mokėjimą turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, įrodantys žyminio mokesčio atidėjimo būtinumą. Lietuvos apeliacinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, jog asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą, taip pat įrodymus, kad galutinio sprendimo toje byloje priėmimo dieną jis žyminį mokestį, net jei jo reikalavimai bus nepatenkinti, turės galimybę sumokėti (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-603-943/2017). Taigi, prašymą atidėti žyminio mokesčio mokėjimą padavusiam asmeniui tenka pareiga pateikti kiek įmanoma išsamesnius įrodymus, galinčius suformuoti teismo pagrįstą įsitikinimą, kad asmens turtinė padėtis konkrečiu momentu neleidžia jam sumokėti viso ar dalies žyminio mokesčio už tam tikrą procesinį dokumentą.
15. Bylos duomenimis apeliantė UAB „Samagis“ atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties neaptarė mokėtino žyminio mokesčio klausimo, taip pat nenurodė pagrindų, dėl kurių ji turėtų (galėtų) būti atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo ar kad žyminis mokestis galėtų būti atidėtas, atitinkamai neteikė jokių jos finansinę padėtį patvirtinančių įrodymų. Tokių duomenų nepateikė ir su nagrinėjamu atskiruoju skundu. Kita vertus apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad žyminio mokesčio atidėjimas yra atskiras civilinio proceso institutas. Šalis, siekianti pasinaudoti žyminio mokesčio sumokėjimo lengvata, minėtą prašymą ir jį pagrindžiančius dokumentus turi pateikti pirmosios instancijos teismui, o pirmosios instancijos teismas turi teisę dėl tokio prašymo spręsti atskirai. Kaip jau buvo minėta, žyminį mokestį bankroto bylose turi mokėti visi asmenys, jeigu jie nėra atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo kitais įstatyme nustatytais pagrindais, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė UAB „Samagis“ teikiamo atskirojo skundo trūkumus. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ši nutartis neužkerta kelio kreiptis į teismą su prašymu dėl žyminio mokesčio atidėjimo.
16. Įvertinęs aptartą teisinį reglamentavimą, jį aiškinančią teismų praktiką, nustatytas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas negali padaryti priešingos, nei padarė pirmosios instancijos teismas, išvados – apeliantas privalo sumokėti nustatyto dydžio žyminį mokestį.
17. Kreditorė VMI atsiliepime į atskirąjį skundą prašo apeliantei skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pateikus žinomai nepagrįstą atskirąjį skundą, kai tokio paties turinio apeliantės atskirieji skundai jau buvo išnagrinėti Lietuvos apeliaciniame teisme.
18. CPK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
19. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017, 63 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 65 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliantė, teikdama atskirąjį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti atskirojo skundo trūkumai – žyminio mokesčio nesumokėjimas, pasielgė akivaizdžiai nesąžiningai. Kaip matyti kreditorės VMI nurodomose bylose, pvz., e2-323-553/2022, Nr. e2-252-407/2022, Nr. e2-253-407/2022, Lietuvos apeliacinio teismo nutartys priimtos jau esant pateiktam nagrinėjamam skundui ir tik vienoje Nr. e2-223-407/2022 – 2022 m. vasario 17 d., t. y. iki nagrinėjamo skundo pateikimo, taigi, apeliantė objektyviai negalėjo žinoti, kaip išspręsta dauguma anksčiau pateiktų jos atskirųjų skundų. Esant šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pakankamą pagrindą apeliantės procesinį elgesį kvalifikuoti kaip sąmoningą piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo taikyti apeliantei piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes.
Dėl bylos procesinės baigties
21. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad spręsdamas atskirojo skundo priėmimo klausimą ir įpareigodamas apeliantę UAB „Samagis“ sumokėti žyminį mokestį pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Minėta, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis).
23. CPK pakeitimai, susiję su žyminio mokesčio sumokėjimu įsigaliojo 2020 m. sausio 1 d., tačiau jais nebuvo nustatytas žyminio mokesčio dydis. Konkretus žyminio mokesčio dydis – 50 Eur – įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymu Nr. XII-2751). Atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties buvo pateiktas 2022 m. kovo 3 d., todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, mokėtinas žyminis mokestis turi būti indeksuojamas, jam taikant 117,6 indeksą (CPK 82 straipsnio 1, 4 dalys, Lietuvos Respublikos statistikos departamento informacija). Taigi, už atskirąjį skundą mokėtina žyminio mokesčio suma sudaro 44,10 Eur (50 Eur 75 proc. 117,6 100). Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ) nustato pagrindines taisykles, kurių būtina laikytis ir apskaičiuojant žyminio mokesčio dydį (MAĮ 1 straipsnio 1 dalis, 13 straipsnio 10 punktas). Pagal MAĮ 66 straipsnio 4 dalį, mokesčiai ir su jais susijusios sumos apskaičiuojami eurais. Jeigu įstatymai arba jų įgyvendinamieji teisės aktai nenustato kitaip, kiekviena piniginė prievolė apvalinama taip: 49 ir mažiau centų apvalinami mažinant (atmetant), 50 ir daugiau centų – didinant iki euro. Taigi, pirmosios instancijos teismo nutartis tikslintina, nustatant prievolę sumokėti ne 45 Eur, o 44 Eur dydžio žyminį mokestį.
24. Procesinis terminas apeliantei sumokėti žyminį mokestį jau yra pasibaigęs, todėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutarties reikalavimams įvykdyti ir žyminiam mokesčiui sumokėti UAB „Samagis“ nustatytinas naujas terminas – iki 2022 m. balandžio 22 d. imtinai, išaiškinant, kad žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantys dokumentai turi būti pateikti pirmosios instancijos teismui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 4 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.
Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties motyvuojamąją ir rezoliucinę dalį ir nurodyti, kad už atskirąjį skundą mokėtinas žyminis mokestis sudaro 44 Eur (keturiasdešimt keturis eurus).
Nustatyti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Samagis“ terminą iki 2022 m. balandžio 22 d. imtinai sumokėti 44 Eur (keturiasdešimt keturių eurų) žyminį mokestį už pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties ir pateikti Vilniaus apygardos teismui tai patvirtinančius įrodymus.