Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belonesa“ prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Ši teismo nutartis 2021 m. rugsėjo 6 d. įsiteisėjo. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą. Kreditorių reikalavimai, kuriuos bankroto administratorė ginčija, išskyrė į atskiras bylas.

2. Kreditorė UAB „Belonesa“ prašė įtraukti ją į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 639 138,40 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad prašomo patvirtinti kreditorinio reikalavimo pagrįstumą patvirtina 2018 m. lapkričio 12 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis ir 2018 m. lapkričio 15 d. sutartis dėl skolos grąžinimo sąlygų pagrindų, taip pat pradinės kreditorės OOO „Stroitelnaja kompanija RIKA“ su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2006 m. balandžio 5 d. sudaryta statybos rangos sutartis ir darbų atlikimo aktai. Pareiškėjos buhalterinę apskaitą tvarkančios UAB „Finansinių paslaugų grupė“ patalpose 2021 m. liepos 14 d. buvo atlikta krata, kurios metu buvo paimti visi pareiškėjos apskaitos dokumentai. Dėl to pareiškėja gali pateikti tik dokumentų kopijas.

3. Nemokumo administratorė nesutiko su kreditorės prašymu, prašė jo netvirtinti. Nurodė, kad pareiškėjos pateiktas 2018 m. spalio 31 d. skolų suderinimo aktas yra vidiniai įmonės duomenys, kurie neįrodo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo. Pareiškėja iki šiol nepateikė pirminių buhalterinių dokumentų, kurie patvirtintų reiškiamo kreditorinio reikalavimo egzistavimą ar jo dydžio pagrįstumą. Pareiškėjos pateiktoje 2018 m. lapkričio 12 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartyje nurodyta, kad pradinis kreditorius įsipareigoja perduoti naujam kreditoriui visus dokumentus, pagrindžiančius skolos dydį ir faktą, tačiau pareiškėja šių dokumentų nėra pateikusi.

4. Pareiškėjos pateikti darbų priėmimo – perdavimo aktai yra pasirašyti tik Rusijos bendrovės OOO „Strojitelnaja kompanija RIKA“. Dėl to kyla abejonių, ar šie darbai iš tikrųjų buvo perduoti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas”, ar darbai iš tikrųjų yra atlikti ir ar atlikti kokybiškai. Pareiškėjos pateiktos PVM sąskaitos faktūros taip nėra pasirašytos bankrutuojančios įmonės. Dėl to nėra aišku, ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” šias sąskaitas yra gavusi, ar jas yra priėmusi. OOO „Strojitelnaja kompanija RIKA“ 2022 m. vasario 11 d. atsakyme nurodoma, kad 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų aktu patvirtintos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolos dydis nustatytas, atsižvelgiant į Rusijos rublio ir euro santykį. Pateiktose darbų priėmimo–perdavimo aktų ir PVM sąskaitų faktūrų kopijose nurodyta, kad bendra atliktų darbų kaina – 26 528 449 Rusijos rublių. Pagal Europos centrinio banko skelbiamus valiutų kursus 2018 m. pabaigoje Rusijos rublio kursas buvo 77,49 rublių už 1 eurą, todėl darbų vertė negali būti didesnė nei 342 346,74 Eur. Tuo tarpu pareiškėjos pateiktoje Reikalavimų perleidimo sutartyje, Tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akte ir Sutartyje dėl skolos grąžinimo yra nurodoma net 150 000 Eur didesnė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas” skola, tai yra 500 000 Eur. Nurodytas abejones galėtų paneigti pareiškėjos turimi buhalteriniai dokumentai, kurių pareiškėja nėra pateikusi.

Prašymas dėl kreditorinio reikalavimo tikslinimo tenkintinas

5. Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalies 1 punktą iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Pagal JANĮ 41 straipsnio 2 dalį nemokumo administratorius patikrina kreditoriaus reikalavimo teisės pagrindimo dokumentus ir ne vėliau kaip per 30 dienų nuo reikalavimų pateikimo termino pabaigos perduoda kreditorių reikalavimus tvirtinti teismui ir prideda savo nuomonę dėl kreditorių reikalavimų pagrįstumo. Kreditorių reikalavimus tvirtina teismas (JANĮ 42 straipsnio 1 dalis).

6. Kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jeigu skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje. Tokio kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią įmonę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialinį teisinį reikalavimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011).

7. Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais; neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios įmonės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Be to, bankroto proceso tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai ar iš dalies tenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų tenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis tenkinami visų kreditorių reikalavimai. Dėl to kreditoriaus reikalavimas gali būti tvirtinamas tik patikrintas; pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka bankroto administratorius ir (arba) teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą, arba jį ginčija teisme; nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių reikalavimų, teismas taip pat tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jeigu iš byloje esančių duomenų galima daryti išvadą, kad jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Viešojo intereso įgyvendinimas bankroto byloje gali būti užtikrinamas tik tuo atveju, jeigu bankrutuojančios įmonės kreditoriais pripažįstami teisėtą reikalavimo teisę turintys asmenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-74-313/2017).

Dėl 639 138,40 Eur dydžio reikalavimo pagrįstumo

8. Pareiškėjos pateikta 2018 m. lapkričio 12 d. kreditorinio reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina, kad pradinė kreditorė Rusijos Federacijos įmonė OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA perleido naujajai kreditorei UAB „Belonesa“ visas iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – Pagrindinė sutartis) kylančias ar su ja susijusias kreditoriaus teises, įskaitant, tačiau neapsiribojant, kreditoriaus teisę reikalauti ir gauti iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su skolos grąžinimu susijus mokėjimus bei visas susikaupusias palūkanas ir susidariusius delspinigius, jei tokių būtų. Sutarties 2 punktu pradinė kreditorė pripažino ir konstatavo, kad šios Sutarties sudarymo dieną skolininkės skola, kilusi iš 2006 m. balandžio 5 d. Sutarties, kreditoriui pagal Pagrindinę sutartį sudaro 500 000 Eur.

9. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės.

10. Pareiškėjos pateikta OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA (rangovės) ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (užsakovės) 2006 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutartis Nr. 1 patvirtina, kad OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA buvo įsipareigojusi atlikti statybos darbus statomame prekybos-pramogų komplekse (duomenys neskelbtini), kurio preliminarus plotas – 6 400 m², o UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus 546 USD už 1 m².

11. Pareiškėja taip pat pateikė jai pradinės kreditorės OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA persiųstas ataskaitas apie atliktus darbus, parengtas sąskaitas faktūras, taip pat OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, kuriuo abi šalys patvirtina, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolinga 500 000 Eur.

12. Pateikti duomenys patvirtina, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir pradinę kreditorę OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA siejo statybos rangos teisiniai santykiai, pagal šalių sudarytą Statybos rangos sutartį pradinė kreditorė turėjo pareigą atlikti statybos darbus, o bankrutuojanti įmonė turėjo pareigą priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą.

13. Pagal pareiškėjos pateiktus duomenis ir nemokumo administratorės nurodytus prieštaravimus teismas nenustatė, kad aptariamas reikalavimo perleidimas pažeistų CK 6.102 straipsnio, nustatančio atvejus, kada draudžiama perleisti reikalavimą, nuostatas, taip pat, kad pradinis kreditorius turėtų esminės reikšmės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ (CK 6.101 straipsnio 5 dalis).

14. Pagal CK 6.104 straipsnio 1 dalį reikalavimą perleidęs kitam asmeniui kreditorius privalo perduoti naujajam kreditoriui dokumentus, patvirtinančius reikalavimo teisę bei papildomas teises, įskaitant ir teisę į palūkanas. Jeigu šie dokumentai reikalingi pradiniam kreditoriui, tai jis naujajam kreditoriui privalo perduoti nustatyta tvarka patvirtintas dokumentų kopijas. Pagal CK 6.107 straipsnio 1 dalį skolininkas turi teisę reikšti naujojo kreditoriaus reikalavimams visus atsikirtimus, kuriuos jis turėjo teisę reikšti pradiniam kreditoriui tuo metu, kai gavo pranešimą apie reikalavimo perleidimą.

15. Pagal Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties 2 straipsnio 1 punktą pradinė kreditorė įsipareigojo perduoti naujajai kreditorei pagrindinės sutarties ir visų jos priedų originalus bei visus kitus su pagrindine sutartimi susijusius dokumentų originalus ir (arba) kopijas, tai yra ta forma, kuria juos turi pradinė kreditorė arba tokia forma, kuria kreditorius gali juos perduoti atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus.

16. Nagrinėjamoje byloje yra pateikta pati pagrindinė Statybos rangos sutartis, ataskaitos apie atliktus darbus, PVM sąskaitos faktūros ir pradinės kreditorės ir skolininkes tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktas. Nemokumo administratorė ginčiją šių dokumentų pagrįstumą, teigdama, kad jų pagrįstumą galėtų patvirtinti pareiškėjos buhalteriniai dokumentai, kurių ji nėra pateikusi.

17. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta. Pagal CPK 179 straipsnio 1 dalį įrodymus pateikia šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys; jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti. Teismas, priimdamas sprendimą, įvertina įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas byloje ir ar ieškinys yra tenkinamas (CPK 265 straipsnio 1 dalis).

18. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-378/2016, 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017). Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos daryti išvadas, kad tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, jog nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011).

19. Pagal Statybos rangos sutartį atliktų darbų apmokėjimas vykdomas dalimis ir šioje sutartyje numatyta tvarka (2.2 punktas), numatyto statybos etapo darbų atlikimui įvertinti rangovas pateikė užsakovui tam tikrus atliktų darbų aktus (KC-2 ir KC-3 formos). Apmokėjimas vykdomas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo priėmimo-perdavimo akto pasirašymo dienos (2.4 punktas). Galutinę likusią objekto kainos dalį užsakovas sumoka per 20 dienų tik rangovui atlikus visus šioje sutartyje numatytus darbus, įskaitant defektų, aptiktų objekto pridavimo Valstybinei komisijai metu, šalinimą (2.5 punktas). Rangovas įsipareigojo darbus pradėti, gavus statybos leidimą, ir užbaigti juos, suėjus aštuoniems mėnesiams nuo statybos pradžios (3.1 punktas).

20. OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA parengtose ataskaitose apie atliktus darbus nurodyta, kad jos pateiktos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, darbai vykdomi prekybos-pramogų centre, (duomenys neskelbtini). Ataskaitos parengtos pagal Statybos rangos sutartyje nurodytas formas KC-3. Pateiktos atliktų darbų ataskaitos, sudarytos 2006 m. rugsėjo 8 d., 2007 m. kovo 12 d., 2007 m. spalio 10 d., 2008 m. gegužės 11 d. ir 2008 m. liepos 1 d., pagal jose nurodytus duomenis iš viso per šį laikotarpį buvo atlikta darbų už 26 528 449 rublių. Visi atliktų darbų aktai pasirašyti tik rangovo. OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA parengtose sąskaitose faktūrose nurodyta, kad jos pateiktos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal 2006 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutartį Nr. 1. Nurodytos sąskaitos sudarytos 2007 m. spalio 17 d. – 2008 m. liepos 4 d., bendra pagal šias sąskaitas mokėtina suma – 26 528 449 Rusijos rublių.

21. OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA 2022 m. vasario 11 d. atsakyme į pareiškėjos užklausą nurodė, kad po 2009 m. pagal 2006 m. balandžio 5 d. statybos rangos sutartį jokie statybos darbai nebuvo vykdomi, 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymo aktu patvirtintos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolos dydis nustatytas, atsižvelgiant į Rusijos rublio ir euro santykį, taip pat į nuo 2018 m. OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA taikomą nuolaidą.

22. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Statybos rangos sutarties 9.2 punktą Visi šalių ginčai sprendžiami derybų keliu, o nepavykus susitarti derybų keliu, teisme pagal atsakovo buveinės vietą Rusijos Federacijos įstatymų nustatyta tvarka, išskyrus išimtinio teismingumo atvejus. Tuo tarpu pagal Kreditorinio reikalavimo perleidimo sutarties 3 straipsnio 3 punktą visi su šia sutartimi susiję ginčai sprendžiami derybų keliu. Nesusitarus, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Dėl visko, kas tiesiogiai nereglamentuota šioje sutartyje, šalys privalo vadovautis galiojančiais Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais (3 straipsnio 5 punktas). Nei viena iš šalių, vertindama Statybos rangos sutartį ir vykdymą patvirtinančius dokumentus nesirėmė Rusijos Federacijos teise, duomenų teismui apie jos taikymą nepateikė, todėl teismas duomenis, susijusius su Statybos rangos sutarties vykdymu, vertina tik faktiniu aspektu, tai yra kokias aplinkybes, atsižvelgiant į pačios Statybos sutarties sąlygas, jie patvirtina.

23. Nemokumo administratorė teigė, kad ataskaitos apie atliktus darbus ir PVM sąskaitos faktūros yra nepasirašytos UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atstovo, taip pat šiuose dokumentuose nurodyta 26 528 449 Rusijos rublių suma pagal 2018 m. valiutos kursą atitinka tik 342 346,74 Eur sumą. Pagal Statybos rangos sutarties 8.1 punktą užsakovui pavėlavus sumokėti atliktų darbų kainą, jis moka rangovui 0,1 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Taigi bendra UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skola pradinei kreditorei pagal Statybos rangos sutarties sąlygas galėjo būti didesnė.

24. Pradinė kreditorė ir bankrutuojanti įmonė 2018 m. spalio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu patvirtino, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolinga 500 000 Eur. Šis aktas yra patvirtintas abiejų juridinių asmenų antspaudais ir jų tuometinių vadovų parašais, todėl teisiškai yra pripažintinas galiojančiu ir negali būti vertinamas tik kaip vienos įmonės vidinis dokumentas. Taigi pati bankrutuojanti įmonė tiek pradinei kreditorei, tiek vėliau su pareiškėja 2018 m. lapkričio 15 d. sudarytoje sutartyje dėl skolos grąžinimo sąlygų pripažino savo 500 000 Eur skolą.

25. Nors nemokumo administratorė teigia, kad tik pareiškėjos buhalteriniai dokumentai galėtų patvirtinti jos reiškiamo reikalavimo pagrįstumą, tačiau nenurodo, kokie konkrečiai ir kokio pobūdžio pareiškėjos buhalteriniai dokumentai galėtų jos reiškiamą reikalavimą pagrįsti. Pareiškėja pateikė visus turimus duomenis apie reikalavimo perleidimą ir su juos susijusius dokumentus. Skolininkė nagrinėjamoje byloje yra BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurios dokumentais šiuo metu disponuoja nemokumo administratorė. Dėl to aplinkybes, kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buhalteriniuose ir kituose įmonės dokumentuose atsispindi skolininkės prievolės pagal Statybos rangos sutartį, turėtų nurodyti pati nemokumo administratorė. Teismas, atsižvelgdamas į Statybos rangos sutarties sąlygas, į tai, kad pradinės kreditorės sudarytos ataskaitos apie atliktus darbus ir PVM sąskaitos faktūros atitinka Statybos rangos sutarties sąlygas, į tai, kad pati skolininkė patvirtino savo 500 000 Eur skolą pradinei kreditorei, sprendžia, kad labiau tikėtina yra aplinkybė, kad OOO Stroitelnaja Kompanija RIKA turėjo realią ir galiojančią reikalavimo teisę į 500 000 Eur BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą.

26. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Belonesa“ 2018 m. lapkričio 15 d. sudarė sutartį dėl skolos grąžinimo sąlygų, kuria susitarė dėl 2018 m. lapkričio 12 d. kreditorinių reikalavimų perleidimo sutartimi perleistos 500 000 Eur skolos grąžinimo sąlygų, pagal kurias skolininkė įsipareigojo skolą grąžinti iki 2022 m. gruodžio 1 d., mokėdama 9 proc. dydžio metines palūkanas (2 punktas), o praleidusi grąžinimo terminą, mokėti 0,1 proc. dydžio delspinigius nuo negrąžintos sumos už kiekvieną pavėluotą dieną (5 punktas). Skolos dydis perskaičiuojamas kiekvienų metų gruodžio 31 d. prie skolos dydį didinant per kalendorinius metus priskaičiuotų palūkanų dydžiu (3 punktas). UAB „Belonesa“ pateikė teismui duomenis, kad nuo 2018 m. spalio 31 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. apskaičiavo 139 138,40 Eur palūkanų.

27. Pagal CK 6.156 straipsnio 1 dalį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pareiškėja ir bankrutuojanti įmonė 2018 m. lapkričio 15 d. sutartimi susitarė dėl 500 000 Eur skolos mokėjimo atidėjimo, už tai numatant mokėtinas palūkanas. Nemokumo administratorė šios sutarties sąlygų ar pareiškėjos apskaičiuotų palūkanų dydžio neginčijo. Teismas nenustatė faktinių ar teisinių pagrindų, dėl kurių aptariama sutartis ar jos sąlygos neturėtų būtų taikomos.

28. Apibendrinant aptartas aplinkybes ir įrodymus, teismas konstatuoja, kad pareiškėjos prašymas tenkintinas ir patvirtintinas bendras 639 138,40 Eur dydžio finansinis reikalavimas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 42 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos UAB „Belonesa“ prašymą tenkinti visiškai.

Patvirtinti kreditorės UAB „Belonesa“ 639 138,40 Eur dydžio antros eilės reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 (tris) dienas nuo nutarties kopijos gavimo informuoti kreditorius apie priimtą nutartį, pateikiant teismui tai patvirtinančius rašytinius įrodymus.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.