- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- e2-803-854/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Giedrė Čėsnienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės civilinėje byloje pagal pareiškėjos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Lideres“ skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimų panaikinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Lideres“ kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio BUAB bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 darbotvarkės klausimais. Pareiškėja nurodė, kad kreditorių susirinkimo sprendimai, priimti 3 – 17 darbotvarkės klausimais, yra naikintini dėl procedūrinių pažeidimų. Taip pat kreditorių susirinkimo sprendimais neteisėtai suformuluoti privalomi nurodymai nemokumo administratorei. Kreditoriai negali nustatyti kitos, nei Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme (toliau – JANĮ) imperatyviai nustatyta, administratoriaus kompetencijos, atitinkamai, negali būti ribojama ir nemokumo administratoriaus kompetencija vykdyti jam priklausančias funkcijas.
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 3 – 17 klausimais, vykdymą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas nemokumo administratorės skundas. Nurodė, kad skundžiamuose kreditorių susirinkimo sprendimuose suformuluoti privalomi nurodymai nemokumo administratorei, nors pagal teismų praktiką ir JANĮ nuostatas kreditoriai (kreditorių susirinkimas) neturi teisės duoti nemokumo administratoriui privalomų imperatyvių nurodymų. Pareiškėja pabrėžė, jog skundžiamų kreditorių susirinkimo priimtų sprendimų administratorė negali ir neturi teisės vykdyti, nes jie yra aiškiai neteisėti. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas palankus teismo sprendimas prarastų prasmę, nes neteisėtai priimti sprendimai būtų įvykdyti ir iki jų panaikinimo būtų prarastas bankrutuojančios įmonės turtas, o atsakomybė tektų administratorei. Tai sukurtų naujus teisminius ginčus ateityje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi tenkino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės UAB „Lideres“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – sustabdė bendrovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. įvykusio kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 darbotvarkės klausimais, vykdymą iki bus išnagrinėtas administratorės skundas dėl jų.
4. Teismas, susipažinęs su administratorės pateiktais įrodymais, nurodė, kad neturi pagrindo spręsti, jog skunde reiškiami reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad administratorė pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą. Teismas nusprendė, jog šiuo atveju yra pagrindas konstatuoti, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo (ieškinio) pagrįstumas.
5. Taip pat teismas vertino, kad, nesustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo, tarp kreditorių ir administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių sprendimo šalys vėl gali kreiptis į teismą. Dėl to bankroto procedūros nebus vykdomos sklandžiai iki skundo išnagrinėjimo. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad skundas dėl kreditorių susirinkimo sprendimų bus išnagrinėtas operatyviai, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bet galutine teismo nutartimi netenkinus administratorės skundo, kreditorių susirinkimo sprendimai taps privalomi ir vykdytini.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Kreditorė (apeliantė) UAB „Rentopa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti nemokumo administratorės UAB „Lideres“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Kreditorės teigimu, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, grėsmė būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymui nekyla, be to, UAB „Lideres“ skundas yra nepagrįstas, taigi, teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, nesant tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo.
6.2. Kreditorė nurodo, jog skundžiama nutartimi sustabdyti kreditorių susirinkimo nutarimai susiję su nemokumo administratoriaus atlygio ir jo išmokėjimo tvarkos patvirtinimu, bankroto administravimo išlaidomis bei ūkinės komercinės veiklos išlaidomis. Kreditorė pažymi, kad nemokumo administratorė viso proceso metu turi teisę prašyti patvirtinti papildomą atlygį, pateikdama kreditorių susirinkimui įrodymais pagrįstą prašymą, taip pat turi teisę prašyti patvirtinti papildomas bankroto administravimo bei ūkinės komercinės veiklos vykdymo išlaidas. Dalis nutarimų yra tik organizacinio pobūdžio, priimti siekiant ekonominio naudingumo tiek bendrovei, tiek jos kreditoriams (taip pat siekiant, kad nemokumo administratorė neveiktų priešingai). Dėl to šie nutarimai iki skundo išnagrinėjimo teisme dienos jokių pasekmių nei bendrovei, nei jos nemokumo administratorei nesukelia ir neturi įtakos būsimo teismo sprendimo vykdymui (nekelia tam grėsmės).
6.3. Kreditorės teigimu, šiuo atveju neegzistuoja ir antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinoji sąlyga, nes pareiškėjos skundas nėra pagrįstas. UAB „Lideres“ skunde nepateikia argumentų, kodėl minimi nutarimai turėtų būti naikinami. Apie prašomą šaukti kreditorių susirinkimą ir nutarimų projektus nemokumo administratorė buvo informuota laiku, prieš 15 dienų iki kreditorių susirinkimo, pranešta ir visiems bendrovės kreditoriams, išlaikant ir nepažeidžiant Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-685-450/2024 išaiškinimų, JANĮ reikalavimų, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos 2018 m. rugpjūčio 1 d. rekomendacijų. Kreditoriai laiku ir teisėtai papildė bendrovės kreditorių susirinkimo darbotvarkę. Nė vienas kreditorius dėl to neprieštaravo, skundų dėl šių nutarimų neteikė. Skundą be argumentų pateikė tik nemokumo administratorė, kuriai yra nenaudingos patvirtintos bendrovės prekių ir paslaugų pirkimo taisyklės, nes užkerta kelią UAB „Lideres“ pirkti įvairias paslaugas iš susijusių asmenų už bendrovės lėšas.
Atsiliepimas
7. Pareiškėja UAB „Lideres“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo netenkinti kreditorės atskirojo skundo ir palikti nepakeistą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
7.1. Skunde, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimus, priimtus 3 – 17 darbotvarkės klausimais, nurodytos visos faktinės aplinkybės ir teisiniai nesutikimo su kreditorių susirinkimo organizavimo tvarka bei priimtais sprendimais argumentai. Pareiškėja kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie pagrindžia skunde nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Pareiškėjos teigimu, ji aiškiai suformulavo skundo pagrindą ir dalyką, skundą padavė per įstatymo nustatytą terminą, pasirinko tinkamą teisių gynimo būdą, todėl akivaizdu, jog egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas.
7.2. Pareiškėja pabrėžė, kad teismas pagrįstai vertino, jog ginčijamais BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimais nemokumo administratorei buvo nustatyti įpareigojimai (sudaryti tam tikras sutartis, pateikti viešus skelbimus, grąžinti lėšas ir kt.). Administratorė skundu nesutiko su šiais įpareigojimais, ginčydama jų teisėtumą. Pažymėjo, jog nesustabdžius kreditorių susirinkimo sprendimų vykdymo, tarp kreditorių ir administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių, tikėtina, šalys vėl gali kreiptis į teismą. O pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bet galutine teismo nutartimi netenkinus administratorės skundo, kreditorių susirinkimo sprendimai taptų privalomi ir vykdytini.
7.3. Teismui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, administratorė būtų priversta vykdyti aiškiai neteisėtus kreditorių susirinkimo sprendimus, kas niekaip nedera su nemokumo administratorės teisiniu statusu, bankroto tikslais bei sudaro pagrindą kilti naujiems ginčams ateityje.
7.4. Pareiškėja atkreipė dėmesį į tai, kad nemokumo administratoriaus kintamojo atlygio apskaičiavimo tvarka numatyta ir apibrėžta įstatyme (JANĮ 77 straipsnio 5 dalyje), todėl kreditorių susirinkimas neturi teisės nustatyti nemokumo administratoriaus kintamojo atlygio dalį kitaip.
7.5. Pareiškėjos teigimu, ginčo kreditorių susirinkimo priimti sprendimai 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 darbotvarkės klausimais apskritai nepatenka į kreditorių susirinkimo kompetenciją, šie klausimai yra susiję su ūkine – komercine veikla, todėl priimti sprendimai pažeidžia JANĮ 56 straipsnio 2 dalį, 63 straipsnį ir 66 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatoms, nes bendrovės ūkinės – komercinės veiklos priežiūra tiesiogiai priskiriama būtent nemokumo administratoriaus kompetencijai. O dėl 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 klausimais priimtų sprendimų kreditoriai neturi teisės duoti privalomų nurodymų administratorei.
7.6. Nė viena institucija nėra konstatavusi, kad nemokumo administratorė būtų pažeidusi teisės aktus ar padariusi žalą bendrovei ir (ar) jos kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų teisėtumo. Pareiškėja, siekdama užtikrinti pareikšto skundo reikalavimų užtikrinimą, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymą iki įsiteisėjusia teismo nutartimi bus išnagrinėtas pareiškėjos (nemokumo administratorės) Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 28 d. pateiktas skundas. Pirmosios instancijos teismas prašymą patenkino. Apeliantė, kvestionuodama pirmosios instancijos teismo pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, atskirajame skunde savo argumentus iš esmės argumentuoja tuo, kad pareiškėja nepagrindė skundo prima facie (iš pirmo žvilgsnio) pagrįstumo – kreditorių susirinkimo nutarimai yra teisėti ir pagrįsti; pareiškėja neįrodė, jog egzistuoja grėsmė palankaus sprendimo įvykdymui. Nemokumo administratorė su tokiais kreditorės argumentais nesutinka.
10. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismui 2024 m. rugpjūčio 28 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdytas 2024 m. rugpjūčio 13 d. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių susirinkimo sprendimų, priimtų 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17 darbotvarkės klausimais, vykdymas iki bus išnagrinėtas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės UAB „Lideres“ skundas dėl jų ir įsiteisės teismo šiuo klausimu priimtas procesinis sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo
11. JANĮ 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nemokumo bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymų leidėjas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą susieja su dviem privalomomis sąlygomis: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Šios sąlygos yra kumuliacinės. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018). Nagrinėjamu atveju skundą teikianti kreditorė nurodo, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones pritaikė neegzistuojant nė vienai iš šių sąlygų.
13. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio (skundo) pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio (skundo) pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio (skundo) faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui (pareiškėjui) palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2021 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-891-553/2021; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023).
14. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka vien įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015; 2019 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-458-330/2019). Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (2020 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1609-407/2020; 2021 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-307-370/2021; 2023 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1006-467/2023).
15. Šiuo atveju, susipažinęs su pareiškėjos skunde pareikštais reikalavimais bei pateiktais įrodymais, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad skunde reiškiami reikalavimai nėra akivaizdžiai nepagrįsti ar kad pareiškėja pasirinko neleistiną, aiškiai neįmanomą gynybos būdą. Priešingai, pareiškėja pasirinko leistiną teisių gynimo būdą ir skunde nurodė teisinius bei faktinius argumentus, jos nuomone, patvirtinančius, kad skunde išdėstyti reikalavimai yra pagrįsti. Kartu su skundu pateikė įrodymus, kurie, jos įsitikinimu, pagrindžia skunde nurodytas faktines aplinkybes bei reikalavimus. Pareiškėjai pakankamai aiškiai suformulavus skundo pagrindą ir dalyką, pateikus, jos nuomone, reikšmingus įrodymus, skundą padavus per įstatymo nustatytą terminą, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – tikėtinas skundo pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti argumentai dėl ieškinio preliminaraus pagrįstumo yra pernelyg susiję su ginčo esme ir nėra pakankami konstatuoti, kad nemokumo administratorei palankus teismo procesinis sprendimas negalėtų būti priimtas. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, neturi pagrindo iš esmės įvertinti apeliantės nesutikimo su pareiškėjos skundu argumentų, todėl plačiau dėl jų nepasisako.
16. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad nei CPK, nei JANĮ nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečios situacijos faktines aplinkybes.
17. Pareiškėja pateikusi skundą dėl bendrovės kreditorių 2024 m. rugpjūčio 13 d. susirinkime priimtus sprendimus 3 – 17 darbotvarkės klausimais panaikinimo ir prašydama skundo nagrinėjimo laikotarpiu sustabdyti jų vykdymą, tokį prašymą grindė tuo, kad kreditorių susirinkimo sprendimai įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, o apskundimas jų galiojimo ir privalomumo nesustabdo, nebent būtų pritaikytos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Šiuo atveju, anot nemokumo administratorės, atsižvelgiant į priimtų sprendimų turinį, netaikius šių laikinųjų apsaugos priemonių, būsimas palankus teismo sprendimas prarastų prasmę, nes neteisėtai priimti sprendimai būtų įvykdyti dar iki jų panaikinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tuo sutinka, pritardamas pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje išdėstytiems motyvams.
18. Įvertinus skundžiamų kreditorių susirinkimo sprendimų turinį, akivaizdu, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių (sprendimų vykdymo sustabdymo) taikymo tikslas yra prevencinis, užtikrinantis padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, status quo (esama padėtis) išsaugojimą bei užkertantis kelią žalai atsirasti ar padidėti (CPK 145 straipsnio 1 dalies 6, 12 punktai). Bendrovės 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo sprendimais nemokumo administratorei buvo nustatyti įpareigojimai (sudaryti tam tikras sutartis, pateikti viešus skelbimus, grąžinti lėšas ir kt.), kuriuos nemokumo administratorė kvestionuoja. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog teisminis procesas dėl pareiškėjos skundo pagrįstumo nėra ilgas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad, nesustabdžius kreditorių susirinkimo nutarimų vykdymo, tarp kreditorių ir administratorės gali kilti kiti ginčai, dėl kurių šalys vėl gali kreiptis į teismą ir tai galėtų lemti, kad bankroto procedūros iki skundo išnagrinėjimo nebus vykdomos sklandžiai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundžiamų sprendimų turinį, sutinka su nemokumo administratore ir dėl to, kad palankaus jai teismo sprendimo atveju, toks procesinis sprendimas prarastų prasmę, kadangi 2024 m. rugpjūčio 13 d. kreditorių susirinkimo nutarimai jau būtų įvykdyti dar iki jų panaikinimo. Tokiais atvejais teismų praktikoje pažymima, kad bankroto proceso ekonomiškumo ir operatyvumo aspektais, racionaliau pirmiau išnagrinėti ginčijamų kreditorių nutarimų teisėtumo klausimą ir tik po to, jeigu teismas atmes reikalavimus, juos vykdyti (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-84/2010; 2024 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-642-934/2024).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju laikinoji apsaugos priemonė – ginčijamų kreditorių sustabdymas – užtikrina, kad ginčo dėl jų teisėtumo nagrinėjimo metu bankroto proceso dalyvių padėtis nepasikeistų. Kreditorių susirinkimo vykdymo sustabdymas nesudaro sąlygų didesnių neigiamų pasekmių atsiradimui bendrovei ir kreditoriams nei neigiamos pasekmės, galinčios atsirasti nepritaikius procesinių teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo priemonių.
20. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas prieina prie išvados, kad, panaikinus pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėjai palankaus teismo procesinio sprendimo atveju jo įvykdymas pasunkėtų arba taptų neįmanomas ir ši aplinkybė leidžia konstatuoti egzistuojant ir antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą – pareiškėjai galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymo grėsmę.
21. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, atsižvelgdamas į nemokumo proceso specifiką, tinkamai taikė proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo motyvais pagrindo nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
22. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi esminės reikšmės apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumui ir teisėtumui įvertinti, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.