Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Rentopa“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutarties nustatyti terminą žyminiam mokesčiui sumokėti už atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinta likviduojama dėl bankroto,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis nustatyti terminą žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą bankroto byloje sumokėti yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai).

10. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.

Dėl žyminio mokesčio mokėjimo už atskirąjį skundą dėl atskiro procesinio pobūdžio klausimo atsakovės nemokumo (bankroto) byloje

11. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis, garantuojantis visiems asmenims teisę į teisminę gynybą, taip pat CPK 5 straipsnis, nustatantis kiekvieno suinteresuoto asmens teisę įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymo saugomas interesas. Teisminės gynybos prieinamumas yra siejamas su galimybe kreiptis į teismą tik įstatymo nustatyta tvarka. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, tai yra įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią asmuo sumoka už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis).

12. Kasacinis teismas išaiškino, kad žyminio mokesčio sumokėjimo klausimas yra glaudžiai susijęs su tinkamu teisės kreiptis į teismą įgyvendinimu, su visuotinai pripažįstama proceso šalies pareiga inicijuojant procesą. Žyminis mokestis – proceso įstatymo nustatyta pinigų suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai ar kreditoriai privalo sumokėti už tam tikrus CPK nustatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus. Žyminio mokesčio paskirtis – perkelti dalį valstybės vykdomo teisingumo išlaidų dalyvaujantiems byloje asmenims, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017).

13. CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad už atskiruosius skundus bankroto ir restruktūrizavimo bylose mokamas 50 Eur žyminis mokestis. Jeigu procesiniai dokumentai teikiami į bylą tik elektroninių ryšių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamą procesinį dokumentą mokėtinos sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis). Pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį nustatytą žyminį mokestį, išskyrus apskaičiuojamą procentais, teismai indeksuoja, atsižvelgdami į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Pagal CPK 82 straipsnio 3 dalį Vyriausybės įgaliota institucija teismų taikomus indeksus skelbia vieną kartą per ketvirtį Oficialiosios statistikos portale. Paskelbtas indeksas taikomas nuo atitinkamo ketvirčio antro mėnesio 1 dienos (CPK 82 straipsnio 4 dalis). Šiuo atveju mokėtinas žyminio mokesčio už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties dydis yra 55 Eur (50 Eur × 146,10 Eur / 100 × 0,75).

14. CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami juridinis asmuo, kuriam iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurio bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, ar fizinis asmuo, kuriam iškelta bankroto byla, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šioje byloje paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio už ieškinius, priešieškinius, pareiškimus, apeliacinius ir kasacinius skundus, taip pat už prašymus dėl proceso atnaujinimo (CPK 83 straipsnio 2 dalis).

15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodyta, kad įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nepagrįstus skundus, kurie ilgina nemokumo procesus (žr. Valstybės kontrolės 2014 m. lapkričio 25 d. valstybinio audito ataskaitos „Įmonių bankroto proceso valdymas ir kontrolė“ 1.3 papunktį; 2019 m. birželio 13 d. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo Nr. XIII?2221 ir jo lydimųjų dokumentų aiškinamąjį raštą). Atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami tik esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens darbuotojai (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas), valstybės ir savivaldybės institucijos, siekdamos apginti valstybės ar savivaldybės interesus (pvz., Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir pan.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas; Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 8 dalis), Lietuvos bankas, akcinė bendrovė Turto bankas, valstybės įmonė Valstybės turto fondas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 11 punktas), asmenys, kuriems iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas), kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas), asmenys, kurių atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindai įtvirtinti kituose įstatymuose (pvz., asmenys, turintys teisę į antrinę teisinę pagalbą). Kitais atvejais, siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas. Pavyzdžiui, žyminį mokestį moka bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo asmens kreditoriai – už visus bankroto ar restruktūrizavimo bylose kylančius ginčus, išskyrus dėl savo pareikšto reikalavimo patvirtinimo, taip pat bankrutuojančio ar restruktūrizuojamo juridinio asmens dalyviai ar kiti bankroto ir restruktūrizavimo bylose sprendžiamais klausimais suinteresuoti asmenys (laiduotojai, garantai ir pan.), nemokumo administratorius, kai ginčas išimtinai susijęs su jo statusu ir (ar) interesu (pvz., dėl administravimo išlaidų dydžio, atlyginimo, atstatydinimo ar pan.) ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).

16. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas 2024 m. liepos 2 d. nutartimi sprendė klausimą, ar yra pagrindas pratęsti terminą teismo nutarties dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto priėmimo. Teismas nutarė, kad papildomas JANĮ 83 straipsnio 1 dalyje nustatytas termino tęsimas būtų neproporcingas ir neatitiktų nei bankrutuojančios įmonės, nei jos kreditorių interesų. Dėl to teismas, apskųsta nutartimi, netenkino nemokumo administratorės prašymo pratęsti terminą teismo nutarties dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinimo likviduojama dėl bankroto priėmimo bei pripažino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ likviduojama dėl bankroto. Apeliantė UAB „Rentopa“ pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pripažinta likviduojama dėl bankroto. Nutartimi dėl likvidavimo išsprendžiamas atskiras procesinis klausimas bankroto byloje.

17. Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymėta, kad, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartimi išspręstą atskirą procesinį klausimą (apeliantui, kuris nėra priskirtas CPK 83 straipsnyje nurodytiems subjektams, skundžiant nemokumo bylose priimtą nutartį, kuria išspręstas atskiras procesinis klausimas), šis procesinio pobūdžio klausimas patenka į CPK 80 straipsnio 2 dalies sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes įstatymų leidėjas, CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatydamas atskirųjų skundų bankroto ar restruktūrizavimo bylose apmokestinimą žyminiu mokesčiu, siekė padidinti nemokumo procesų efektyvumą, apriboti nemokumo procesus ilginančius nepagrįstus atskiruosius skundus dėl nutarčių, kuriomis išsprendžiami atskiri procesiniai klausimai. Siekiant užtikrinti nemokumo procesų efektyvumą ir apriboti nepagrįstus atskiruosius skundus, žyminis mokestis už atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose CPK 80 straipsnio 2 dalies pagrindu yra mokamas už pirmosios instancijos teismo išspręstus atskirus procesinio pobūdžio klausimus, nes jie tiesiogiai susiję su nemokumo (tiek bankroto, tiek restruktūrizavimo) proceso efektyvumu ir trukme. Taigi, atskiri procesiniai veiksmai (procesiniai sprendimai) patenka į sąvokos „bankroto ir restruktūrizavimo bylose“ apimtį, nes tai sudedamoji nemokumo proceso dalis, kuri, teikiant atskirąjį skundą, turi būti apmokestinta CPK 80 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-164-567/2024, 19-20 punktai).

18. Atsižvelgus į tai, kas buvo nurodyta, darytina išvada, kad už atsakovės likviduojamos dėl bankroto UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo (bankroto) byloje apeliantės pateiktą atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties, kuria išspręstas atskiras procesinis (įmonės pripažinimo likviduojama dėl bankroto) klausimas, turi būti mokamas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 2 dalis).

19. Nors apeliantė nurodo, kad pripažįstant įmonę likviduojama nutartyje turi būti tvirtinamas galutinis kreditorių sąrašas, tačiau tai neturi reikšmės sprendžiamam klausimui. Teismas nutartyje likviduoti juridinį asmenį dėl bankroto nurodo kiekvieno kreditoriaus patvirtintų reikalavimų sumą, taip pat sandorius, kuriuos likviduojamas dėl bankroto juridinis asmuo gali sudaryti (JANĮ 83 straipsnio 4 dalis). Tačiau, tai nereiškia, kad teismas šia skundžiama nutartimi, sprendė dėl apeliantės statuso ar jos finansinio reikalavimo.

Dėl bylos procesinės baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias žyminio mokesčio sumokėjimą už atskiruosius skundus bankroto byloje, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

21. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas žyminio mokesčio sumokėjimo septynių dienų terminas, skaičiuojamas nuo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties įteikimo dienos, yra suėjęs, Lietuvos apeliacinis teismas nustato apeliantei terminą iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. įskaitytinai sumokėti 55 Eur žyminį mokestį už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties ir pateikti pirmosios instancijos teismui įrodymą apie žyminio mokesčio sumokėjimą.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti kreditorei uždarajai akcinei bendrovei „Rentopa“ terminą iki 2024 m. rugpjūčio 16 d. įskaitytinai žyminiam mokesčiui už atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. liepos 2 d. nutarties sumokėti ir įrodymui apie jo sumokėjimą pateikti.