Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 19 d. paduotu pareiškėjos UAB „Idea In“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja UAB „Idea In“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 19 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjos prašymas – patvirtintas jos 19 061,20 Eur dydžio finansinis reikalavimas atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje; dėl kitos finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo prašymas atmestas. Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos paduotas kasacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: 1) apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad 2017 m. vasario 6 d. sutartis prieštarauja viešajai tvarkai, gerai moralei ir pažeidžia imperatyvias įstatymo normas, pažeidė CK 1.80, 1.81 straipsnius bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Teismas be teisėto pagrindo nevertino, ar sutartimi buvo sukurta ekonominė nauda, ar buvo padaryta žala bendrovei ir jos kreditoriams, kokių tikslų siekė sutarties šalys. Teismas pažeidė pareigą kvalifikuoti tikruosius šalis siejusius teisinius santykius; 2) apeliacinės instancijos teismas pripažinęs, kad 2017 m. vasario 20 d. paskolos sutartis buvo sudaryta nesilaikant įstatymo reikalaujamos notarinės formos (CK 6.871 straipsnio 4 dalis) ir šiuo pagrindu pripažinęs ją negaliojančia (CK 1.93 straipsnis), neįvykdė pareigos ex officio taikyti CK 1.93 straipsnio 5 dalyje numatytas teisines pasekmes. Taip teismas pažeidė restitucijos institutą reglamentuojančias teisės normas (CK 1.93 straipsnio 4 dalis) ir nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos; 3) apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą išlikti aktyviu renkant įrodymus ir aiškinantis aplinkybes viešojo intereso pobūdį turinčiose civilinėse bylose (CPK 179 straipsnis). Tai neabejotinai turėjo esminę reikšmę nutarties neteisėtumui, kuria buvo sukurta teisinė terpė nesąžiningam rinkos dalyviui bankroto procedūroje įgyti itin didelę 160 690 Eur sumą. Taip teismas ne tik nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, bet ir nesilaikė Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatyme įtvirtintų pareigų.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtoms teismų nutartims priimti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.