- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-06
- Bylos Nr.
- e2-184-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutarties palikti nenagrinėtą pareiškėjos (kreditorės) prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d. Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 3 d. nutartimi bendrovės nemokumo administratorė UAB „Lideres“ buvo atstatydinta iš pareigų ir nauja nemokumo administratore paskirta UAB „Prokesa“.
2. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, kuris buvo patikslintas kitomis nutartimis.
3. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 buvo patvirtintas pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 10 865 039,33 Eur antrosios eilės finansinis reikalavimas.
4. Bendrovės nemokumo administratorė UAB „Lideres“ 2024 m. spalio 2 d. pateikė prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK–34150) padidinti antrosios eilės kreditorės VMI finansinį reikalavimą iki 15 907 061,42 Eur, nes sutinka su VMI patikslintu antrosios eilės finansiniu reikalavimu.
5. Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutartimi kreditorės VMI finansinis reikalavimas buvo padidintas iki 15 907 061,42 Eur.
Šalies argumentai
6. Suinteresuoti asmenys (kreditorės) ,,EOOD Betelgeuse“, UAB ,,Primestus“, UAB ,,Krestan“, UAB ,,Interlan“ pateikė atskirąjį skundą (dokumento registracijos Nr. DOK–35560) dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties ir prašė panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria nutarta padidinti antrosios eilės kreditorės VMI reikalavimą iki 15 907 061,42 Eur, ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės UAB „Lideres“ prašymą dėl VMI antrosios eilės finansinio reikalavimo padididinimo iki 15 907 061,42 Eur ir sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą iki įsiteisės teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. eI3-15413-811/2024.
7. Suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB ,,Rentopa“ taip pat pateikė atskirąjį skundą (dokumento registracijos Nr. DOK–35587) dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties ir prašė panaikinti skundžiamos nutarties dalį, kuria antrosios eilės kreditorės VMI reikalavimas padidintinas iki 15 907 061,42 Eur; VMI finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą išskirti į atskirą bylą, kurią sustabdyti iki bus galutiniu teismo sprendimu išnagrinėtas kreditorės UAB „Rentopa“ skundas dėl VMI 2024 m. vasario 23 d. sprendimo ,,Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir VMI sprendimas).
Žemesnės instancijos teismas
8. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 23 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 4 d. nutarties dalį, kuria iki 15 907 061,42 Eur padidintas antrosios eilės kreditorės VMI finansinis reikalavimas, ir kreditorės VMI prašymo dėl jos finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) nagrinėjimą išskyrė į atskirą bylą.
Šalies argumentai
11. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pateikė skundą dėl VMI sprendimo. Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Mokestinių ginčų komisija) 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu (toliau – ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimas) patvirtino VMI sprendimo dalį, kuria bankrutuojančiai bendrovei apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 4 982 152 Eur PVM ir 257 081 Eur pelno mokesčio, tačiau skundo dalies dėl sprendimu apskaičiuotų delspinigių nagrinėjimą sustabdė dėl kreipimosi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
12. Kreditorė VMI nurodė, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, nes jį apskųsti turi teisę tik bendrovės nemokumo administratorė, kuri jo neskundė. Suinteresuoti asmenys neturi teisės skųsti Mokestinių ginčų komisijos spendimo, kadangi nebuvo bylos dalyviai ir neturi teisės veikti bendrovės vardu, dėl to nė vienas iš suinteresuotų asmenų pateiktų skundų nebuvo priimtas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
14. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gruodžio 11 d. nutartimi pareiškėjos (kreditorės) prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo paliko nenagrinėtą.
15. Teismas nurodė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir VMI kilusio ginčo dėl mokėtinų mokesčių nagrinėjimas priklauso Mokestinių ginčų komisijos, kaip ikiteisminės institucijos, ir administracinių teismų kompetencijai. Taigi, nagrinėjamoje byloje bendrosios kompetencijos teismas tik patikrina, ar ikiteisminės institucijos (Mokestinių ginčų komisijos) sprendimas yra įsiteisėjęs ir pagal jį patikslina kreditorės VMI reikalavimą, neatlikdamas šio reikalavimo pagrįstumo tyrimo.
Šalies argumentai
16. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO (toliau – LITEKO) duomenis teismas nustatė, kad suinteresuoti asmenys yra pateikę atskiruosius skundus dėl Mokestinių ginčų komisijos 2024 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo, kuriuo patvirtinta VMI sprendimo dalis, kuria bankrutuojančiai bendrovei apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 4 982 152 Eur PVM ir 257 081 Eur pelno mokesčio. Regionų administracinis teismas atsisakė priimti suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus, nurodydamas, kad jie negali ginčyti Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, nes nedalyvavo mokestiniame ginče, taip pat ir dėl to, jog neturi įgaliojimo atstovauti bankrutuojančiai bendrovei. Regionų administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. eI3-15413-811/2024, Nr. eI3-15408-631/2024 ir Nr. eI3-18203-473/2024, kuriomis atsisakyta priimti pareiškėjų skundus dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, dar nėra įsiteisėjusios.
Žemesnės instancijos teismas
17. Teismas nurodė, kad tik Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. eAS-885-968/2024 (naujas bylos Nr. eAS-122-968/2025) ir Nr. eAS-739-968/2024 (naujas bylos Nr. eAS-31-968/2025) galės pateikti išaiškinimą, ar pagal mokestinius teisinius santykius reglamentuojančius teisės aktus ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas mokesčio mokėtojo, kuriam iškelta bankroto byla, kreditoriai turi teisę administraciniuose ginčuose ginčyti VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimus.
18. Teismas taip pat nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimą, nes bendrosios kompetencijos teismas nenagrinėja mokestinių ginčų. Teismas bankroto bylose tik įtraukia pareiškėją į kreditorių sąrašą pagal VMI priimtus sprendimus arba, jeigu dėl šių sprendimų kilo ginčas, – pagal Mokestinių ginčų komisijos arba administracines bylas nagrinėjančių teismų sprendimus.
19. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas nurodė, kad šiuo metu nėra pagrindo tvirtinti padidintą VMI reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Dėl to konstatavo, kad VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl paliko kreditorės VMI prašymą nenagrinėtą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
20. Apeliantė (kreditorė) VMI atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir patvirtinti kreditorės VMI papildomą finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nurodo šiuos esminius argumentus:
20.1. Skundžiama nutartimi sukuriama galimybė suinteresuotiems asmenims ir kitiems su jais susijusiais asmenims piktnaudžiauti teisėmis, teikiant skundus administraciniam teismui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo. Tokiu atveju kreditorės VMI prašymas dėl finansinio reikalavimo patikslinimo nebūtų patvirtintas, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas kiekvieną kartą lauktų sprendimų, kuriais atsisakoma priimti skundus administracinėse bylose, įsiteisėjimo.
20.2. Teismų praktikoje konstatuota, kad bendrovei iškėlus bankroto bylą, teismo paskirtas nemokumo administratorius yra bendrovės atstovas, veikiantis bendrovės vardu. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) įtvirtina nemokumo administratoriaus pareigas, taip pat ir tai, kad būtent nemokumo administratorius atstovauja juridiniam asmeniui teisme (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Taigi, kiti asmenys pagal įstatymą neturi įgaliojimų vesti bylą teisme. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad, iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vardu skundą mokestiniame ginče gali teikti tik paskirtas nemokumo administratorius.
20.3. Advokatas A. D. bendrovės vardu skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo teikė, neturėdamas įgaliojimo atstovauti bendrovei, kadangi bendrovės nemokumo administratorė patvirtino, jog įgaliojimo veikti bendrovės vardu šiam advokatui nesuteikė. Kreditorių susirinkimas, o tuo labiau dalies kreditorių neteisėtai sušauktas kreditorių susirinkimas, neturi teisės suteikti tokių įgaliojimų. Jau po skundo pateikimo buvo siekiama neteisėtai patvirtinti A. D. atstovavimą kreditorių susirinkime, bet šio nutarimo galiojimas yra sustabdytas ir kreditorių susirinkimo nutarimas, patvirtinantis A. D. įgaliojimus, buvo teismo panaikintas. Suinteresuotas asmuo UAB „Rentopa“, kaip ir advokatas A. D., taip pat siekė skundą tekti bendrovės vardu, nors tokios teisės taip pat neturi. Suinteresuoti asmenys nėra subjektai, kurių atžvilgiu buvo priimtas VMI sprendimas, dėl kurio ir yra kilęs mokestinis ginčas, todėl neturi teisės skųsti nei VMI sprendimo, nei Mokestinių ginčų komisijos sprendimo.
20.4. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad yra būtina laukti, kol Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išnagrinės akivaizdžiai nepagrįstus advokato A. D., UAB „Linsana“ ir UAB „Rentopa“ atskiruosius skundus. Dėl to nepagrįstai paliko nenagrinėtą VMI prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą.
Atsiliepimas
21. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Prokesa“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą, taip pat priimti naujus įrodymus. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Mokestinis ginčas dėl VMI sprendimo, kuriuo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apskaičiuota ir nurodyta sumokėti į valstybės biudžetą 4 982 152 Eur PVM ir 257 081 Eur pelno mokesčio, pasibaigė Mokestinių ginčų komisijai priėmus sprendimą. Tiek VMI sprendimas, tiek Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra apskųsti teismui.
Šalies argumentai
21.2. Nemokumo administratorė, susipažinusi su situacija, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.149 straipsnio pagrindu suteikė įgaliojimus advokatui A. D. bei pati teismui pateikė skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos ir VMI sprendimų kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą.
21.3. Nemokumo administratorė taip pat prašo priimti naujus įrodymus, t. y. įgaliojimų suteikimą advokatui A. D. patvirtinantį dokumentą, prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti ir skundą Regionų administraciniam teismui dėl VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų bei šių dokumentų pateikimo teismui faktą pagrindžiantį įrodymą.
Atsiliepimas
22. Suinteresuoti asmenys Bulgarijoje registruota įmonė „EOOD Betelgeuse“, UAB ,,Primestus“, UAB „Krestan“, UAB „Interlan“ ir UAB „Linsana“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Administracinis ginčas dėl sprendimo, kurio pagrindu VMI grindžia savo finansinio reikalavimo padidėjimą, nėra pasibaigęs. Dėl to nesant priimto galutinio teismo sprendimo civilinės bylos dėl VMI finansinio reikalavimo padidinimo klausimo nagrinėjimas yra negalimas.
22.2. Apeliantė nepateikė įrodymų, kad Mokestinių ginčų komisijos sprendimas yra įsiteisėjęs, todėl jis nėra vykdytinas. Nors apeliantė teigia, kad Mokestinių ginčų komisijos spendimas nebuvo apskųstas, tačiau skundą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu ir interesais pateikė įgaliotas asmuo, o taip pat skundus pateikė ir kiti suinteresuoti asmenys (UAB „Linsana“ ir UAB „Rentopa“).
22.3. Bendrovės ir VMI ginčas priklauso Mokestinių ginčų komisijos, kaip ikiteisminės institucijos, ir administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamoje byloje bendrosios kompetencijos teismas tik patikrina, ar ikiteisminės institucijos sprendimas yra įsiteisėjęs ir pagal jį patikslina kreditorės VMI reikalavimą, neatlikdamas šio reikalavimo pagrįstumo tyrimo.
Šalies argumentai
22.4. Būtent administracinių teismų (o ne bendrosios kompetencijos teismų) kompetencija yra spręsti dėl to, ar tinkami subjektai pateikė skundus dėl VMI sprendimo ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimo. Dėl to tikslinga sulaukti momento, kai Regionų administraciniame teisme įsiteisės galutinės nutartys administracinėse bylose.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliaciniame teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
24. Apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties absoliučių negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis). Taip pat nenustatyta aplinkybių, kurios teiktų pagrindą peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniu bei faktiniu pagrindu, neperžengdamas jo ribų.
25. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (kreditorės) VMI prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje nutarta palikti nenagrinėtą, pirmosios instancijos teismui priėjus prie išvados, kad toks prašymas negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos (kreditorės) VMI prašymas patikslinti jos finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje paliktas nenagrinėtas CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.
Dėl naujų įrodymų
26. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Prokesa“, kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – 2025 m. sausio 20 d. dokumentą, kad suteikė įgaliojimus advokatui A. D. atstovauti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“; 2025 m. sausio 20 d. prašymą atnaujinti praleistą terminą skundui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pateikti; 2025 m. sausio 20 d. skundą Regionų administraciniam teismui dėl VMI ir Mokestinių ginčų komisijos sprendimų bei skundo pateikimo per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą administraciniam teismui faktą pagrindžiantį įrodymą.
27. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis).
28. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo, apeliacinės instancijos teismas patikrina: 1) ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos į bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; 2) ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; 3) ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; 4) ar nepiktnaudžiaujama įrodymų vėlesnio pateikimo apeliacinės instancijos teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3- 371-701/2021, 10 punktas).
29. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė pateiktais įrodymais siekia pagrįsti skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamos nutarties priėmimo dieną nebuvo šių įrodymų, kurių pirmosios instancijos teismas negalėjo įvertinti, o dalyvaujantys byloje asmenys – dėl jų pasisakyti. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad neįrodyta būtinybė pateikti naujus įrodymus, kaip turinčius esminės reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl atsisako juos priimti.
Dėl galimybės palikti prašymą dėl finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) nenagrinėtą
30. Bankrutuojančios bendrovės finansinių reikalavimų tvirtinimas yra vienas bankroto byloje būtinų spręsti klausimų. Pagal JANĮ 42 straipsnio 1–2 dalis kreditorių reikalavimus tvirtina teismas. Teismas ne vėliau kaip per 20 dienų nuo kreditorių reikalavimų gavimo dienos patvirtina kreditorių reikalavimus, kurie yra neginčijami. Kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet nemokumo administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo jų netvirtinti (JANĮ 41 straipsnio 2 dalis).
31. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje suformuota nuostata, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tada tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, jog toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai. Tuo atveju, jeigu byloje nėra pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumo padaryti, teismas turi imtis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad teisingai išspręstų nagrinėjamą klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2011; 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012; 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-651/2013).
33. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai UAB „Linsana“, UAB „Rentopa“ ir advokatas A. D., veikdamas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ interesais, pateikė Regionų administraciniam teismui skundus dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (administracinės bylos Nr. eI3-15408-631/2024, Nr. eI3-15413-811/2024, Nr. eI3-18203-473/2024).
34. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-15408-631/2024 atsisakė priimti UAB „Rentopa“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kaip mokestiniame ginče nedalyvavusio ir neturinčio įgaliojimo atstovauti bankrutuojančiai bendrovei asmens. UAB „Rentopa“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eAS-31-968/2025).
35. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-15413-811/2024 atsisakė priimti advokato A. D. prašymą iki 2024 m. lapkričio 18 d. pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti ir pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo pripažino nepaduotu. Advokatas A. D. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kurį Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 4 d. nutartimi atsisakė priimti. Advokatas A. D. dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eAS-56-789/2025).
36. Regionų administracinis teismas 2024 m. lapkričio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-18203-473/2024 atsisakė priimti UAB „Linsana“ skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kaip mokestiniame ginče nedalyvavusio ir neturinčio įgaliojimo atstovauti bankrutuojančiai bendrovei asmens. UAB „Linsana“ dėl šios nutarties pateikė atskirąjį skundą, kuris buvo priimtas ir perduotas nagrinėti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (administracinė byla Nr. eAS-122-968/2025).
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi paliko kreditorės VMI prašymą patikslinti jos finansinį reikalavimą nenagrinėtą. Pirmosios instancijos teismo nuomone, kreditorės VMI finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), kadangi BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditoriai UAB „Rentopa“ ir UAB „Linsana“ pateikė skundus dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, kurio pagrindu kreditorė VMI prašo padidinti jos finansinį reikalavimą. Teismas nurodė, kad tik įsiteisėjus galutinėms Regionų administracinio teismo nutartims administracinėse bylose Nr. eI3-15413-811/2024, Nr. eI3-15408-631/2024 ir Nr. eI3-18203-473/2024, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, atsiras pagrindas spręsti dėl kreditorės VMI padidinto finansinio reikalavimo įtraukimo į kreditorių sąrašą.
38. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi sukuriama galimybė bankrutuojančios bendrovės kreditoriams piktnaudžiauti teisėmis teikiant skundus administraciniam teismui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ir VMI finansinis reikalavimas nebūtų patvirtintas, kadangi bankroto bylą nagrinėjantis teismas kiekvieną kartą lauktų sprendimų, kuriais atsisakoma priimti skundus administracinėse bylose, įsiteisėjimo. Apeliantė taip pat pažymi, kad iškėlus bendrovei bankroto bylą, jos vardu skundą mokestiniame ginče gali teikti tik paskirtas nemokumo administratorius. Nagrinėjamu atveju tokio skundo nemokumo administratorė nėra pateikusi.
39. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad bankroto byloje pareiškiami kreditorių reikalavimai pagal jų apibrėžtumo lygį ir įgyvendinimo etapą gali būti skirtingi. Pirma, tai kreditorių reikalavimai, kurių pagrįstumas jau patvirtintas įsiteisėjusiu teismo sprendimu arba įsigaliojusiu viešojo administravimo subjekto (mokesčių administravimo institucijos, socialinio draudimo institucijos ir kt.) administraciniu aktu. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodamas įsiteisėjęs teismo sprendimas arba įsigaliojęs viešojo administravimo subjekto administracinis aktas arba vykdomasis raštas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas iš skolininko. Antra, tai kreditorių reikalavimai, kurie pareikšti savarankiškose civilinėse bylose, kuriose teismų sprendimai nėra priimti iki skolininkui iškeliant bankroto bylą. Tokiu atveju bankroto bylą nagrinėjančiam teismui perduodama civilinė byla, kurioje skolininkui pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai. Trečia, tai nauji kreditorių reikalavimai, kurie nebuvo pareikšti iki bankroto bylos iškėlimo skolininkui dienos. Tokiu atveju teismui perduodamas kreditoriaus reikalavimas bei jį patvirtinantys dokumentai, o teismas sprendžia, ar reikalavimas yra visiškai ar iš dalies pagrįstas, ir jį visiškai ar iš dalies patvirtina arba atsisako tvirtinti. Pastaruoju atveju kreditoriaus pareikštas reikalavimas pagal savo teisinę prigimtį atitinka ieškinį, kuris, jei skolininkui nebūtų iškelta bankroto byla, būtų pareiškiamas ir nagrinėjamas savarankiškoje civilinėje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-823/2021, 48 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi kreditoriaus finansinio reikalavimo, kuris nebuvo pareikštas iki bankroto bylos skolininkui iškėlimo dienos atskiroje civilinėje byloje, tvirtinimo bankroto byloje procedūra pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojančią bendrovę, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
40. Kaip minėta, nagrinėjamu atveju kreditorė VMI padidintą reikalavimą bankrutuojančiai bendrovei grindžia VMI sprendimu bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimu. Nustatyta, kad bankrutuojančios bendrovės kreditoriai UAB „Rentopa“ bei UAB „Linsana“, taip pat ir advokatas A. D., kuriam 2024 m. rugsėjo 5 d. įvykusio kreditorių susirinkimo metu buvo suteikti įgaliojimai pateikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ vardu Regionų apygardos administraciniam teismui skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 3 d. nutartimi toks įgaliojimas buvo panaikintas (civilinės bylos Nr. eB2-2785-803/2024), pateikė skundus Regionų administraciniam teismui dėl VMI sprendimo bei Mokestinių ginčų komisijos sprendimo panaikinimo (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
41. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, konstatavo, kad kreditorės VMI prašymas patikslinti jos finansinį reikalavimą nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka ir paliko jį nenagrinėtą. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrindo sutikti, nes tai nereiškia, kad kreditorė VMI neturi teisės teikti prašymą patikslinti (padidinti) jos reikalavimą bankroto byloje. Tai neturi sudaryti pagrindo palikti tokį prašymą nenagrinėtą civilinio proceso tvarka, nes turi būti sprendžiama, ar nėra pagrindo sustabdyti pareikšto finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) nagrinėjimą iki įsiteisės procesinis sprendimas administracinėje byloje. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos apeliacinio teismo suformuotoje praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-241/2020).
42. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nurodė, kad bankroto bylą nagrinėjantis teismas kreditorės VMI reikalavimo patikslinimo klausimą galės išspręsti tik įsiteisėjus Regionų administracinio teismo nutartims administracinėse bylose Nr. eI3-15413-811/2024, Nr. eI3-15408-631/2024 ir Nr. eI3-18203-473/2024. Susidarius tokiai situacijai, kai kreditorė pareiškia prašymą dėl jos reikalavimo patikslinimo (padidinimo), toks prašymas negali būti paliktas nenagrinėtas civilinio proceso kodekso tvarka, nes tokiu atveju būtina spręsti dėl tokio prašymo nagrinėjimo sustabdymo galimybės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sustabdžius finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) klausimo nagrinėjimą iki įsiteisės procesiniai sprendimai administracinėse bylose, nėra paneigiama kreditorės VMI teisė į pareikšto finansinio reikalavimo patikslinimą (padidinimą).
43. Pagal LITEKO duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad Regionų administracinis teismas 2025 m. sausio 29 d. nutartimi patenkino BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir priėmė bendrovės skundą dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ir VMI sprendimo panaikinimo (administracinė byla Nr. eI3-7990-872/2025).
44. Taigi, esant administracine tvarka nagrinėjamam ginčui dėl Mokestinių ginčų komisijos sprendimo ir VMI sprendimo pagrįstumo ar teisėtumo ir šio ginčo neišsprendus, kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimas (padidinimas) atsakovės bankroto byloje negali būti paliktas nenagrinėtas, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) nagrinėjimo sustabdymo.
45. Pažymėtina ir tai, kad sustabdžius finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) klausimo nagrinėjimą iki bus išspręstas administracinėje byloje nagrinėjamas ginčas, nėra paneigiama kreditorės VMI teisė į pareikšto finansinio reikalavimo patikslinimą (padidinimą), įsiteisėjus galutiniam procesiniam sprendimui administracinėje byloje. Juolab kad pradinis kreditorės VMI finansinis reikalavimas jau yra patvirtintas bendrovės bankroto byloje ir ši kreditorė turi teisę JANĮ nustatyta tvarka dalyvauti bendrovės bankroto procese, realizuodama savo, kaip kreditorės teises ir teisėtus interesus.
46. Kita vertus, finansinio reikalavimo padidinimas neišnagrinėjus ginčo dėl reikalavimo pagrindo administracinės teisenos tvarka, sukuria teisines prielaidas kreditoriui, kurio reikalavimo pagrįstumas yra ginčijamas, turėti prioritetą prieš kitus kreditorius, kurių reikalavimai nėra ginčijami: pvz., kreditorių susirinkime turint didesnį skaičių balsų; gaunant jo reikalavimo patenkinimą pagal padidinto, nors ir ginčijamo, reikalavimo proporcijas ir t. t.
47. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus bei vadovaudamasis nurodyta teismų praktika, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog kreditorės VMI prašymas patikslinti (padidinti) finansinį reikalavimą yra nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka. Tai sudaro pagrindą kreditorės finansinio reikalavimo tikslinimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Dėl bylos procesinės baigties
48. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė civilinio proceso teisės normas, prieina išvadą, kad yra teisinis pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir kreditorės VMI finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės spręsti dėl civilinės bylos pagal kreditorės VMI reikalavimo patikslinimo (padidinimo) sustabdymo iki įsiteisės teismo procesinis sprendimas Regionų administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinėje byloje Nr. eI3-7990-872/2025, nes pirmosios instancijos teismas turi prerogatyvą įvertinti bylos sustabdymo poreikį (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-812-241/2020).
Dėl 2025 m. vasario 5 d. prašymo priimti naują įrodymą
49. Šią civilinę bylą apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo 2025 m. sausio 30 d. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka. Baigusi nagrinėti bylą, teisėja nutarė nutartį priimti ir paskelbti 2025 m. vasario 6 d.
50. Bendrovė 2025 m. vasario 5 d., t. y. pasibaigus bylos nagrinėjimui iš esmės ir teisėjai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, pateikė prašymą (dokumento registracijos Nr. DOK-649) dėl naujo įrodymo priėmimo.
51. Baigus bylos nagrinėjimą iš esmės ir teisėjai išėjus į sprendimų priėmimo kambarį, jokie nauji dalyvaujančių byloje asmenų procesiniai dokumentai ir (ar) prašymai, neatnaujinus bylos nagrinėjimo iš esmės, negali būti priimami ir nagrinėjami. Dėl šios priežasties teisėja neturi teisinio pagrindo spręsti pateikto prašymo dėl naujo įrodymo priėmimo ir dėl jo pasisakyti, todėl jis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį pateikusiam asmeniui.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos (kreditorės) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinio reikalavimo patikslinimo (padidinimo) klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.