Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Gedimino Sagačio,

susipažinusi su 2022 m. rugpjūčio 10 d. paduotu atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2022 m. gegužės 10 d. nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka atsakovės BUAB „Neįkilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.

Kasacinis skundas grindžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, kad kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Atsakovė kasaciniame skunde nurodo, kad skundžiama nutartis priimta pažeidžiant CPK 293 straipsnio 3 punkte įtvirtintas procesinės teisės normas, nustatančias vieną iš bylos nutraukimo pagrindų – pareikšto ieškinio ir ieškinio, dėl kurio yra priimtas teismo sprendimas, tapatumą. Šis pažeidimas, atsakovės vertinimu, turėjo įtakos neteisėtam skundžiamos nutarties priėmimui, o taip pat skundžiama nutartis priimta nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019). Atsakovė paaiškina, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nevertino ir nepasisakė dėl civilinių bylų dalyko sutapimo. Teismas nekonstatavo, kad įsiteisėjusi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 priimta dėl to paties dalyko, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Atsakovė pažymi, kad šios civilinės bylos ir civilinės bylos Nr. e2-257-1120/2022 nagrinėjimo dalykas skiriasi, kadangi civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 nagrinėjimo dalyku buvo MB „Lex Baltica“ prašymas pakeisti kreditorių Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių į naują kreditorę MB „Lex Baltica“, o šioje civilinėje byloje nagrinėjimo dalyką sudaro atsakovės nemokumo administratorės prašymas išbraukti MB „Lex Baltica“ iš pirmos eilės bendrovės kreditorių sąrašo.

Atsakovė taip pat pažymi, kad priimant Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 nevertinta viena esminių aplinkybių, jog 2022 m. sausio 27 d. VSDF Vilniaus skyrius grąžino MB „Lex Baltica“ už bendrovę sumokėtą sumą – 1223,10 Eur, taip pat nebuvo įvertinta tai, jog atsakovės nemokumo administratorė prieštaravo, jog už atsakovę prievolę VSDF Vilniaus skyriui įvykdytų MB „Lex Baltica“. Lietuvos apeliacinis teismas minėtas aplinkybes civilinėje byloje Nr. e2-257-1120/2022 kvalifikavo kaip teisiškai nereikšmingas. Atsakovė pažymi, kad VSDFV Vilniaus skyrius MB „Lex Baltica“ 2021 m. spalio 13 d. raštu atsakė, kad ji prievolę VSDFV biudžetui už bankrutuojančią UAB „Nekilnojamo turto valdymas“ gali įvykdyti vadovaujantis CK 6.50 straipsnio nuostatomis, bei nurodė, kad vadovaujantis minėto straipsnio 2 dalimi, VSDFV Vilniaus skyrius gali priimti prievolės įvykdymą iš trečiojo asmens tik gavęs BUAB „Nekilnojamo turto valdymas“ nemokumo administratorės sutikimą. Tai reiškia, kad kreditorius VSDFV Vilniaus skyrius sutikimą MB „Lex Baltica“ įvykdyti prievolę už atsakovę suteikė tik su sąlyga, kad atsakovės administratorė pateiks sutikimą dėl tokio prievolės įvykdymo. Tokiu būdu nesant bendrovės administratorės sutikimo, o priešingai – esant išreikštam prieštaravimui, yra laikoma, kad nebuvo VSDFV Vilniaus skyriaus sutikimo MB „Lex Baltica“ įvykdyti prievolę už atsakovę. Priėmus skundžiamą nutartį, kuria civilinės bylos dalis dėl MB „Lex Baltica“ kreditorinio reikalavimo nutraukta, buvo pažeista CK 6.50 straipsnio 2 dalis, kadangi bylą nagrinėjant iš esmės turėjo būti vertinama, ar nėra skolininko prieštaravimo dėl MB „Lex Baltica“ veiksmų įvykdant atsakovės prievolę kreditoriui VSDF Vilniaus skyriui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde nepakanka nurodyti tik byloje keliamą teisės klausimą, tačiau yra reikalinga pagrįsti ypatingą jo svarbą vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiami jame nurodomi kasacinio skundo pagrindai dėl jame nurodytų teisės normų pažeidimo ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.