- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- eA2-1966-1187/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Atsisakyta atnaujinti procesą.
- Teisėjas
- Ieva Navickaitė-Sakalauskienė (pirm.)
- Trečiasis asmuo
- "Samagis"
- Suinteresuotas asmuo
- Šveicarijos įmonė United Engineering, „Baldų meistras“
- Kreditorius
- United Engineering & Consulting Capital AG
- Ieškovas
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Atsakovas
- bankrutuojanti " Nekilnojamojo turto valdymas"
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašymą patvirtinti kreditorinį reikalavimą bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuoti asmenys Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – Bendrovė) bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ nemokumo administratore. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kreditorė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) prašė įtraukti ją į bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
3. Nemokumo administratorė iš dalies sutiko su VMI reikalavimu, prašė patvirtinti 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG prašė teismo netvirtinti kreditorės VMI finansinio reikalavimo.
4. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, įskaitant ir VMI 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą.
Šalies argumentai
5. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir išskyrė kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimą nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022.
Atsiliepimas
7. Kreditorė VMI pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo su atskiruoju skundu nesutiko ir prašė teismo tvirtinti jos 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nemokumo administratorė atsiliepimu į kreditorės Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą dėl teismo patvirtintos VMI 5 841 812,65 Eur dydžio finansinio reikalavimo dalies nurodė šį klausimą spręsti teismo nuožiūra. Kreditorė UAB „Samagis“ nesutiko su kreditorės VMI prašymu, prašė netvirtinti jos kreditorinio reikalavimo.
8. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi, kuri buvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 22 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022 ir 2022 m. birželio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-588-450/2022, VMI finansinis reikalavimas patvirtintas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Kreditorė UAB „Samagis“ 2023 m. sausio 24 d. pateikė teismui prašymą sumažinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorės VMI finansinį reikalavimą 236 622,96 Eur suma.
10. Vilniaus miesto apygardos teismas 2023 m. vasario 20 d. nutartimi nutraukė kreditorės UAB „Samagis“ prašymo dėl kreditorės VMI finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje nagrinėjimą. Kreditorė UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
11. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 21 d. nutartimi pasinaikino 2023 m. vasario 20 d. nutartį ir nutarė pagal kreditorės UAB „Samagis“ 2023 m. sausio 24 d. prašymą (DOK-3192) pradėti naują civilinę bylą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022.
Šalies argumentai
12. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. kovo 28 d. nutartimi nustatė pareiškėjai terminą pateikti patikslintą prašymą, kuris atitiktų prašymui dėl proceso atnaujinimo keliamus reikalavimus (CPK 365 – 374 straipsniai).
13. Pareiškėja pateikė patikslintą prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, tvirtinant 10 630 913,31 Eur (10 867 536,27 Eur - 236 622,96 Eur) VMI finansinį reikalavimą. Nurodė, kad apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo 2023 m. sausio mėnesį, kuomet gavo buhalterinės įmonės išvadą, kad VMI ir UAB „GJ baldai“ finansinis reikalavimas yra sudvigubintas. Prašymas grindžiamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjai bylos nagrinėjimo metu. Tai, kad UAB „GJ baldai“ turi 228 674,12 Eur reikalavimą į UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ patvirtina, tai kad: 1) Vilniaus apygardos teismas UAB „GJ baldai“ yra įtraukęs į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą su 268 858,11 Eur (228 674,12 Eur skola plius palūkanos) finansiniu reikalavimu; 2) UAB „GJ baldai“ išrašytų ir pateiktų sąskaitų 1 126 775,96 Eur sumoje yra PVM, kuris sudaro 236 622,96 Eur. Atsižvelgiant į tai, UAB „GJ baldai“, baldų pirkimo — pardavimo santykiuose su pirkėja UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra deklaravusi ir sumokėjusi PVM. VMI pateikė prašymą dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, be kita ko, į finansinį reikalavimą įtraukdama ir jau UAB „GJ baldai“ sumokėtą PVM.
14. Pareiškėja taip pat nurodė, kad šiuo atveju susiklostė draudžiama dvigubo apmokestinimo situacija, kadangi: 1) UAB „GJ baldai“ nuo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už parduotus baldus išrašytų sąskaitų yra sumokėjusi 236 622,96 Eur PVM; 2) VMI šią UAB „GJ baldai“ sumokėtą PVM sumą yra įtraukusi į savo finansinį reikalavimą, neva tarp UAB „GJ baldai“ ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevyko baldų sandoris ir UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ neteisėtai atliko UAB „GJ baldai“ išrašytų sąskaitų PVM atskaitą, tačiau tokia VMI pozicija yra paneigta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021, kuomet teismai pripažino, jog sandoris tarp šalių vyko, baldai buvo tiekti, tačiau UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevisiškai atsiskaitė su UAB „GJ baldai“. VMI poziciją paneigia ir tai, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą nagrinėjantis teismas įtraukė UAB „GJ baldai“ į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą su 268 858,11 Eur finansiniu reikalavimu dėl to, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nevisiškai atsiskaitė už baldus. Šiame reikalavime taip pat yra 48 021,62 Eur PVM. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 pripažino, kad UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apmokėjo UAB „GJ baldai“ naudai sąskaitų už baldus 898 101,78 Eur sumoje, vadinasi šioje sumoje buvo ir 188 601,38 Eur PVM, kurį UAB „GJ baldai“ deklaravo ir atskaitė.
Atsiliepimas
15. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorė pateikė paaiškinimus ir atsiliepimą į pareiškėjos prašymą, kuriuo prašo: 1) tenkinti pareiškėjos prašymą bei pakeisti Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, tvirtinant 10 630 913,31 Eur VMI finansinį reikalavimą; 2) civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka. Nurodė, kad UAB „Samagis“ nebuvo civilinių bylų šalis minimuose 2019 m. birželio 25 d. Vilniaus apygardos teismo sprendime ir 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021. Bendrovės administratorei nėra tiksliai žinoma, kada pareiškėjai tapo žinoma apie civilinėse bylose konstatuotas aplinkybes, tačiau administratorė neturi jokio pagrindo abejoti, kad pareiškėja prašymą dėl VMI finansinio reikalavimo mažinimo pateikė iš karto po šių aplinkybių paaiškėjimo. Pažymėjo, kad bendrovė sutinka su pareiškėjos pateikiama pozicija, kad nagrinėjamu atveju susidarė dvigubo apmokestinimo situacija, kai VMI tą pačią PVM mokesčio dalį gavo ir iš BUAB „GJ baldai“ ir iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, tokiu būdu iškreipdama apmokestinimo PVM esmę. Civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 patvirtinta VMI kreditorinio reikalavimo dalis buvo kildinama iš 2011 m. spalio 25 d. susidariusios Bendrovės mokestinės nepriemokos, paneigus prekių perdavimo faktą bei Bendrovės teisę į PVM atskaitą ir civilinėse bylose, įsiteisėjusiais teismų sprendimais / nutartimis užfiksuotos aplinkybės, nebuvo nagrinėjamos sprendžiant VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimą, kurios neabejotinai daro įtaką patvirtinto VMI kreditorinio reikalavimo pagrįstumui. Taigi, nagrinėjamu atveju egzistuoja CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, kas lemia pagrindą teigti, kad civilinėje byloje egzistuoja teisinis bei faktinis pagrindas atnaujinti VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procesą. Taip pat nurodė, kad Bendrovei yra žinoma, jog bylos nagrinėjimas neprivalo būti žodinis, tačiau nagrinėjamoje byloje yra tiriamas sandorių įvykdymo faktas, kurio nustatymui žodinis nagrinėjimas gali būti esminis dėl poreikio žodžiu teikti paaiškinimus, apklausti liudytojus ir pašalinti abejones, kuriomis yra grindžiami VMI atsikirtimai.
16. VMI pateikė atsiliepimą į pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo, kuriuo prašo: 1) pareiškėjos prašymo netenkinti; 2) skirti UAB „Samagis“ 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad prašymą dėl VMI prie FM finansinio reikalavimo mažinimo pareiškėja Bendrovės nemokumo administratorei pateikė dar 2022 m. rugpjūčio 17 d. ir tame prašyme nurodė tas pačias aplinkybes dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021. Taip pat, pareiškėja buvo trečiuoju suinteresuotu asmeniu civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, kurioje United Engineering & Consulting Capital AG, ginčijusi VMI finansinį reikalavimą, rėmėsi aplinkybe dėl Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021. UAB „GJ baldai“ finansinis reikalavimas buvo grindžiamas taip pat minėtu teismo sprendimu ir nutartimi ir visiems Bendrovės kreditoriams buvo prieinami nuo 2021 m. gruodžio 1 d., kuomet Bendrovės nemokumo administratorė teismui pateikė prašymą dėl finansinių reikalavimų tvirtinimo Bendrovės bankroto byloje. Minimas aplinkybes plačiau aprašė Bendrovės nemokumo administratorė 2022 m. vasario 17 d. prašyme dėl teismo posėdžio atidėjimo. Taigi, pareiškėjos minimos aplinkybės jau buvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, todėl nėra pagrindo atnaujinti proceso CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu. Be to, pats prašymas yra pateiktas praleidus CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui pateikti, kadangi pareiškėjai jau nuo 2021 m. gruodžio 1 d., susipažinus su pareikštais finansiniais reikalavimais, turėjo būti žinoma šioje byloje naujai paaiškėjusiomis pristatinėjamos aplinkybės. Kitu atveju, pareiškėja apie minėtas aplinkybes turėjo sužinoti susipažinusi su United Engineering & Consulting Capital AG pateiktais 2021 m. gruodžio 17 d. prieštaravimais dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo. Jei ir tuomet pareiškėja būtų nesužinojusi, tas aplinkybes turėjo sužinoti susipažinusi su nemokumo administratorės 2022 m. vasario 17 d. prašymu dėl teismo posėdžio atidėjimo. Šios aplinkybės buvo minimos ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja šį savo žinojimą patvirtino 2022 m. rugpjūčio 17 d. prašyme nemokumo administratorei. Prašymas dėl proceso atnaujinimo pateiktas tik 2023 m. sausio 23 d., taigi praleidus 3 mėnesių terminą tokiam prašymui pateikti.
17. Taip pat nurodė, kad dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apskaičiuotų mokesčių, baudų ir delspinigių vyko mokestinis ginčas, pasibaigęs Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eP-23-815/2022 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 pagal pareiškėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 30 d. sprendimo. Taigi, VMI reikalavimo pagrįstumas jau buvo įvertintas administracinių teismų ir negali būti pakartotinai ginčijamas bankroto byloje, kadangi tai reikštų įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimą ir prieštarautų teismo sprendimo visuotinio privalomumo principui, įtvirtintam CPK 18 straipsnyje. Pažymi, kad aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 įtaka VMI finansinio reikalavimo pagrįstumui, jau buvo nagrinėtos ir dėl jų pasisakyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. balandžio 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022. Taigi, net atnaujinus procesą, pareiškėjos prašymas dėl VMI finansinio reikalavimo mažinimo privalėtų būti atmestas.
18. VMI taip pat prašo skirti pareiškėjai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Nurodė, kad atsiliepime yra išdėstyti argumentai ir pateikti dokumentai, kurie įrodo, kad: 1) pareiškėjai aplinkybės, susijusios su Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 buvo žinomos iki civilinės bylos Nr. eB2-1304-803/2022 išnagrinėjimo; 2) prašymą dėl proceso atnaujinimo pateikė akivaizdžiai praleidus terminą tokiam prašymui pateikti; 3) pareiškėjos nurodomos aplinkybės ir jų įtaka VMI reikalavimo dydžiui buvo išnagrinėtos tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos apeliacinio teismo. Atsižvelgiant į tai, egzistuoja pagrindas išvadai, kad pareiškėja pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, kurio tikslas yra vilkinti Bendrovės bankroto procesą ir kvestionuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, todėl pareiškėjai turi būti skirta CPK 95 straipsnio 2 dalyje numatyta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas atnaujinti procesą atmestinas.
Dėl nemokumo administratorės prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka
21. Iš nemokumo administratorės nurodomų aplinkybių matyti, kad ji žodinio bylos nagrinėjimo prašo dėl to, kad galėtų paaiškinti aplinkybes, susijusias su VMI finansinio reikalavimo mažinimu, t. y. aplinkybes, kurios būtų vertinamos atnaujinus procesą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje proceso stadijoje yra sprendžiamas klausimas tik dėl to ar yra pagrindas atnaujinti procesą, nemokumo administratorės prašymas netenkintinas. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamu atveju teismas susipažinęs su šalių išdėstytomis aplinkybėmis dėl proceso atnaujinimo, nemato poreikio proceso atnaujinimo klausimą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Dėl proceso atnaujinimo
24. Proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku ir res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-716-370/2017; 2022 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-571-467/2022).
25. Teismas atnaujina procesą civilinėje byloje nustatęs dvi būtinas sąlygas: pirma, prašymas dėl proceso atnaujinimo paduotas nepraleidus CPK 368 straipsnyje nustatyto termino; antra, prašymas yra pagrįstas CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais (CPK 365 straipsnio 1 dalis, 370 straipsnio 3 dalis). Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka prašymą atnaujinti procesą pateikusiai šaliai, t. y. bylos proceso atnaujinimo siekianti šalis turi nurodyti konkretų faktinį proceso atnaujinimo pagrindą, motyvus, pateikti proceso atnaujinimo pagrindo buvimą patvirtinančius įrodymus bei pagrįsti prašymo padavimo terminų skaičiavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014).
26. Taigi atsižvelgiant į proceso atnaujinimo paskirtį teismui yra itin svarbu kiekvienu konkrečiu atveju tiksliai ir neabejotinai nustatyti pagrindų procesui atnaujinti buvimą.
Dėl prašymo atnaujinti procesą pateikimo termino
27. Prašymas atnaujinti procesą gali būti pateikiamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kurią jį pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą (CPK 368 straipsnio 1 dalis).
28. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad pareiga pateikti sužinojimo apie proceso atnaujinimo pagrindą momentą įrodančius duomenis tenka prašymą atnaujinti procesą teikiančiam asmeniui. Tokią šio asmens pareigą suponuoja civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-310-916/2020, 33 punktas).
29. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, siekdamas užtikrinti teisinių santykių stabilumą, proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų laikymąsi, užkirsti kelią piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis, įstatymų leidėjas nustatė, kad, skaičiuojant termino kreiptis dėl proceso atnaujinimo pradžią, atsižvelgiama ne tik į pareiškėjo nurodomą sužinojimo momentą, bet įvertinama, kada asmuo objektyviai turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, veikdamas atitinkamoje situacijoje kaip bonus pater familias (atidus, rūpestingas ir apdairus žmogus), t. y. apdairiai ir rūpestingai, rūpindamasis savo galbūt pažeistų teisių gynyba (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-607-916/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Prašymo atnaujinti procesą padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo tada, kai pareiškėjas turėjo objektyviai sužinoti esant ar atsiradus aplinkybes, kurios yra pagrindas atnaujinti procesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
30. Teisiškai reikšmingo fakto – sužinojimo apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, momento – nustatymas yra fakto klausimas, dėl kurio sprendžiama pagal šalių pateiktus įrodymus (CPK 353 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-378/2019, 26 punktas).
31. Nagrinėjamu atveju iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą ir paskyrė UAB „Lideres“ bankroto administratore. Kreditorė VMI pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių sąrašą ir patvirtinti jos 10 865 039,33 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Nurodė, kad pagal VMI apskaitomas prievoles UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ skolą valstybės, savivaldybių ir fondų biudžetams sudaro: 1 380,50 Eur gyventojų pajamų mokestis, 290 058,09 Eur nekilnojamojo turto mokestis, 1 179,05 Eur pelno mokestis, 10 524 149,49 Eur PVM, 28 522,32 Eur žemės mokestis, 17 790,23 Eur suma, išieškoma pagal teismų išduotus vykdomuosius dokumentus, taip pat 1 912 Eur Mokesčių apskaitos informacinėje sistemoje (toliau – MAIS) neapskaitoma suma, kuri išieškoma pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 25 d. vykdomąjį raštą Nr. 2VP-36515-937/2019. Nurodyta mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2011 m. spalio 25 d. Mokestinis ginčas su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ buvo išnagrinėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e2A-2271-556/2020.
Žemesnės instancijos teismas
32. Nemokumo administratorė iš dalies sutiko su kreditorės VMI reikalavimu, prašė patvirtinti 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą. 2021 m. gruodžio 17 d. kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG pateikė teismui prieštaravimus dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo, kuriuo prašė jo netvirtinti. Be kita ko nurodė, kad BUAB „GJ baldai“ civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 teikė ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo ir Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu buvo priteistas įsiskolinimas pagal BUAB „GJ baldai“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras. Byla yra aktuali tuo, kad joje skola buvo priteista įskaitant PVM sumą, t. y. šiai dienai yra susiklosčiusi situacija, jog PVM sumą atsakovė privalo sumokėti ne tik valstybei, bet ir BUAB „GJ baldai“, o šios aplinkybės tik patvirtina tai, kad atsakovės kontrahentai (šiuo konkrečiu atveju BUAB „GJ baldai“) įvykdė mokestines prievoles ir sumokėjo pardavimo PVM į valstybės biudžetą, ko pasėkoje atsakovės prašymas atlikti užskaitą yra pagrįstas.
33. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. patvirtino bankrutuojančios įmonės kreditorių sąrašą, tarp kurių ir VMI 5 841 812,65 Eur dydžio finansinį reikalavimą. Kreditorė Šveicarijos įmonė United Engineering & Consulting Capital AG 2021 m. gruodžio 28 d. pateikė teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalies, kuria patvirtintas VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
35. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 18 d. nutartimi panaikino 2021 m. gruodžio 20 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir išskyrė kreditorės VMI 5 841 812,65 Eur reikalavimą nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022.
Žemesnės instancijos teismas
36. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. sausio 7 d. nutartimi įtraukė UAB „Samagis“ į civilinę bylą Nr. eB2-1304-803/2022 trečiuoju asmeniu.
37. 2022 m. sausio 18 d. UAB „Samagis“ pateikė prieštaravimus dėl VMI kreditorinio reikalavimo tvirtinimo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme yra nagrinėjama kita administracinė byla Nr. eI3-2575-596/2022, kurios baigtis taip pat gali turėti įtakos VMI kreditorinio reikalavimo dydžiui, o tiksliau, gali nelikti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turimos mokestinės nepriemokos.
38. 2022 m. sausio 18 d. nemokumo administratorė pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose be kita ko, nurodė, kad 2021 m. spalio 14 d. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 konstatavo, kad BUAB „GJ baldai“ pagamino baldus ir juos patiekė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bei pagrįstai išrašė PVM sąskaitas faktūras 1 126 775,96 EUR sumai ir iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisė likusią nesumokėtą sumą, t. y. 228 674,12 Eur (įskaičiuojant PVM). 2021 m. gruodžio 20 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1992-912/2021 patvirtintas 268 858,11 Eur dydžio BUAB „GJ baldai“ kreditorinis reikalavimas. Į šio patvirtinto kreditorinio reikalavimo sudėtį įeina ir BUAB „GJ baldai“ sumokėtas PVM, todėl šioje dalyje Bendrovė įgyja teisę į PVM atskaitą. Tai reiškia, kad tuo atveju, jei būtų patvirtintas ir BUAB „GJ baldai“, ir VMI finansinis reikalavimas, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nukentėtų dvigubai, nes ta pati PVM suma būtų priteisiama du kartus. 2022 m. vasario 18 d. nemokumo administratorė pateikė teismui prašymą atidėti paskirtą rašytinį bylos nagrinėjimą, kuriame taip pat nurodė šias aplinkybes.
39. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. vasario 24 d. nutartimi tenkino VMI prašymą ir patvirtino VMI 10 865 039,33 Eur antros eilės kreditorinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Nutartyje taip pat buvo pasisakoma ir dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 (Nutarties 28 punktas). 2022 m. kovo 4 d. UAB „Samagis“ pateikė atskirąjį skundą dėl šios nutarties. 2022 m. kovo 7 d. atskirąjį skundą pateikė ir United Engineering & Consulting Capital AG, kuriame buvo remiamasi ir civiline byla Nr. e2A-16-450/2021. 2022 m. kovo 21 d. VMI pateikė atsiliepimą į United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą, kuriame taip pat pasisakė dėl civilinės bylos Nr. e2A-16-450/2021 reikšmės skundžiamai nutarčiai.
40. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022 išnagrinėjo Šveicarijos įmonės United Engineering & Consulting Capital AG atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir nutartį paliko nepakeistą. Nutartyje taip pat buvo paminėta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 (Nutarties 22 punktas).
41. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. birželio 2 d. nutartimi išnagrinėjo UAB „Samagis“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarties, kuria patvirtintas kreditorės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos finansinis reikalavimas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje ir pirmosios instancijos nutartį paliko nepakeistą.
42. Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą byloje (prašymą sumažinti VMI reikalavimą) teismui pateikė 2023 m. sausio 24 d., t. y. praėjus daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutarties įsiteisėjimo.
43. Pareiškėja, siekdama atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, remiasi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021, kuria apeliacine tvarka buvo peržiūrėtas minėtas sprendimas. Pareiškėjos tvirtinimu, šiame sprendime ir nutartyje yra nustatytos naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios sudaro pagrindą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 ir sumažinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi patvirtintą VMI reikalavimą.
44. Pareiškėja patikslintame prašyme nurodo, kad apie aplinkybes, sudarančias pagrindą atnaujinti procesą, jai tapo žinoma 2023 m. sausio mėnesį, kuomet gavo buhalterinės įmonės išvadą, kad VMI ir UAB „GJ baldai“ finansinis reikalavimas yra sudvigubintas. Nors pareiškėja nurodo, kad prideda buhalterinę išvadą, tačiau ši išvada į bylą nėra pateikta.
45. Teismo vertinimu, aplinkybės, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/202 buvo minima ne kartą nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1304-803/2022 tiek šalių teikiamuose prieštaravimuose ir atsiliepimuose, tiek išnagrinėjus civilinę bylą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 d. nutartimi ir ją apeliacine tvarka peržiūrėjus Lietuvos apeliaciniam teismui 2022 m. balandžio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-397-798/2022 bei pareiškėjai aktyviai dalyvaujant civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 (teikiant prieštaravimus, atskirąjį skundą ir kt.), nesudaro pagrindo spręsti, kad pareiškėja apie aplinkybes, sudarančias proceso atnaujinimo pagrindą, sužinojo tik 2023 m. sausio mėnesį. Be to, pareiškėja 2023 m. sausio 24 d. kartu su prašymu sumažinti VMI reikalavimą pateikė ir 2022 m. rugpjūčio 17 d. prašymą sumažinti VMI reikalavimą, adresuotą nemokumo administratorei, kuriame prašymas buvo grindžiamas Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021.
46. Remiantis CPK 78 straipsnio 1 dalimi, asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Pareiškėja, praleidusi terminą, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą terminą, nenurodė tokį praleidimą pateisinančių aplinkybių ir nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Iš turimų duomenų teismas neturi pagrindo vertinti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir turėtų būti atnaujinamas teismo iniciatyva.
47. Teismas, atsižvelgdamas į proceso atnaujinimo instituto išskirtinumą, pateiktus išaiškinimus, nusprendžia, kad pareiškėja, 2023 m. sausio 24 d. paduodama prašymą dėl proceso atnaujinimo, praleido CPK 368 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą. Pagal CPK 370 straipsnio 3 dalį termino prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti praleidimas yra savarankiškas pagrindas atsisakyti atnaujinti procesą.
Dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių kvalifikavimo kaip naujai paaiškėjusių
48. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015). Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-915/2015; 2019 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-88-248/2019).
49. Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip: patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2015 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-643-219/2015; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437-686/2016).
50. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kreditorių reikalavimai gali būti tikslinami tik pareiškėjui pateikus įrodymų, pagrindžiančių naujai paaiškėjusias (atsiradusias) aplinkybes, dėl kurių teismas nėra pasisakęs įsiteisėjusia nutartimi ir kurios lemia patvirtintų kreditorių reikalavimų dydžio pasikeitimą (reikalavimo ar jo dalies pasibaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
51. Kaip jau minėta, šiuo atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėja apie Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 žinojo civilinės bylos Nr. eB-1304-803/2022 nagrinėjimo metu.
52. Iš Vilniaus apygardos teismo 2022 m. vasario 24 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022, kuria patvirtintas VMI 10 865 039,33 Eur reikalavimas, nustatyta, kad teismas, pasisakydamas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021 įtakos VMI reikalavimo pagrįstumui nurodė, kad: „Administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020 buvo vertinamas didelis bankrutuojančios įmonės sandorių su įvairiomis kitomis įmonėmis, ne tik su BUAB „GJ baldai“, kiekis ir pripažinta pareiga sumokėti iš viso 6 517 901,36 Eur PVM. Nemokumo administratorė nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei prašyme atidėti bylos nagrinėjimą neatskleidė, kokia suma tikėtinai galėtų sumažėti VMI apskaičiuotas ir įsiteisėjusiais teismų sprendimais patvirtintas PVM, jeigu procesas būtų atnaujintas ir byla būtų išnagrinėta iš naujo, priimant BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ palankų sprendimą.<...> Atsižvelgdamas į aptartas nustatytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, teismas sprendžia, kad VMI pareikšto kreditorinio reikalavimo 5 822 058,42 Eur dalis taip pat yra pagrįsta, todėl patvirtintina UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Pažymėtina, kad atnaujinus procesą administracinėje byloje ir naujai priimtu sprendimu sumažinus bankrutuojančiai įmonei apskaičiuotą mokėtiną PVM, VMI patvirtintas reikalavimas galės būti koreguojamas ir taip pat mažinamas.“ (Nutarties 28 – 29 punktai). Teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-7-602/2021 ir 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eP-23-815/2022 atsisakė atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020. Taigi, nagrinėjant civilinę bylą Nr. eB2-1304-803/2022 pareiškėjos nurodomos aplinkybės buvo žinomos ir dėl jų buvo pasisakyta įsiteisėjusia nutartimi, o neatnaujinus proceso administracinėje byloje Nr. eA-2271-556/2020, nėra pagrindo iš naujo vertinti VMI finansinio reikalavimo pagrįstumą.
53. Atsižvelgiant į išdėstyta, teismas sprendžia, kad nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, t. y. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-738-653/2019 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2021 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-16-450/2021, gali būti pripažintos kaip naujai paaiškėjusios aplinkybės, kurios turi įtaką VMI patvirtinto finansinio reikalavimo dydžiui.
Dėl baudos skyrimo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis
54. VMI atsiliepime į pareiškėjos prašymą prašo skirti pareiškėjai 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad pareiškėja pateikė akivaizdžiai nepagrįstą prašymą, kurio tikslas yra vilkinti Bendrovės bankroto procesą ir kvestionuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus.
55. Procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai reikalauja proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principas, įtvirtintas CPK 7 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatą, dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Toks reikalavimas įtvirtintas ir CPK 42 straipsnyje, reglamentuojančiame šalių procesines teises ir pareigas.
56. Piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pagrindai ir teisinės pasekmės nurodyti CPK 95 straipsnyje, pagal kurio 1 dalies nuostatą dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.
57. Procesinio reikalavimo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis nevykdymas, be kita ko, reiškia veikimą prieš operatyvų ir ekonomišką ginčo civilinio proceso tvarka išsprendimą, o toks veikimas yra nesuderinamas su civilinio proceso tikslais, todėl proceso įstatyme yra įtvirtinti atitinkami teisiniai svertai, kurių paskirtis – eliminuoti ar sumažinti šio reikalavimo nevykdymo neigiamus padarinius ir atgrasyti nuo tolesnių pažeidimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020, 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).
58. Kasacinio teismo išaiškinta, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį nustatyta galimybė taikyti teisinę atsakomybę, įtvirtintą CPK 95 straipsnyje. Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017, 2023 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-142-943/2023). Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019).
59. Teismo vertinimu, VMI nurodomos aplinkybės neleidžia daryti išvados dėl pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pareiškėja, pareikšdama prašymą sumažinti VMI finansinį reikalavimą (prašymą dėl proceso atnaujinimo), įgyvendino savo, kaip kreditorės teises. Nors pareiškėja prašyme rėmėsi aplinkybėmis, kurios jai buvo žinomos jau nagrinėjant ginčą dėl VMI finansinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau šiuo atveju baudos skyrimas neatitiktų proporcingumo principo. Be to, prašymas pateiktas byloje, kurioje jau išspręstas ginčas dėl VMI reikalavimo tvirtinimo ir nutartis yra įsiteisėjusi, todėl tokio prašymo pateikimas niekaip nekliudo vykdyti tolesnes Bendrovės nemokumo procedūras. Dėl šių priežasčių VMI prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291 straipsniais, 368, 370 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Samagis“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. eB2-1304-803/2022 atmesti.
Nutartis dalyje dėl proceso atnaujinimo per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.