- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-12-17
- Bylos Nr.
- e2-1009-450/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00342-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Asta Radzevičienė (pirm.), Laima Ribokaitė, Irmantas Šulcas
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Radzevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešė ja), Laimos Ribokaitės ir Irmanto Šulco,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ACUMEN“ prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos .
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ (toliau – ir atsakovė, bendrovė) iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Lideres“ (toliau – nemokumo administratorė); nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d.
2. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 20 d. nutartimi patvirtino bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir BUAB) „Nekilnojamojo turto valdymas“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, o nemokumo administratorės ginčijamus finansinius reikalavimus išskyrė į atskiras bylas.
3. Pareiškėja UAB „ACUMEN“ (toliau – ir pareiškėja, apeliantė) 2023 m. rugpjūčio 4 d. kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti 3 034 769,79 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Šalies argumentai
4. Prašyme nurodė, kad 2007 m. rugpjūčio 7 d. su UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sudarė nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir pirkimo–pardavimo sutartis), kuria pareiškėja pardavė atsakovei parduotuvę su vaistinės patalpomis, prekybos paviljonus, sandėlį ir kitus statinius (inžinierinius), esančius (duomenys neskelbtini), už 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) kainą, o UAB „Serneta“ pardavė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nekilnojamąjį turtą už 9 982 999,30 Eur (34 469 300 Lt) kainą. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nesumokėjo pareiškėjai visos pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytos kainos.
5. Pareiškėja, UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarė rašytinę sutartį, kuria susitarė, kad iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ į akcinės bendrovės (toliau – ir AB) SEB banko sąskaitą sumokėtų 32 000 000 Lt bus skiriama 173 734,46 Lt UAB „ACUMEN“ skolos AB SEB banke apmokėjimui pagal sutartį Nr. 1540311010454-5, likusi suma – UAB „LNTV“ ir UAB „Serneta“ skolos AB SEB banke apmokėjimui pagal įvairias kredito sutartis ir abi šios sumos yra įskaitomos kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėjimai pardavėjoms UAB „ACUMEN“ ir UAB „Serneta“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. sumokėti likusią skolą pardavėjai UAB „Serneta“, o UAB „ACUMEN“ įkeisti prekybos centrą su vaistinės, kavinės ir kirpyklos patalpomis, lošimo automatų saloną, esančius (duomenys neskelbtini), ir visiškai atsiskaityti su UAB „ACUMEN“ iki 2017 m. lapkričio 1 d., tačiau bendrovė šių įsipareigojimų neįvykdė ir liko skolinga pareiškėjai 2 466 683,72 Eur (8 516 965,54 Lt) bei 568 086,07 Eur palūkanų.
Žemesnės instancijos teismas
6. UAB „ACUMEN“ pažymėjo, kad prašyme nurodytas faktines aplinkybes yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nustatė, kad 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) mokėjimas pagal pirkimo–pardavimo sutartį buvo paskirstytas taip, jog UAB „ACUMEN“ pareigų pagal paskolos sutartį Nr. 70000123387 ir sutartį Nr. 1530311010454-5 dengimui buvo skirta tik 50 316,98 Eur (173 734,46 Lt), o likusi suma buvo skirta UAB „LNTV“ ir UAB „Serneta“ įsipareigojimų bankams dengimui arba sumokėta UAB „Serneta“ tiesiogiai. Teismo nustatyti faktai yra prejudiciniai šioje byloje ir jų pareiškėjai įrodinėti nereikia .
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 30 d. nutartimi netenkino pareiškėjos UAB „ACUMEN“ prašymo dėl 3 034 769,79 Eur antrosios eilės finansinio reikalavimo patvirtinimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
8. Teismas, nuspręsdamas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti, nustatė, kad bankroto byla bendrovei iškelta Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi, kuria, be kita ko, buvo nustatytas 30 dienų terminas nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto svetainėje, per kurį kreditoriai turi pareikšti savo reikalavimus ir pateikti jų pagrindimo dokumentus, taip pat nurodyti, kaip yra užtikrintas šių reikalavimų įvykdymas, paskirtai nemokumo administratorei ir pavesti nemokumo administratorei po termino pabaigos ne vėliau kaip per 30 dienų pateikti teismui tvirtinti kreditorių sąrašą, pateikiant savo nuomonę dėl kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo. Nutartis įsiteisėjo 2021 m. rugsėjo 2 d., dėl to visi kreditorių finansiniai reikalavimai turėjo būti pareikšti iki 2021 m. spalio 3 d.
9. Nemokumo administratorė apie savo nesutikimą su pareiškėjos finansiniu reikalavimu ir apie UAB „ACUMEN“ pareikštą finansinį reikalavimą teismui pranešė 2024 m. rugsėjo 20 d. Nemokumo administratorė nurodė, kad pradinį prašymą jai 2022 m. gruodžio 19 d. buvo pateikusi UAB „ACUMEN“ kreditorė Bulgarijoje registruota įmonė OOO „Entrilium“, nes tuo metu buvo vykdomas UAB „ACUMEN“ bankroto procesas ne teismo tvarka. UAB „ACUMEN“ nemokumo administratorė tik 2023 m. rugpjūčio 4 d. pateikė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorei prašymą patvirtinti UAB „ACUMEN“ finansinį reikalavimą bankroto byloje.
10. Teismas iš Juridinių asmenų registro nustatė, kad nuo 2018 m. rugsėjo 12 d. buvo vykdomos pareiškėjos bankroto procedūros ne teismo tvarka, buvo paskirta nemokumo administratorė UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“. UAB „ACUMEN“ bankrotas buvo nutrauktas, 2023 m. rugsėjo 6 d. sudarius taikos sutartį. Nuo 2024 m. rugpjūčio 28 d. Juridinių asmenų registre buvo išregistruotas UAB „ACUMEN“ kaip likviduojamos dėl bankroto įmonės teisinis statusas. Nemokumo administratorė 2023 m. gruodžio 22 d. paprašė UAB „ACUMEN“ atstovo pateikti papildomus duomenis apie prašomą patvirtinti finansinį reikalavimą, UAB „ACUMEN“ įgaliotas asmuo paaiškinimus nemokumo administratorei pateikė 2024 m. vasario 12 d.
11. Teismas pažymėjo, kad pati nemokumo administratorė pareiškėjos prašymą dėl finansinių reikalavimų patvirtinimo kartu su nesutikimo argumentais teismui pateikė tik 2024 m. rugsėjo 20 d. Po vykdytos bankroto procedūros ne teismo tvarka naujas UAB „ACUMEN“ vadovas buvo paskirtas tik 2024 m. rugpjūčio 28 d. Teismas pažymėjo, kad pradinį pareiškimą dėl UAB „ACUMEN“ finansinio reikalavimo patvirtinimo nemokumo administratorei buvo pateikusi jos kreditorė OOO „Entrilium“, kurios vardu pateiktą prašymą buvo pasirašęs naujasis UAB „ACUMEN“ vadovas, nurodydamas, jog yra OOO „Entrilium“ direktorius. Teismas nusprendė, kad terminas pareikšti finansinį reikalavimą buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, nes buvo vykdomas pareiškėjos bankroto procesas ne teismo tvarka ir jai atstovaujantys asmenys keitėsi. Teismas įvertino, kad byloje nėra duomenų, jog dėl pareiškėjos praleisto termino finansiniam reikalavimui pareikšti bus užvilkintos atsakovės bankroto procedūros, teismas nenustatė pareiškėjos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, todėl, siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 5 straipsnyje įtvirtintą kiekvieno asmens teisę savo teises ir teisėtus interesus ginti teismine tvarka, atnaujino pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti (CPK 78 straipsnis, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokomu įstatymo (toliau – JANĮ) 41 straipsnio 4 dalis).
12. Teismas, nuspręsdamas dėl pareiškėjos 3 034 769,79 Eur finansinio reikalavimo pagrįstumo, nustatė, kad UAB „Serneta“, UAB „ACUMEN“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja UAB „ACUMEN“ pardavė pirkėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistus nekilnojamojo turto objektus: parduotuvę su vaistinės patalpomis, prekybos paviljonus, sandėlį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) kainą, o pardavėja UAB „Serneta“ pardavė pirkėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistus butus, esančius (neskelbtini), ir kitus statinius už 9 982 999,30 Eur (34 469 300 Lt) kainą. Bendra viso parduodamo nekilnojamojo turto kaina – 12 500 000 (43 160 000 Lt).
13. Pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 papunktį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt), iš kurių 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) priklauso pardavėjai UAB „ACUMEN“, 6 750 839,90 Eur (23 309 300 Lt) priklauso pardavėjai UAB „Serneta“, sumokėti pavedimu į AB SEB banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – UAB „Serneta“, UAB „ACUMEN“ ir UAB „LNTV“ mokėjimo įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartis dengimui per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties 2.1.2 papunkčiu pirkėja įsipareigojo 732 159,41 Eur (2 528 000 Lt) sumokėti UAB „Serneta“ pavedimu į jos banko sąskaitą per tris darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Pagal sutarties 2.1.3 papunktį pirkėja įsipareigojo 2 500 000 Eur (8 632 000 Lt) sumokėti UAB „Serneta“ pavedimais į jos banko sąskaitą iki 2014 m. liepos 1 d.
14. Teismas nustatė, kad UAB „ACUMEN“, UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarė paprastą rašytinę sutartį, kurioje nurodė, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, vykdydama pirkimo–pardavimo sutartį, 2007 m. rugpjūčio 7 d. į UAB „Serneta“ sąskaitą sumokėjo 732 159,41 Eur (2 528 000 Lt) ir į AB SEB banko sąskaitą sumokėjo 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt). Pagal šios sutarties 5 papunktį šalys susitarė, kad 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) suma paskirstoma taip: 50 316,98 Eur (173 734,46 Lt) dengiamas UAB „ACUMEN“ įsiskolinimas AB SEB bankui pagal sutartį Nr. 1540311010454-5, likusi suma bus skiriama UAB „LNTV“ ir UAB „Serneta“ skolų AB SEB bankui mokėjimui pagal šešias kredito sutartis. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad šios sumos yra įskaitomos kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėjimai pardavėjoms UAB „ACUMEN“ ir UAB „Serneta“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
15. 2007 m. rugpjūčio 8 d. rašytinės sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad po 4 punkte nurodytų mokėjimų atlikimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolinga pardavėjai UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur (8 516 965,54 Lt), o pardavėjai UAB „Serneta“ – 794 388,63 Eur (2 742 865,05 Lt). Pagal sutarties 8 punktą UAB „ACUMEN“ sutiko, kad Nekilnojamojo turto registre turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), būtų panaikinta žyma apie įsiskolinimą už parduotą turtą, o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. padengti pardavėjai UAB „Serneta“ skolą pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir įkeisti UAB „ACUMEN“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinant prievolės pardavėjai UAB „ACUMEN“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymą. Pagal sutarties 9 punktą atsakovė įsipareigojo visiškai atsiskaityti su UAB „ACUMEN“ iki 2017 m. lapkričio 1 d. Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2017 m. lapkričio 1 d. neatsiskaičius su UAB „ACUMEN“, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo už skolą UAB „ACUMEN“ perleisti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinant pardavėjai UAB „ACUMEN“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
16. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 netenkino UAB „ACUMEN“ ieškinio atsakovėms BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Vilniaus miesto 35–ojo biuro notarei Auksei Poškuvienei. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „ACUMEN“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo.
Šalies argumentai
17. Išnagrinėtoje civilinėje byloje UAB „ACUMEN“ ieškiniu prašė: (1) nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria UAB „ACUMEN“ pardavė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ parduotuvę su vaistinės patalpomis, prekybos paviljonus, sandėlį ir kitus statinius; (2) taikyti restituciją ir grąžinti UAB „ACUMEN“ prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, o UAB „ACUMEN“ įpareigoti grąžinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 50 316,98 Eur; (3) notarės 2008 m. birželio 3 d. liudijimo dalį dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir sumokėjimo pinigų UAB „ACUMEN“ pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios; (4) pripažinti UAB „ACUMEN“ vadovės D. V. 2008 m. birželio 3 d. notarei pateiktą pranešimą, kuriuo ji patvirtino, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Nekilnojamo turto valdymas“ yra visiškai atsiskaičiusi, negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Abiejų instancijų teismai išnagrinėtose civilinėse bylose Nr. e2-85-603/2020 ir Nr. e2A-164-1120/2021 įvertino ir išanalizavo 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir šalių atsiskaitymą pagal šią sutartį patvirtinančius duomenis, taip pat trišalę UAB „ACUMEN“, UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį bei į AB SEB banko sąskaitą sumokėtų 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) paskirstymą. Teismai išnagrinėtose bylose įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo faktinę aplinkybę, kad UAB ,,ACUMEN“ gavo lėšas už parduotą turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra UAB „ACUMEN“ skolininkė pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
19. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 priteisė UAB „Serneta“ iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2 572 405 Eur skolą, 537 856,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 proc. metines procesines palūkanas už 3 110 261,52 Eur priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies, konstatavo, kad UAB „Serneta“ ieškinio reikalavimui priteisti iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 72 405 Eur skolą ir 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas pagal UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2005 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra praleidusi ieškinio senatį ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti; UAB „Serneta“ ieškinio reikalavimą priteisti iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 72 405 Eur skolą ir 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino; priteisė UAB „Serneta“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 110 464,48 Eur skolą, 226 169,67 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.; kitą ieškinio dalį atmetė.
20. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėtoje byloje UAB „Serneta“ prašė priteisti iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 3 110 261,52 Eur pagal 2005 m. spalio 19 d. pirkimo–pardavimo sutartį ir 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja reikalavimą grindžia būtent šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi, teigdama, kad joje nustatytas prejudicinis faktas, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra nesumokėjusi UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur už 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduodą nekilnojamąjį turtą. Teismas su šiuo pareiškėjos argumentu nesutiko.
21. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 šalimis buvo UAB „ACUMEN“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, pagrindinė šiose bylose UAB „ACUMEN“ įrodinėjama ir abiejų instancijų teismų įvertinta aplinkybė buvo, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai atsiskaitė su UAB „ACUMEN“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nes tik nustačius neatsiskaitymo pagal šią sutartį faktą būtų galima spręsti dėl esminio sutarties pažeidimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurio pagrindu galimas pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas.
22. Pasak teismo, minėtose bylose abiejų instancijų teismas nustatė šias faktines aplinkybes: (1) notarei buvo pateiktas 2008 m. birželio 3 d. UAB „ACUMEN“ vadovės pasirašytas ir antspaudu patvirtintas rašytinis pranešimas, kuriame patvirtinta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ visiškai atsiskaitė su UAB „ACUMEN“; notarė 2008 m. birželio 3 d. liudijimu patvirtino, kad pirkėja BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdė 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sąlygas – atsiskaitė su pardavėjomis – pareiškėja ir UAB „Serneta“; (2) kadangi 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis nėra patvirtinta notaro, 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis negali būti laikoma pakeičiančia 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas, o konkrečiai – kad pirkėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už parduotą nekilnojamąjį turtą yra neatsiskaičiusi su UAB „ACUMEN“; (3) UAB „ACUMEN“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas ir kasos knygos bei kasos žiniaraščiai už 2007 m. rugpjūčio 7 d. – 2008 m. birželio 3 d. laikotarpį neįrodo, jog BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pranešimo notarei momentu buvo neatsiskaičiusi su UAB „ACUMEN“.
23. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 šalimis buvo UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, o pareiškėja UAB „ACUMEN“ šioje byloje nedalyvavo. Minėtoje byloje buvo sprendžiamas tinkamo pirkėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiskaitymo su pardavėja UAB „Serneta“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį faktas. Tačiau ginčas dėl šios sutarties įvykdymo buvo kilęs tik dėl šios pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.3 papunktyje numatytos 2 500 000 Eur dalies, kuri turėjo būti sumokėta iki 2014 m. liepos 1 d., tinkamo sumokėjimo UAB „Serneta“. Taigi, šioje byloje aplinkybė, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai atsiskaitė su pardavėja UAB „ACUMEN“, nebuvo įrodinėjimo dalyku, taip pat apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nekonstatavo pareiškėjos nurodomos aplinkybės, kad bankrutuojanti bendrovė būtų nesumokėjusi UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
24. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 buvo konstatuotas prejudicinis faktas, kad UAB ,,ACUMEN“ gavo lėšas už parduotą turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra UAB „ACUMEN“ skolininkė pagal pirkimo–pardavimo sutartį, o nagrinėjamoje byloje pareiškėja naujų duomenų ar aplinkybių, kurie nebūtų įvertinti išnagrinėtose bylose, nepateikė, teismas nusprendė pareiškėjos 3 034 769,79 Eur finansinio reikalavimo atsakovės bankroto byloje netvirtinti .
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
25. Apeliantė (pareiškėja) UAB „ACUMEN“ prašo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės bei patvirtinti pareiškėjos 3 034 769,79 Eur finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
25.1. BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojimų nei pagal pirkimo–pardavimo sutartį, nei pagal 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį neįvykdė, t. y. bendrovė nėra sumokėjusi 2 466 683,72 Eur (8 516 965,54 Lt) bei nėra įvykdžiusi kitų įsipareigojimų – parduoti UAB „ACUMEN“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), arba nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. sutarties dalį dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), grąžinant šį turtą UAB „ACUMEN“. Šias faktines aplinkybes konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022. Iš šioje nutartyje nustatytų faktų darytina išvada, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ sumokėjo UAB „ACUMEN“ tik 50 316,98 Eur, tai reiškia, jog kitos kainos dalies – 2 466 683,72 Eur –atsakovė nėra sumokėjusi. Nutartyje konstatuota, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pavedimus atliko į UAB „Serneta“ banko sąskaitas, pervesdama 8 872 534,82 Eur, dėl to teismas neteisingai nurodė, jog iš UAB „Serneta“ banko sąskaitas pervestų 8 872 534,82 Eur buvo atsiskaityta ir su UAB „ACUMEN“. Šios lėšos Lietuvos apeliacinio teismo buvo priskirtos tik UAB „Serneta“. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje pripažino, kad atsakovė pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį yra skolinga iš viso – 3 627 465,18 Eur, iš kurios 1 110 464,48 Eur yra skolinga UAB „Serneta“.
25.2. Kadangi turtą atsakovei pardavė tiek UAB „Serneta“, tiek UAB „ACUMEN, vadinasi, likusios skolos sumos iš 3 627 465,18 Eur iš atsakovės UAB „ACUMEN“ negavo, todėl atsakovė yra skolinga UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur. Nurodytų prejudicinių faktų pakanka patvirtinti UAB „ACUMEN“ finansinį reikalavimą, o teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjai, padarė priešingas išvadas nei Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022, taip paneigdamas įsiteisėjusia nutartimi nustatytus faktus.
Atsiliepimas
26. Atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, atstovaujama nemokumo administratorės, atsiliepimu į pareiškėjos UAB „ACUMEN“ atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Žemesnės instancijos teismas
26.1. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 įvertino ir išanalizavo 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir šalių atsiskaitymą pagal sutartį patvirtinančius duomenis, taip pat trišalę UAB „ACUMEN“, UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį bei faktiškai į AB SEB banko sąskaitą sumokėtų 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) paskirstymą. Abiejų instancijų teismai bylose įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo faktinę aplinkybę, kad UAB ,,ACUMEN“ gavo lėšas už parduotą turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra UAB „ACUMEN“ skolininkė pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
26.2. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 neanalizavo atsakovės skolų pareiškėjai, nes pareiškėja nebuvo bylos šalimi ir bylos dalykas buvo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Serneta“ finansiniai įsipareigojimai bei įsiskolinimai, kylantys iš 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties. Lietuvos apeliacinis teismas įvertino tai, kiek pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ turėjo sumokėti UAB „Serneta“ ir kiek faktiškai sumokėjo. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje nepadarė jokių išvadų ir nenustatė prejudicinių faktų apie kitas 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties šalis, kurios nebuvo šios civilinės bylos dalyviais. Teismas nenustatė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kitiems asmenims, įskaitant UAB „ACUMEN“, nesumokėtų sumų, kylančių iš 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties.
26.3. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad nebuvo nustatyta, jog šalys būtų notarine tvarka pakeitusios ginčo sutarčių sąlygas, todėl šalių prievolės bei jų (ne)tinkamas vykdymas įvertinti pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje (notarinėje) apibrėžtus įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje nėra priešingų išaiškinimų nei pateikė Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021, kuria pripažinta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra skolinga UAB „ACUMEN“. Abiejuose procesuose teismai prioritetą suteikė notarinei 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarčiai ir joje numatytų įsipareigojimų vykdymui.
Atsiliepimas
27. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atsiliepimu į pareiškėjos UAB „ACUMEN“ atskirąjį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
27.1. UAB „ACUMEN“ atskirajame skunde nenurodė naujų aplinkybių, kurios nebuvo įvertintos teismų išnagrinėtose byloje, todėl teismas pagrįstai rėmėsi priimtais teismų sprendimais ir juose nustatytais prejudiciniais faktais.
Žemesnės instancijos teismas
27.2. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu yra konstatuota, kad UAB „ACUMEN“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį, todėl UAB „ACUMEN“ finansinis reikalavimas pagrįstai nebuvo patvirtintas .
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
28. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
29. Byloje nustatyta, kad UAB „Serneta“, UAB „ACUMEN“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 7 d. sudarė notaro patvirtintą nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pardavėja UAB „ACUMEN“ pardavė pirkėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistus nekilnojamojo turto objektus: parduotuvę su vaistinės patalpomis, prekybos paviljonus, sandėlį ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), už 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) kainą, o pardavėja UAB „Serneta“ pardavė pirkėjai BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įkeistus butus, esančius (duomenys neskelbtini), ir kitus statinius už 9 982 999,30 Eur (34 469 300 Lt) kainą. Bendra viso parduoto nekilnojamojo turto kaina – 12 500 000 (43 160 000 Lt).
30. Pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.1 papunktį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt), iš kurių 2 517 000,70 Eur (8 690 700 Lt) priklauso pardavėjai UAB „ACUMEN“, 6 750 839,90 Eur (23 309 300 Lt) priklauso pardavėjai UAB „Serneta“, sumokėti pavedimu į AB SEB banko sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį – UAB „Serneta“, UAB „ACUMEN“ ir UAB „LNTV“ mokėjimo įsipareigojimų AB SEB bankui pagal kreditavimo sutartis dengimui per 3 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo dienos. Sutarties 2.1.2 papunkčiu pirkėja įsipareigojo 732 159,41 Eur (2 528 000 Lt) sumokėti UAB „Serneta“ pavedimu į jos banko sąskaitą per tris darbo dienas nuo šios sutarties pasirašymo dienos. Pagal sutarties 2.1.3 papunktį pirkėja įsipareigojo 2 500 000 Eur (8 632 000 Lt) sumokėti UAB „Serneta“ pavedimais į jos banko sąskaitas iki 2014 m. liepos 1 d.
31. Byloje nustatyta, kad UAB „ACUMEN“, UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. sudarė paprastą rašytinę sutartį, kurioje nurodė, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, vykdydama pirkimo–pardavimo sutartį, 2007 m. rugpjūčio 7 d. į UAB „Serneta“ sąskaitą sumokėjo 732 159,41 Eur (2 528 000 Lt) ir į AB SEB banko sąskaitą sumokėjo 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt). Pagal šios sutarties 5 punktą šalys susitarė, kad 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) paskirstoma taip: 50 316,98 Eur (173 734,46 Lt) dengiamas UAB „ACUMEN“ įsiskolinimas AB SEB bankui pagal sutartį Nr. 1540311010454-5, likusi suma skiriama UAB „LNTV“ ir UAB „Serneta“ skolų AB SEB bankui mokėjimui pagal šešias kredito sutartis. Sutarties 6 punkte nurodyta, kad šios sumos yra įskaitomos, kaip BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ mokėjimai pardavėjoms UAB „ACUMEN“ ir UAB „Serneta“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį.
32. 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutarties 7 punkte šalys susitarė, kad po šios sutarties 4 punkte nurodytų mokėjimų atlikimo pagal pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra skolinga pardavėjai UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur (8 516 965,54 Lt), o pardavėjai UAB „Serneta“ – 794 388,63 Eur (2 742 865,05 Lt). Pagal sutarties 8 punktą UAB „ACUMEN“ sutiko, kad Nekilnojamojo turto registre dėl turto, esančio (duomenys neskelbtini), būtų panaikinta žyma apie įsiskolinimą už parduotą turtą, o BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įsipareigojo ne vėliau kaip iki 2008 m. rugpjūčio 8 d. padengti pardavėjai UAB „Serneta“ skolą pagal pirkimo–pardavimo sutartį ir įkeisti UAB „ACUMEN“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini), užtikrinant prievolės pardavėjai UAB „ACUMEN“ pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymą. Pagal sutarties 9 punktą bankrutuojanti bendrovė įsipareigojo visiškai atsiskaityti su UAB „ACUMEN“ iki 2017 m. lapkričio 1 d. Sutarties 10 punkte šalys susitarė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ iki 2017 m. lapkričio 1 d. neatsiskaičius su UAB „ACUMEN“, BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ privalo už skolą UAB „ACUMEN“ perleisti turtą, esantį (duomenys neskelbtini), arba nutraukti pirkimo–pardavimo sutartį, grąžinant pardavėjai UAB „ACUMEN“ turtą, esantį (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
33. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, UAB „ACUMEN“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ ir Vilniaus miesto 35–ojo biuro notarei Auksei Poškuvienei, kuriuo prašė: (1) nutraukti 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria UAB „ACUMEN“ pardavė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ parduotuvę su vaistinės patalpomis, prekybos paviljonus, sandėlį ir kitus statinius; (2) taikyti restituciją ir grąžinti UAB „ACUMEN“ prekybos pastatą su vaistinės, kavinės ir administracinėmis patalpomis, o UAB „ACUMEN“ įpareigoti grąžinti BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 50 316,98 Eur; (3) notarės 2008 m. birželio 3 d. liudijimo dalį dėl BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdytos pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų ir sumokėjimo pinigų UAB „ACUMEN“ pripažinti negaliojančiu nuo jo sudarymo pradžios; (4) pripažinti UAB „ACUMEN“ vadovės D. V. 2008 m. birželio 3 d. notarei pateiktą pranešimą, kuriuo ji patvirtino, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį BUAB „Nekilnojamo turto valdymas“ yra visiškai atsiskaičiusi, negaliojančiu, kaip sudarytą dėl suklydimo.
34. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020, išnagrinėjęs UAB „ACUMEN“ ieškinį, jo netenkino. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimą paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2021 m. birželio 30 d. nutartimi atsisakė priimti UAB „ACUMEN“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutarties peržiūrėjimo.
35. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad UAB „Serneta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, kurį išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 priteisė UAB „Serneta“ iš atsakovės BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2 572 405 Eur skolą, 537 856,52 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistus 3 110 261,52 Eur nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimą pakeitė ir ieškinį patenkino iš dalies, konstatavęs, kad UAB „Serneta“ ieškinio reikalavimui priteisti iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 72 405 Eur skolą ir 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas pagal UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2005 m. spalio 19 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį yra praleidusi ieškinio senaties terminą ir nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti; UAB „Serneta“ ieškinio reikalavimą priteisti iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 72 405 Eur skolą ir 6 proc. metines kompensuojamąsias palūkanas atmetė dėl praleisto ieškinio senaties termino; priteisė UAB „Serneta“ iš BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 110 464,48 Eur skolą, 226 169,67 Eur kompensuojamąsias palūkanas ir 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2017 m. lapkričio 28 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.; kitą ieškinio dalį atmetė.
36. Pareiškėja, remdamasi tuo, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 konstatavo prejudicinį faktą, jog BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ yra nesumokėjusi UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur už 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartimi parduodą nekilnojamąjį turtą, kreipėsi į nemokumo administratorę, prašydama patvirtinti jos 3 034 769,79 Eur antrosios eilės finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
37. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nustatęs, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 konstatuotas prejudicinis faktas, jog UAB ,,ACUMEN“ gavo lėšas už parduotą turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, dėl to BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra UAB „ACUMEN“ skolininkė pagal pirkimo–pardavimo sutartį, taip pat nagrinėjamoje byloje pareiškėjai nepateikus ir nenurodžius naujų duomenų ar aplinkybių, kurie nebūtų įvertinti teismų procesiniuose sprendimuose, nusprendė pareiškėjos 3 034 769,79 Eur finansinio reikalavimo bankroto byloje netvirtinti. Teismas nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 aplinkybė, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai atsiskaitė su pardavėja UAB „ACUMEN“, nebuvo įrodinėjimo dalyku, nurodytoje byloje pareiškėja nedalyvavo jokiu statusu, o apeliacinės instancijos teismas byloje nekonstatavo pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog bendrovė yra nesumokėjusi UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
38. Pirmosios instancijos teismui skundžiama nutartimi atsisakius patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą, kreditorė šį teismo procesinį sprendimą skundžia, laikydamasi pozicijos, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 pripažino šiam ginčui prejudicinę aplinkybę, jog atsakovė pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB „ACUMEN“ yra skolinga 2 466 683,72 Eur. Pasak pareiškėjos, nurodyto prejudicinio fakto pakanka patvirtinti jos finansinį reikalavimą, o teismas, konstatuodamas, kad atsakovė nėra skolinga pareiškėjai, paneigė įsiteisėjusia nutartimi nustatytą faktą.
39. Taigi, nagrinėjamoje byloje yra sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
Dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo
40. Vienas bankroto byloje spręstinų klausimų yra bankrutuojančios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimas. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2013; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-660/2018). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių finansiniai reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios bedrovės interesai.
41. Ar finansinis reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-630/2012). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
42. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertindamas pareiškėjos prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo pagrįstumą, rėmėsi Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 nustatytais faktais, kad UAB ,,ACUMEN“ gavo lėšas už parduotą turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, dėl to BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra UAB „ACUMEN“ skolinga pagal pirkimo–pardavimo sutartį, kaip turinčiais prejudicinę galią nagrinėjamam ginčui. Teismas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 nurodytų faktų nelaikė turinčiais prejudicinę galią kilusiam ginčui dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo.
43. Minėta, kad apeliantė finansinio reikalavimo pagrįstumą įrodinėja, jos vertinimu, būtent Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 nustatytu prejudiciniu faktu, jog atsakovė pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį UAB „ACUMEN“ yra skolinga 2 466 683,72 Eur.
44. Vadovaujantis CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims.
45. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata (galutinio teismo sprendimo) galią. Ši teismo sprendimo galia, be kita ko, reiškia, kad bylos šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys nebegali ginčyti faktų ir teisinių santykių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad res judicata galia šiuo aspektu turi ir atvirkštinį teisinį poveikį: viena vertus, bylos šalis neturi galimybės ginčyti faktinių aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, antra vertus, šalis kitos civilinės bylos procese turi teisę remtis faktinėmis aplinkybėmis, nustatytomis pirmiau įsiteisėjusiu teismo sprendimu, neturėdama procesinės pareigos jas įrodinėti, – tokios faktinės aplinkybės yra pripažįstamos prejudiciniais faktais, o prejudiciniai faktai priskiriami aplinkybėms, kurios nereikalauja atskiro įrodinėjimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
46. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
47. Teismas, siekdamas nagrinėjamoje byloje vadovautis kitoje byloje nustatytais prejudiciniais faktais, įrodymų vertinimo procese turi analizuoti, koks yra prejudicinio fakto turinys ir kokia jo reikšmė nagrinėjamoje byloje pareikštam reikalavimui, jo tinkamam išsprendimui (tenkinimui ar atmetimui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-969/2021 50 punktas).
48. Ne kiekviena įsiteisėjusiame teismo procesiniame sprendime paminėta faktinė aplinkybė gali būti pripažinta prejudiciniu faktu. Tokią galią turi tik teismo nustatytos faktinės aplinkybės, sudariusios bylos, kurioje priimtas įsiteisėjęs teismo procesinis sprendimas, įrodinėjimo dalyką (jo dalį). Įrodinėjimo dalykas – tai juridiniai faktai, su kuriais įstatymas sieja ginčijamo santykio buvimą ar nebuvimą. Tai faktai, kuriais pagrįsti šalių reikalavimai ir atsikirtimai bei kitos aplinkybės, kurias būtina nustatyti taikant materialiosios teisės normas ginčo santykiams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2022 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022 45 punktą).
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į šioje nutartyje aukščiau aptartą kasacinio teismo praktiką, pripažįsta teisiškai nepagrįstais apeliantės argumentus, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pažeidė prejudicinių faktų taikymo taisyklę.
50. Visų pirma, kaip teisingai pastebėjo ir skundžiamoje nutartyje nurodė pirmosios instancijos teismas, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 pareiškėja UAB „ACUMEN“ nedalyvavo jokiu procesiniu statusu; aptariamos bylos šalimis buvo UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
51. Antra, skiriasi bylų dalykai, kurie buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 bei kuris yra nagrinėjamas šioje byloje. Pirmuoju atveju Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 iš esmės nusprendė dėl tinkamo pirkėjos BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiskaitymo su pardavėja UAB „Serneta“, o ne su UAB „ACUMEN“, pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Nagrinėjamoje byloje dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo atsakovės bankroto byloje turi būti įrodyta, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai neatsiskaitė su pardavėja UAB „ACUMEN“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
52. Taigi, nors išnagrinėtoje byloje teismai įvertino, ar atsakovė BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai atsiskaitė su UAB „Serneta“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, iš kurios reikalavimus kildina ir apeliantė, tačiau aplinkybė, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai atsiskaitė su pardavėja UAB „ACUMEN“ pagal tą pačią pirkimo–pardavimo sutartį, nesudarė minėtos bylos išnagrinėjimo dalyko. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, ginčas išnagrinėtoje byloje dėl pirkimo–pardavimo sutarties įvykdymo buvo kilęs tik dėl šios pirkimo–pardavimo sutarties 2.1.3 papunktyje nurodytų 2 500 000 Eur dalies, kuri turėjo būti sumokėta iki 2014 m. liepos 1 d., tinkamo sumokėjimo UAB „Serneta“, bet ne UAB „ACUMEN“.
53. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 priimtuose procesiniuose sprendimuose yra nustatyta prejudicinę reikšmę šiai bylai turinti aplinkybė, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ būtų nesumokėjusi UAB „ACUMEN“ 2 466 683,72 Eur pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį.
54. Trečia, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 25 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 šalimis buvo UAB „ACUMEN“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“.
55. Ketvirta, Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2A-164-1120/2021 bei nagrinėjamos bylos dalykai sutampa. Pirmuoju atveju pagrindinė UAB „ACUMEN“ įrodinėjama ir teismų įvertinta aplinkybe buvo faktas, ar BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamai atsiskaitė su UAB „ACUMEN“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, nes, kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, tik nustačius neatsiskaitymo pagal šią sutartį faktą, būtų galima spręsti apie esminio sutarties pažeidimo egzistavimą (CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalys), kurio pagrindu būtų galimas pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimas. Nagrinėjamoje byloje apeliantė taip pat įrodinėja, kad BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ su ja tinkamai pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį neatsiskaitė.
56. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 ir Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. e2A-164-1120/2021 įvertino ir išanalizavo 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir šalių atsiskaitymą pagal šią sutartį patvirtinančius duomenis, taip pat ir trišalę UAB „ACUMEN“, UAB „Serneta“ ir BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartį bei faktiškai į AB SEB Vilnius banko sąskaitą sumokėtų 9 267 840,59 Eur (32 000 000 Lt) paskirstymą. Šiose bylose teismai įsiteisėjusiais procesiniais sprendimais konstatavo faktinę aplinkybę, kad UAB ,,ACUMEN“ gavo lėšas už parduotą turtą pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį, todėl BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ nėra UAB „ACUMEN“ skolininkė pagal pirkimo–pardavimo sutartį. Tokią išvadą teismai padarė, nustatę šias esmines faktines aplinkybes: (1) notarei buvo pateiktas 2008 m. birželio 3 d. UAB „ACUMEN“ vadovės pasirašytas ir antspaudu patvirtintas rašytinis pranešimas, kuriame patvirtinta, kad pagal pirkimo–pardavimo sutartį pirkėja BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ visiškai atsiskaitė su UAB „ACUMEN“, notarė 2008 m. birželio 3 d. liudijimu patvirtino, kad pirkėja BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ įvykdė 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sąlygas – atsiskaitė su pardavėjomis – ieškove ir UAB „Serneta“; (2) kadangi 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis nėra patvirtinta notaro, 2007 m. rugpjūčio 8 d. sutartis negali būti laikoma pakeičiančia 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartyje numatytas šalių teises ir pareigas, o konkrečiai, – kad pirkėja BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ už parduotą nekilnojamąjį turtą yra neatsiskaičiusi su UAB „ACUMEN“; (3) UAB „ACUMEN“ atsiskaitomosios sąskaitos išrašas ir kasos knygos bei kasos žiniaraščiai už 2007 m. rugpjūčio 7 d.–2008 m. birželio 3 d. laikotarpį neįrodo, kad BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ pranešimo notarei momentu buvo neatsiskaičiusi su UAB „ACUMEN“.
57. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-85-603/2020 pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti procesiniai sprendimai dėl BUAB ,,Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamo atsiskaitymo su UAB ,,ACUMEN“ pagal 2007 m. rugpjūčio 7 d. pirkimo–pardavimo sutartį turi ne tik prejudicinę, bet ir res judicata galią (žr., nutarties 45 punktą). Apeliantė, reikšdama finansinį reikalavimą ir prašydama jį patvirtinti bankroto byloje, nepagrįstai siekia paneigti įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais kitoje civilinėje byloje, kurioje ji dalyvavo, kurie jai turi ne tik prejudicinę, bet ir res judicata galią, nustatytus faktus (CPK 279 straipsnio 4 dalis).
Dėl procesinės bylos baigties
58. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas netvirtinti pareiškėjos 3 034 769,79 Eur finansinio reikalavimo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje yra teisingas ir pagrįstas, padarytas tinkamai įvertinus byloje nustatytus faktus ir esančius įrodymus, taip pat tinkamai pritaikius ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir prejudicinių faktų taikymo bei įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.
59. Atmetus pareiškėjos atskirąjį skundą, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimą įgijo BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“. Nors bendrovė prašė priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų, dėl to toks klausimas nespręstinas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.