- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-14
- Bylos Nr.
- e2-184-881/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01275-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Vilija Mikuckienė (pirm.)
- Ieškovas
- "Primestus"
- Atsakovas
- bankrutuojanti " Nekilnojamojo turto valdymas"
- Trečiasis asmuo
- "Mažeikių šilumos tinklai", Daugiabučio namo A. Goštauto g. 4 Vilniuje savininkų bendrija, "Grifas AG", "GJ Baldai", "Baldų meistras", "Panevėžio miesto savivaldybės administracija, "Lex Baltica", Vilniaus miesto savivaldybės administracija, ,,Kauno miesto savivaldybės administracija", " Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras", "Palink", "Idea in ", Advokato kontora " Baranskis ir partneriai", "Belonesa", Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, Advokatų kontora "Juodka ir partneriai - PRIMUS", "Rentopa", "Samagis", " Linsana", "RATO" kredito unija, " NT paslaugos", " Luminor " bank AS Lietuvos filialas, „Rakhin Consulting Enginering“, "Vilniaus atliekų sistemos administratorius", "BETELGEESE" EOOD, "Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, "Globersa", "Vilniaus šilumos tinklai", "Teisinės pagalbos linija", "LITESKO" filialas "Marijampolės šiluma", United Engineering & Consulting Capital AG, "KARDOS", "Istpro", "Mano sauga LT"
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Primestus“ ieškinį atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Rato kredito unija, uždaroji akcinė bendrovė „Globersa“, Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, S. K., A. M., individuali įmonė „Lex Baltica“, uždaroji akcinė bendrovė „Kardos“, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos apsaugos ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Samagis“, Vilniaus miesto savivaldybė, advokatų profesinė bendrija Baranskis ir partneriai, Panevėžio miesto savivaldybės administracija, advokatų kontora „Juodka ir partneriai – PRIMUS“, uždaroji akcinė bendrovė „IKI Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „GRIFS AG“, uždaroji akcinė bendrovė „Mažeikių šilumos tinklai“, akcinė bendrovė Vilniaus šilumos tinklai, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „GJ baldai“, uždarosios akcinės bendrovės „Litesko“ filialas „Marijampolės šiluma“, uždaroji akcinė bendrovė „Teisinės pagalbos linija“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Kauno miesto savivaldybės administracija, United Engineering & Consulting Capital AG, uždaroji akcinė bendrovė „Rentopa“, uždaroji akcinė bendrovė „Belonesa“, uždaroji akcinė bendrovė „Baldų meistras“, uždaroji akcinė bendrovė „Primestus“, „Rakhin Consulting Enginering“ (Rakhin Consulting Engrave), uždaroji akcinė bendrovė „NT paslaugos“, uždaroji akcinė bendrovė „Linsana“, uždaroji akcinė bendrovė „Istpro“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras“, EOOD „Betelgeuse“, Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija, uždaroji akcinė bendrovė „Mano sauga LT“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Primestus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš atsakovės bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priteisti 466 830 Eur sumą bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gegužės 21 d. nutartimi iškėlė atsakovei UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto bylą. Ieškovė teismui teikė prašymą įtraukti ją į atsakovės kreditorių sąrašą su 26 457 789,93 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ieškovės prašymą tenkino iš dalies ir patvirtino 9 899 023,19 Eur dydžio antrosios eilės finansinį reikalavimą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį pakeitė ir patvirtino ieškovės 13 519 747,67 Eur dydžio antrosios eilės finansinį reikalavimą. Ieškovės pareikštą finansinį reikalavimą nagrinėję teismai patenkino tik 118 876,34 Eur reikalavimo dalį pagal 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį, nors ieškovė prašė priteisti 788 965,55 Eur skolą. Teismai minėtose bylose konstatavo, kad ieškovės mokėjimo pavedimas (20 000 Eur) ir mokėjimai grynaisiais pinigais (446 830 Eur) egzistuoja, tačiau nepripažino šių sumų mokėjimais pagal 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį. Taigi, mokėjimo faktas yra patvirtintas, tačiau nebuvo įtrauktas į finansinį reikalavimą. Dėl to ieškiniu yra prašoma priteisti 466 830 Eur sumą be palūkanų ir netesybų. Nurodyta suma atsakovei galėjo būti sumokėta už realiai suteiktas paslaugas arba kaip avansas už prekes, paslaugas arba darbus, kurie turėjo būti atlikti ateityje. Kadangi ieškovė jokių prekių, paslaugų ar darbų iš atsakovės negavo, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį atsakovė privalo grąžinti 466 830 Eur kaip gautus be teisinio pagrindo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė bankrutuojanti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ atsiliepime su ieškiniu sutiko, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 pripažino 466 830 Eur sumos atsakovei perdavimo faktą, tačiau konstatavo, jog nėra įrodymų, kad ši suma buvo paskolos sutarties objektas. Atsakovės nemokumo administratorė neturi duomenų, kad atsakovė už gautas 466 830 Eur lėšas būtų ieškovei suteikusi paslaugas, prekes ar atlikusi darbus. Ieškovė nėra gavusi, o atsakovė nėra išrašiusi ieškovei jokių pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitų faktūrų ar kitų finansinių dokumentų, pagal kuriuos ieškovė būtų turėjusi pareigą sumokėti minėtą sumą. Atsakovė yra pavedusi specialių žinių turinčiam ekspertui pagal atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus atlikti išsamų bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurio metu bus atsakyta ir į ieškovės keliamus klausimus. Specialistui yra pateikta užduotis sistemiškai įvertinti ne tik su nagrinėjamos civilinėje bylos dalyku susijusius, bet ir kitus atsakovės bankroto byloje kylančius klausimus. Dėl to užduoties atlikimas užtruks gana ilgai.
Šalies argumentai
4. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) nesutiko su ieškiniu, prašė nutraukti bylą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 293 straipsnio 3 punktu, o nenutraukus bylos, ieškinį atmesti. Pažymėjo, kad ieškovės nurodomos aplinkybės buvo įvertintos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Teismai nebuvo nustatę grynųjų pinigų perdavimo fakto. Be to, klientų apyvartos žiniaraščiai patvirtina, kad ieškovė 2021 m. buvo skolinga atsakovei 3 873 510,75 Eur. Ieškovė turėjo skolų atsakovei, todėl negali būti pripažinta, kad atsakovė lėšas gavo be teisinio pagrindo. Ieškovė nepateikė buhalterinės apskaitos dokumentų, o tik pačios parengtas jų ištraukas, kurios negali būti pripažintos tinkamu įrodymu civilinėje byloje.
5. Tretieji asmenys Vilniaus miesto savivaldybė, Panevėžio miesto savivaldybė ir advokatų profesinė bendrija (toliau – APB) „Baranskis ir partneriai“ prašė klausimą spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 22 d. nutartimi bylą nutraukė.
7. Teismas konstatavo, kad ieškovės ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl 466 830 Eur priteisimo pagal mokėjimo pavedimus ir grynųjų pinigų perdavimo kvitus jau išnagrinėtas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022, todėl byla nutrauktina pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą, nes yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Šalies argumentai
8. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje pati ieškovė ieškinyje nurodė, jog jos reiškiamas reikalavimas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022, prašymą tenkinant iš dalies ir patvirtinant 9 899 023,19 Eur dydžio antrosios eilės finansinį reikalavimą bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį pakeitė ir patvirtino 13 519 747,67 Eur dydžio ieškovės finansinį reikalavimą. Papildomai pažymėjo, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. yra pateikusi kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 ir prašymą atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti. Lietuvos Aukščiausiajame Teisme dar nėra išspręstas ieškovės prašymas ir kasacinio skundo priėmimo klausimas.
9. Taip pat teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo priteisti 466 830 Eur, kuriuos sudaro 20 000 Eur pervestų atsakovei mokėjimo nurodymu per banką ir 446 830 Eur atsakovei sumokėtų grynaisiais pinigais, kaip gautus be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. liepos 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 sprendė ieškovės 788 965,55 Eur reikalavimo pagal 2018 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį pagrįstumą. Šioje byloje teismas vertino ir ieškovės pateiktus kasos pajamų orderių kvitus, pagal kuriuos ieškovė atsakovei perdavė grynaisiais pinigais iš viso 446 830 Eur, ir mokėjimo nurodymą, pagal kurį ieškovės atsakovei 2019 m. vasario 11 d. pervedė 20 000 Eur. Teismas, įvertinęs visus aptariamoje byloje esančius šalių pateiktus dokumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad pareiškėją (ieškovę) ir bankrutuojančią įmonę siejo ir kiti sutartiniai santykiai, o 2021 m. sausio 1 d. pareiškėja (ieškovė) taip pat buvo skolinga bankrutuojančiai įmonei. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022, vertindamas ieškovės reikalavimo dalį dėl 788 965,55 Eur reikalavimo pagal 2018 m. gruodžio 18 d. paskolos sutartį, pažymėjo, kad pareiškėją (ieškovę) ir atsakovę siejo ne tik paskolos, bet ir daugiau teisinių santykių. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad UAB „Primestus“ taip pat galimai turėjo tam tikrų įsipareigojimų atsakovei. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl šalis siejusių paskolinių teisinių santykių realumo, tačiau ir dėl paties paskolos dalyko – pinigų – perdavimo. Nagrinėjamoje byloje ieškovė 466 830 Eur reikalavimą grindžia tais pačiais dokumentais (mokėjimo nurodymu, banko sąskaitų išrašais ir kasos pajamų orderių kvitais), kurie buvo pateikti teismui ir įvertinti civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022. Nurodytoje byloje, kaip ir nagrinėjamoje byloje, ieškovė nepateikė teismui jokių duomenų ir išsamiai nenurodė, kokie kiti sutartiniai santykiai, be paskolos, dar siejo šalis, ar pagal visus teisnius santykius šalys buvo tinkamai atsiskaičiusios ir neturėjo kitų neįvykdytų abipusių pareigų. Šioje byloje ieškovė nurodo tik kitą teisinį reikalavimo pagrindą, t. y. prašo priteisti 466 830 Eur ne pagal paskolos sutartį, o kaip gautus be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas. Pagal teismų praktiką ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais, o vien tik teisinio reikalavimo pagrindo keitimas nepašalina reikalavimo tapatumo ir draudimo tokį reikalavimą nagrinėti po to, kai dėl jo jau yra nuspręsta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Šioje byloje ieškovė reikalavimą grindžia iš esmės tais pačiais faktais, kaip ir aptartose jau išnagrinėtose abiejų instancijų teismų bylose.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas pažymėjo, kad ieškovė 2022 m. gruodžio 19 d. pateiktame kasaciniame skunde teigia, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles, bei nepagrįstai nepatvirtino 670 089,21 Eur kasatoriaus finansinio reikalavimo, kildinamo iš 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties. Kasaciniame skunde nurodyta suma apima ir 466 830 Eur reikalavimą, pareikštą nagrinėjamoje byloje. Taigi, ieškovė iš esmės dėl to paties reikalavimo tuo pačiu pagrindu dar siekia apginti savo interesus kasaciniame teisme.
11. Atsakydamas į bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nemokumo administratorės argumentą, kad administratorė yra pavedusi ekspertui pagal atsakovės buhalterinės apskaitos dokumentus atlikti išsamų atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimą, kurio metu bus atsakyta ir į ieškovės keliamus klausimus, teismas pažymėjo, jog šis tyrimas ekspertui yra pavestas, administratorei vykdant tiesiogines pareigas pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatas. Taigi, tyrimo rezultatai galimai turės įtakos tolimesniam bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto procesui ir bankroto bylos Nr. eB2-708-803/2022 eigai. Taip pat pažymėjo, kad dėl atliekamo tyrimo rezultato paaiškėjus naujų aplinkybių, turinčių įtakos bankrutuojančios įmonės teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiui, tiek administratorė, tiek patys kreditoriai galės teikti prašymus dėl finansinių reikalavimų tikslinimo bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje.
I. A. skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Atskiruoju skundu apeliantė UAB „Primestus“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti civilinę bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Ieškovė civilinėje byloje yra pasirinkusi ne tik kitą teisių gynybos būdą – be pagrindo įgyto turto priteisimą – tačiau ieškovės reikalavimai yra grindžiami ir papildomais juridiniais faktais, kurie nebuvo nagrinėti Vilniaus apygardos tesimo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1397-803/2022. Apeliantė neneigia ir neginčija aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 buvo analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, kuriomis iš dalies yra grindžiamas ieškinys (t. y. aplinkybės, susijusios su bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ naudai atliktais mokėjimais). Tačiau vien ši aplinkybė nelemia pagrindo teigti, jog apeliantė siekia dar kartą prisiteisti tas pačias pinigų sumas, grindžiamas tuo pačiu faktiniu bei teisiniu pagrindu, kadangi civilinėje byloje yra pateikiamos ir kitos ieškinio reikalavimą pagrindžiančios aplinkybės. Civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 apeliantė reikalavimą kildino iš 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties pagrindu susidariusio 788 965,55 Eur dydžio įsiskolinimo, o šioje byloje pareikštu ieškiniu ir kitais procesiniais dokumentais yra grindžiamas 466 830 Eur dydžio sumos perdavimo pagrindo nebuvimas bei be pagrindo atsakovės įgyta lėšų suma, atsiribojant nuo šalis siejusių paskolos teisinių santykių.
12.2. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 nenustatinėjo ar egzistuoja bet koks 466 830 Eur dydžio sumos perdavimo pagrindas. Teismas tiesiog pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog 466 830 Eur dydžio suma buvo perduota pagal 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį.
12.3. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino aplinkybės, kad civilinėje byloje Nr. e2-3077-803/2022 ieškiniu yra suformuluotas naujas, jokiose kitose civilinėse bylose nenagrinėtas dalykas. Šioje civilinėje byloje vartojamas žodis „skola“ nereiškia, kad apeliantė įrodinėja paskolos teisinius santykius, šioje civilinėje byloje prašoma priteisti suma vartojama platesne prasme, reiškiančia pareigą vykdyti prievolę – t. y. grąžinti be pagrindo įgytas lėšas.
12.4. Apeliantei skundžiama nutartimi buvo užkirsta galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą. Teismas skundžiama nutartimi nesudarė galimybės šalims įgyvendinti teisę pateikti įrodymus, tuo pačiu nukrypdamas nuo koncentruotumo principo įgyvendinimo. Teismo procesinių veiksmų seka užprogramavo situaciją, kuomet apeliantė bus priversta dar kartą kreiptis į Vilniaus apygardos teismą su tapačiu reikalavimu, t. y. priteisti iš atsakovės 466 830 Eur, dėl ko padidės apeliantės sąnaudas.
Atsiliepimas
13. Trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Šalies argumentai
13.1. Pati apeliantė ieškinyje nurodė ir byloje nebuvo ginčo, kad reikalavimas reiškiamas dėl tų pačių sumų, kaip ir finansinis reikalavimas, jų sumokėjimą grindžiant tais pačiais dokumentais, tiesiog šioje byloje nereikalaujama priteisti palūkanas ir delspinigius.
13.2. Apeliantės keičiama pozicija dėl piniginių lėšų perdavimo pagrindo, kai vienoje byloje teigia, kad lėšas paskolino pagal paskolos sutartį, o kitoje jau teigia, jog lėšas pervedė be teisinio pagrindo, rodo apeliantės siekį piktnaudžiauti procesu, teikiant teismui tikrovės neatitinkančią informaciją ir vengiant atskleisti tikruosius tarp šalių egzistavusius teisinius santykius.
13.3. Apeliantės, tiek Valstybinės mokesčių inspekcijos teismui pateikti dokumentai buvo pateikti ir apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimą nagrinėjusiems teismams ir buvo įvertinti. Jokių naujų įrodymų, kurie nebūtų tirti išnagrinėtoje byloje dėl apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo, šioje byloje nėra pateikta.
13.4. Apeliantės siekis laukti atsakovės audito ir šiuo metu nežinomų jo išvadų tik dar kartą įrodo, kad apeliantė neturi jokių kitų įrodymų reikalavimui pagrįsti, nei buvo pateikti jau išnagrinėtoje byloje, o tai reiškia, jog apeliantė pateikė neapgrįstą ieškinį, kurio reikalavimai yra tapatūs pareikštiems byloje dėl apeliantės finansinio reikalavimo tvirtinimo.
Atsiliepimas
14. Trečiasis asmuo Panevėžio miesto savivaldybė atsiliepimu prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais, bei patikrindamas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
16. CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
17. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
18. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas ir kokio teisinio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Ginčo dalyko lingvistinės formuluotės bei atskirų ieškinio pagrindo elementų formalus tapatumas ne visada reiškia tapataus ieškinio buvimą, todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti bylos nagrinėjimo dalyko, kuris apima ir konkrečių faktų bei teisinių santykių nustatymą, visumą. Taigi ir priešingai, skirtingos lingvistinės ginčo dalyko ar pagrindo elementų formuluotės ne visada reiškia ieškinių netapatumą, nes šis klausimas turi būti sprendžiamas vertinant pareikšto ieškinio esmę, turinį bei tikslus. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu yra teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019; 2019 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019).
19. Ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2020 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020).
20. Ieškinio pagrindas – tai aplinkybės, patvirtinančios ieškovo subjektinę teisę ir reikalavimo pagrįstumą. Ieškovo reikalavimas atsakovui išplaukia iš konkretaus teisinio santykio, iš subjektinės ieškovo teisės. Taigi, ieškinio faktinį pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas). Tai faktai, su kurių (ne)buvimu teisės aktai sieja teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą arba pasibaigimą, tokie, kaip, pvz., sutarties sudarymas, žalos padarymas ir pan. Nors CPK nenustatytas reikalavimas, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą, tačiau faktai juridinę reikšmę įgauna tik tuo atveju, jei būtent su jais materialiosios teisės normos, reglamentuojančios ginčo teisinį santykį, sieja juridinių faktų atsiradimą, t. y. šalis siejančių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą, pasibaigimą. Vadinasi, ieškovas, ieškinyje nurodydamas esminius faktus, turi atsižvelgti į atitinkamas materialiosios teisės normas, taip pat į proceso teisės normas pagal bylos kategoriją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-440-687/2016).
21. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad įvertinti, koks yra ieškinio pagrindas ir dalykas, galima tik nustačius, ką iš tikrųjų ginčija ieškovas, kokio rezultato jis siekia byloje pareikštame ieškinyje suformuluotais reikalavimais. Tai, kad ieškovas ankstesnėje byloje neprašė taikyti visų jam įstatymo suteikiamų civilinių teisių gynimo būdų, neeliminuoja jo teisės kreiptis į teismą su nauju reikalavimu, siekiant apginti pažeistas teises ir teisėtus interesus, jei naujai reiškiamo reikalavimo dalykas ir (arba) pagrindas nesutampa su ankstesnėje byloje pareikšto reikalavimo dalyku ir (arba) pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-969/2020).
22. Ieškinio pagrindas taip pat laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2007; 2012 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-284/2012). Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015; 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-481-403/2018).
23. Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl ieškinio tapatumo kitam – Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 iš dalies tenkintam ieškovės finansiniam reikalavimui atsakovės bankrutuojančios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartį pakeitė ir patvirtino 13 519 747,67 Eur dydžio ieškovės finansinį reikalavimą.
24. Civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 ieškovė buvo pareiškusi finansinį reikalavimą, kurį, be kita ko, kildino iš 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutarties, grindė kasos pajamų orderių kvitais, pagal kuriuos ieškovė atsakovei perdavė grynaisiais pinigais iš viso 446 830 Eur, ir mokėjimo nurodymu, pagal kurį ieškovės atsakovei 2019 m. vasario 11 d. pervedė 20 000 Eur. Šioje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 466 830 Eur priteisimo ne pagal 2018 m. gruodžio 12 d. paskolos sutartį, o kaip gautus be teisinio pagrindo pagal CK 6.237 straipsnio nuostatas. Reikalavimą priteisti minėtą sumą ieškovė grindžia tais pačiai kasos pajamų orderiais ir mokėjimu nurodymu.
25. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamos nutarties išvada, kad ieškovės pareikštas reikalavimas yra tapatus reikalavimui, kuris buvo pareikštas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 dėl ieškovės finansinio reikalavimo patvirtinimo. Ieškovė šioje byloje yra pasirinkusi kitą galimai pažeistų teisių gynybos būdą – be pagrindo įgyto turto priteisimą, tačiau ieškovės reikalavimas iš esmės grindžiamas tais pačiais pagrindais ir juridiniais faktais. Nagrinėjamoje byloje prašoma priteisti suma apima ir tą pinigų sumą, dėl kurios buvo sprendžiama ir Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022. Ieškovė prašo priteisti tas pačias pinigų sumas, sumokėtas pagal tuos pačius kasos pajamų orderius ir mokėjimo nurodymą, dėl kurių Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 buvo reiškiamas reikalavimas dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo. Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 (vėliau ir apeliacinės instancijos teisme) buvo analizuojamos ir vertinamos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčo šalių tarpusavio mokėjimais. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-930-407/2022 pažymėta, kad iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, jog ieškovę ir atsakovę siejo ne tik paskolos, bet ir daugiau teisinių santykių. Taip pat teismas pažymėjo, kad iš pateiktų mokėjimo nurodymų ir kasos pajamų orderių matyti, jog juose nurodomi skirtingi ūkinės operacijos pavadinimai: „pagal sutartį“ arba „paskola pagal sutartį“, o tai leidžia pagrįstai teigti, kad mokėjimai atlikti skirtingais teisiniais pagrindais. Be kita ko, teismas nurodė, kad nors civilinėje byloje nėra atlikta išsami šalis siejusių teisinių santykių analizė, nėra atskleistas jų turinys, tačiau to ir neįmanoma atlikti dėl nemokumo administratorei neperduotų buhalterinės apskaitos dokumentų. Dar daugiau, apeliacine tvarka ginčą nagrinėjęs teismas, nurodė, kad kyla pagrįstos abejonės ne tik dėl šalis siejusių paskolos teisinių santykių realumo, tačiau ir dėl paties paskolos dalyko – pinigų – perdavimo. Taigi, įvertinus minėtos nutarties motyvus, matyti, kad ieškovės finansinio reikalavimo pagrįstumas buvo įvertintas visa apimtimi, t. y. įvertinta ir tai, ar ieškovė pagrįstai reikalavo patvirtinti šioje byloje nurodomą ir prašomą priteisti 466 830 Eur sumą pagal minėtus kasos pajamų orderius ir mokėjimo nurodymą. Iš esmės matyti, kad ieškovė šioje byloje siekia prisiteisti sumą, kuri nebuvo patvirtinta bankroto byloje, vien dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-1395-803/2022 motyvų neišsamumo, kurie buvo jau įvertinti apeliacinės instancijos teisme ir pripažinta, jog tai nėra esminiai proceso pažeidimai, ir atsakovės buhalterinės apskaitos trūkumų. Naujai ieškovės pareikštas ieškinys dėl teismo nepatvirtintos finansinio reikalavimo dalies priteisimo iš esmės laikytinas siekiu peržiūrėti įsiteisėjusį teismo sprendimą, nors ieškovė pasinaudojo tiek apeliacijos, tiek kasacijos teise.
26. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ieškovės teiginiais, kad skundžiama nutartimi buvo užkirstos galimybė įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, kad teismas skundžiama nutartimi nesudarė galimybės šalims įgyvendinti teisę pateikti įrodymus, tuo pačiu nukrypdamas nuo koncentruotumo principo įgyvendinimo. Atsakovės ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatai bus reikšmingi atsakovės bankroto bylai, o šios bylos nutraukimas neturi jokios įtakos tokio tyrimo atlikimo galimybei. Būtent ieškovės siekis pakartotinai bylinėtis dėl to paties reikalavimo pagrįstumo nulemia tiek pačios ieškovės, tiek bankrutuojančios atsakovės papildomas sąnaudas ir nekoreliuoja su teismo proceso koncentruotumo principo įgyvendinimu.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi teisingai nustatė visas reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą bei pagrįstą procesinį sprendimą, kurio naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.