- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-25
- Bylos Nr.
- e2-239-567/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Antanas Rudzinskas, Neringa Švedienė, Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- Bulgarijos ribotos atsakomybės juridinio asmens „STATUM“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Ribokaitės, Antano Rudzinsko ir Neringos Švedienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Bulgarijos ribotos atsakomybės juridinio asmens „STATUM“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutarties atsisakyti patvirtinti finansinį reikalavimą likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas Bulgarijos ribotos atsakomybės juridinis asmuo „STATUM“ EOOD (toliau – ir pareiškėjas, „STATUM“) prašė patvirtinti 2 245 190,50 Eur finansinį reikalavimą atsakovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau – LUAB) „FINIENS“ bankroto byloje. Nurodė, kad pareiškėjas ir uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „GRANGERAS“ 2014 m. spalio 22 d. sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas įgijo 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisę į LUAB „FINIENS“. UAB „GRANGERAS“ reikalavimo teisė į atsakovę kildinama iš UAB „GRANGERAS“ ir atsakovės 2012 m. kovo 14 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dėl nekilnojamojo turto, UAB „GRANGERAS“ 2012 m. kovo 14 d. ir 2012 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderių, atsakovės 2012 m. kovo 14 d. ir 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderių kvitų.
2. Atsakovė LUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašė netvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo. Nurodė, kad pareiškėjas neturi 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“. UAB „GRANGERAS“ 2014 m. liepos 31 d. turėjo tik vieną skolininką, kuriuo nebuvo LUAB „FINIENS“. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016 patvirtina, kad LUAB „FINIENS“ ir UAB „GRANGERAS“ 2012 m. gruodžio 31 d. sudarė tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą, pagal kurį UAB „GRANGERAS“ buvo skolinga LUAB „FINIENS“ 686 840 Lt (198 922,61 Eur). Taigi, būtent UAB „GRANGERAS“ buvo skolinga LUAB „FINIENS“, todėl UAB „GRANGERAS“ 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartimi negalėjo perleisti pareiškėjui reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. sausio 6 d. nutartimi ex officio (savo iniciatyva) pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. spalio 22 d. tarp pareiškėjo „STATUM“ ir UAB „GRANGERAS“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 7 752 193,76 Lt (2 245 190,50 Eur) reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“ perleidimo pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir atsisakė patvirtinti pareiškėjo „STATUM“ 2 245 190,50 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
4. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes visi dalyvaujantys byloje asmenys turėjo galimybę išdėstyti savo pozicijas procesiniuose dokumentuose ir pateikti visus įrodymus, paaiškinti pateiktų įrodymų reikšmę bylos nagrinėjimui. Teismas pripažino, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pakanka ginčui dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo išspręsti rašytinio proceso tvarka.
5. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo „STATUM“ finansinis reikalavimas atsakovei LUAB „FINIENS“ yra nepagrįstas, kadangi vien pareiškėjo pateiktos 2012 m. kovo 14 d. ir 2012 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderių ir kasos pajamų orderių kvitų kopijos nepagrindžia, jog UAB „GRANGERAS“ sumokėjo LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur pagal UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
6. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – taisyklės) nuostatas pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį; priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Byloje LUAB „Finiens“ išduotų kasos pajamų orderių, kasos knygos (bylai aktualios jos dalies), į kurią įrašomos visos kasos pajamų, išlaidų operacijos ir privalo būti įrašytas kiekvienas bendrovės išrašytas kasos pajamų, išlaidų orderis, kiti pareiškėjo pateikti argumentai ir duomenys nepagrindžia pareiškėjo finansinio reikalavimo egzistavimo.
7. Teismas iš UAB „GRANGERAS“ nemokumo administratoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. veiklos ataskaitos nustatė, kad 2014 m. liepos 31 d. LUAB „FINIENS“ neturėjo skolinių įsipareigojimų UAB „GRANGERAS“. Nurodytai datai UAB „GRANGERAS“ turėjo tik vieną debitorę OOO „Norfa stroitelnaja“ su 1 849 404 Lt (535 624,42 Eur) reikalavimu. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-4002-656/2016 LUAB „FINIENS“ buvo įtraukta į UAB „GRANGERAS“ kreditorių sąrašą su 198 922,61 Eur finansiniu reikalavimu pagal UAB „GRANGERAS“ 2012 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktą. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016 taip pat konstatavo, kad 2012 m. gruodžio 31 d. būtent UAB „GRANGERAS“ buvo skolinga 198 922,61 Eur LUAB „FINIENS“.
8. Teismas nesutiko su pareiškėjo „STATUM“ argumentais, kad finansinį reikalavimą patvirtina UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ 2012 m. kovo 14 d. preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, pagal kurią pagrindinė notarinės formos nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per 15 dienų, įvykus atidedamajai pagrindinės sutarties sąlygai, t. y. pardavėjai LUAB „FINIENS“ išregistravus įsipareigotam parduoti prekybos paskirties pastatui (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotą hipoteką, kuri neišregistruota iki šiol.
9. Teismas nurodė, kad faktiškas (realus) grynųjų pinigų sumokėjimas grindžiamas patikimumo ir leistinumo reikalavimus neatitinkančiais įrodymais, t. y. tik kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitų kopijomis, neatitinkančiomis kasos operacijų atlikimo taisyklių. UAB „GRANGERAS“, turėdama LUAB „FINIENS“ 198 922,61 Eur skolą, kuri pagal banko pavedimus susidarė nuo 2010 m. lapkričio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 30 d., daugiau kaip vienerius metus negrąžinusi skolos, pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį grynuosius pinigus gavo 2012 m. kovo 14 d., pardavusi 7 800 000 Lt (2 259 036,14 Eur) nominalios vertės vekselį UAB „LNTV“ bei tos pačios dienos UAB „GRANGERAS“ ir UAB „LNTV“ sudarytu aktu perdavusi UAB „LNTV“ naudai.
10. Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad UAB „GRANGERAS“ ir UAB „LNTV“ 2012 m. kovo 14 d. sudarytas vekselio perdavimo–priėmimo aktas, nesant patikimų ir leistinų duomenų, jog UAB „GRANGERAS“ gavo (turėjo) nurodomus 7 800 000 Lt, patvirtina, jog vekselyje nurodytą pinigų sumą UAB „GRANGERAS“ išmokėjo UAB „LNTV“. Tai reiškia, kad pareiškėjas, nesant nė vieno patikimo įrodymo, kuris patvirtintų faktišką grynųjų pinigų perdavimą (judėjimą) nurodytoje sandorių grandinėje, tvirtina sumokėjęs LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur (daugiau kaip 50 proc. sutarties kainos) pagal preliminarų sandorį su neapibrėžta atidedamąja sąlyga, nors Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenys patvirtina, jog bylai aktualiu 2012–2013 m. laikotarpiu UAB „GRANGERAS“ turėjo skolinių įsipareigojimų ir teisminių ginčų (Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. gegužės 8 d. sprendimu už akių civilinėje byloje Nr. 2-961-905/2012 iš UAB „GRANGERAS“ priteista 10 550 Lt skola ir palūkanos; Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2190-560/2012 iš UAB „GRANGERAS“ priteista 86 081,82 Lt skola ir palūkanos).
11. Teismas nustatė, kad UAB „GRANGERAS“ Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-787-798/2012 pagal 2011 m. gruodžio 8 d. pareiškimą dėl bankroto bylos UAB „GRANGERAS“ iškėlimo (dėl 59 828,29 Lt skolos) kartu su atskiruoju skundu pateikė finansinės atskaitomybės ir kitus dokumentus, pagal kuriuos UAB „GRANGERAS“ 2010 m. gavo 35 489 Lt pelno, 2011 m. – tik 5 304 Lt pelno, skolos kreditoriams 2011 m. gruodžio 31 d. sudarė 786 262 Lt. UAB „GRANGERAS“ finansinių ataskaitų rinkinys paskutinį kartą Juridinių asmenų registrui buvo pateiktas tik 2009 m. Pagal nurodytą pareiškimą atsisakyta iškelti bankroto bylą UAB „GRANGERAS“, kurios pradelsti įsipareigojimai neviršijo pusės į balansą įtraukto turto vertės. Vėliau UAB „GRANGERAS“ bankroto procesas prasidėjo pagal 2014 m. gegužės 23 d. pareiškimą (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. eB2-924-656/2017). Teismo vertinimu, jau 2011 m. UAB „GRANGERAS“ finansinė padėtis buvo sunki, nes bendrovė negalėjo atsikaityti su savo kreditoriais, neturėjo pelno, todėl vekselio pirkimas už grynuosius pinigus, tai įrodinėjant tik vekselio pirkimo–pardavimo sutartimi ir perdavimo–priėmimo aktu, nelaikytinas patikimu įrodymu.
12. Teismas nurodė, kad tokiu, kaip nagrinėjamoje byloje atveju, jei kreditoriaus bankroto byloje reiškiamas finansinis reikalavimas grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, turi pareigą vertinti, ar reikalavimo perleidimo sutartis, kuria grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, nėra akivaizdžiai niekinė, t. y. nesukūrusi ir negalėjusi sukurti kreditoriaus reikalavimo teisės į likviduojamą dėl bankroto bendrovę.
13. Teismas konstatavo, kad UAB „GRANGERAS“ neturėjo finansinės galimybės 2012 m. kovo 14 d. sudaryti preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, juolab neapibrėžtam terminui su atidedamąja sąlyga, ir sumokėti LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur, kurių realaus disponavimo fakto nepatvirtina pareiškėjo pateikti įrodymai. Be to, LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorei nebuvo perduoti dokumentai, kuriuose būtų užfiksuotas LUAB „FINIENS“ susitarimas su UAB „GRANGERAS“ ar avanso gavimo faktas.
14. Teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjo pateikti įrodymai nepatvirtina, jog tarp UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ 2012 m. kovo 14 d. buvo faktiškai sudaryta preliminarioji pirkimo–pardavimo sutartis, nes pareiškėjas neįrodė aplinkybės, jog UAB „GRANGERAS“ sumokėjo LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur.
15. Teismas nustatė, kad nei UAB „GRANGERAS“, nei pareiškėjas neinformavo apie 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties sudarymą LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės. Pradinė kreditorė UAB „GRANGERAS“ neturėjo reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“, todėl negalėjo šios teisės perleisti pareiškėjui. Teismas nutarė pripažinti, kad reikalavimo perleidimo sutarties dalykas neatitinka įmanomumo reikalavimo, todėl toks sandoris laikomas niekiniu ir negalioja nuo jo sudarymo momento.
16. Teismas priėjo išvadą, kad 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis, pagal kurią UAB „GRANGERAS“ perleido pareiškėjui „STATUM“ 2 245 190,50 Eur reikalavimą į LUAB „FINIENS“, yra niekinė ir negaliojanti nuo jos sudarymo momento, nes toks sandoris nesukūrė ir negalėjo sukurti kreditoriaus reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“. Taigi, teismas atsisakė patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
17. Atskirajame skunde pareiškėjas „STATUM“ prašo:
17.1. panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – patvirtinti pareiškėjo 2 245 190,50 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje;
17.2. civilinę bylą pagal pareiškėjo atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka;
17.3. apklausti liudytojais V. K., A. N. (A. N.), A. K., G. P., L. M.;
17.4. priimti naujus įrodymus;
17.5. priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18.1. Visi pareiškėjo finansinį reikalavimą patvirtinantys įrodymai (dokumentų kopijos) patvirtinti notarine tvarka (Bulgarijos notaro), todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad tokie įrodymai neatitinka leistinumo ir patikimumo kriterijų. Pirmosios instancijos teismo pareiga įvertinti pareiškėjo pateiktus įrodymus buvo nustatyta Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-925-934/2024, kuria klausimas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Visi tinkamai patvirtinti įrodymai buvo pateikti dar sprendžiant klausimą dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023, kurioje buvo sprendžiama dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo, taip pat pažymėjo, kad nebūtina išreikalauti dokumentų originalų.
18.2. Pareiškėjo pateikti kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitai yra tinkamai patvirtinti notarine tvarka, todėl įrodo, kad UAB „GRANGERAS“ sumokėjo LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur. Nurodyti dokumentai yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti. Aplinkybė, kad UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ neišsaugojo išvestinių (netiesioginių) buhalterinės apskaitos dokumentų, negali būti panaudota prieš pareiškėją. Kasos pajamų orderių kvitai atitinka Vyriausybės taisyklių nuostatas. Kiti byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „GRANGERAS“ turėjo objektyvią galimybę sumokėti avansą LUAB „FINIENS“ pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto. Su atskiruoju skundu taip pat teikiami kasos pajamų orderiai.
18.3. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai perkėlė pareiškėjui įrodinėjimo naštą, reikalaujant pateikti pinigines operacijas pagrindžiančius dokumentus, kuriuos išsaugoti ir tinkamai apskaityti buvo LUAB „FINIENS“ pareiga. Taigi, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl atskiruoju skundu prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apklausti liudytojus ir priimti naujus įrodymus.
18.4. Teismas nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų apie UAB „GRANGERAS“ lėšų avansiniam mokėjimui kilmę, šios bendrovės finansinę būklę, darbuotojus, neįvertino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) atlikto UAB „GRANGERAS“ operatyvaus patikrinimo ataskaitos (turėjo daug pajamų, darbuotojų, išdavė vekselį UAB „LNTV“). Byloje nėra UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ finansinės atskaitomybės dokumentų už ginčui aktualų laikotarpį, todėl teismo išvados dėl UAB „GRANGERAS“ finansinės būklės yra prieštaringos, paremtos spėjimais ir prieštarauja byloje esantiems kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitams.
18.5. Teismas neatsižvelgė, kad atsakovės LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorė Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024 dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo pripažino, jog LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur skola egzistuoja nepriklausomai nuo to, kuriai kreditorei (UAB „Sorita“ ar „STATUM“) ji priklauso. Tačiau kilus ginčui dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo, atsakovės nemokumo administratorė UAB „Reniva“ nesąžiningai pakeitė nuomonę. Nemokumo administratorės UAB „Reniva“ ir UAB „Lideres“ yra susijusios per nemokumo administratorę Š. P. Šie nemokumo administratoriai yra nesąžiningi, nes UAB „Lideres“ vykdė administruojamos bendrovės lėšų pasisavinimą per Š. P. priklausančią automobilių nuomos bendrovę.
18.6. Teismo išvados pagrįstos nepatikimais netiesioginiais išvestiniais ir (ar) prejudicinės reikšmės neturinčiais įrodymais, kurie nepaneigia pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti nei atsakovės, nei UAB „GRANGERAS“ nemokumo administratoriams. UAB „GRANGERAS“ finansinės ataskaitos viešajam registrui paskutinį kartą buvo pateiktos už 2009 m. Teismo paminėtoje Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016 nurodytas tarpusavio skolų suderinimo aktas buvo surašytas tik pagal 2010 m. lapkričio 5 d. LUAB „FINIENS“ ir UAB „GRANGERAS“ sudarytą rangos sutartį. Aplinkybė, kad avanso sumokėjimo metu UAB „GRANGERAS“ dalyvavo teisminiuose ginčuose, nepatvirtina jos blogos finansinės būklės ir negalėjimo sumokėti avansą.
18.7. Teismas nebuvo aktyvus, todėl nenustatė, kodėl UAB „GRANGERAS“ sumokėjo atsakovei daugiau nei 50 proc. avansą pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su atidedamąja sąlyga. Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina, kad preliminaraus sandorio sudarymo metu UAB „GRANGERAS“ vienintele akcininke buvo OOO „MAKSIMA“, kurios steigėja ir vienintele akcininke buvo LUAB „FINIENS“. Taigi, teismas nepagrįstai suabejojo preliminaraus sandorio realumu.
18.8. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai be jokio teisėto pagrindo pripažino pareiškėjo ir UAB „GRANGERAS“ 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia, todėl nutartis turėtų būti panaikinta dėl absoliutaus negaliojimo pagrindo. Reikalavimo perleidimo sutartis savaime nei sukuria, nei paneigia reikalavimo teisės egzistavimą, nes turi būti vertinamas tokio reikalavimo pagrindas. Teismas reikalavimo perleidimo pagrindą sudarančių pirminių dokumentų nepripažino niekiniais ir negaliojančiais, todėl neteisėtai atėmė iš pareiškėjo reikalavimo teisę. Kilus abejonių dėl pirminių dokumentų realumo, teismas galėjo pareikalauti dokumentų originalus, apklausti liudytojus, kurie patvirtintų pinigų perdavimo faktą, kitas reikšmingas aplinkybes.
18.9. Suinteresuoti asmenys UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“, kaip ir atsakovės nemokumo administratorė, yra nesąžiningi, nes veikia prieš pareiškėją ir kitus kreditorius bei siekia patenkinti tik savo ir susijusių bendrovių finansinius reikalavimus. UAB „8 stebuklas“ finansiniais ryšiais yra susijusi su buvusia LUAB „FINIENS“ vadove, kuri yra nesąžininga, tyčia privedė bendrovę prie bankroto, iš jos bendrovei priteistas žalos atlyginimas, nuo UAB „8 stebuklas“ finansinio reikalavimo patenkinimo priklauso atsiskaitymas su buvusiai atsakovės vadovei priklausančia bendrove už LUAB „FINIENS“ akcijų perleidimą. LUAB „FINIENS“ akcijos priklauso UAB „Saugios investicijos“, o šios bendrovės ir UAB „8 stebuklas“ naudos gavėjas yra V. G. Pastarojo ir buvusios atsakovės vadovės bendrovių grupės yra atsakingos už LUAB „FINIENS“ apskaitos dokumentų neperdavimą nemokumo administratorei. Su atskiruoju skundu teikiami įrodymai patvirtina nurodytų asmenų tarpusavio ryšius. UAB „Nikosparta“ finansinis reikalavimas pripažintas negaliojančiu, todėl artimiausiu metu ši kreditorė turėtų būti išbraukta iš atsakovės kreditorių sąrašo.
Atsiliepimas
19. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė LUAB „FINIENS“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB „Reniva“, prašo netenkinti atskirojo skundo ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
19.1. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad UAB „GRANGERAS“ turėjo reikalavimo teisę į LUAB „FINIENS“, todėl atitinkamai reikalavimo teisė negalėjo būti perleista pareiškėjui. Taigi, teismas pagrįstai pripažino reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia.
19.2. Teismas pagrįstai nustatė, kad 2012 m. UAB „GRANGERAS“ neturėjo finansinių galimybių sudaryti LUAB „FINIENS“ priklausančio turto preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį ir pagal ją sumokėti avansą.
20. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „Nikosparta“ prašo netenkinti atskirojo skundo. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
20.1. UAB „Nikosparta“ nėra išbraukta iš LUAB „FINIENS“ kreditorių sąrašo, jos finansinis reikalavimas yra galiojantis, nes buvo patvirtintas įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017.
20.2. Teismas pagrįstai nurodė, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog UAB „GRANGERAS“ galėjo pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti LUAB „FINIENS“ avansą, kurio vėliau atsakovė negrąžino. Preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybės yra nerealios, neatitinka jokios logikos. Teismo tinkamai įvertintuose įrodymuose neatsispindi LUAB „FINIENS“ įsiskolinimas UAB „GRANGERAS“.
20.3. Pareiškėjas finansinį reikalavimą grindžia kasos išlaidų (pajamų) orderių kvitų kopijomis, nuorašais, kurie nepatvirtina pinigų perdavimo. Nurodytų dokumentų tikrumas grindžiamas notaro patvirtinimu, tačiau notaro įrašai yra užsienio kalba, neišversti į lietuvių kalbą. Nors pareiškėjas nurodė, kad visi dokumentai buvo pateikti byloje dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo, tačiau nurodytoje byloje dokumentų originalai nebuvo pateikti, nors teismas buvo įpareigojęs juos pateikti. Pateiktų dokumentų tikrumo iš viso neįmanoma patikrinti, nes UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ buhalterinės apskaitos dokumentai nebuvo perduoti šių bendrovių nemokumo administratoriams.
Šalies argumentai
20.4. Pareiškėjo nurodytas VMI operatyvus UAB „GRANGERAS“ patikrinimas nepagrindžia šios bendrovės galimybių 2012 m. sumokėti LUAB „FINIENS“ daugiau nei 2 mln. Eur avansą už nekilnojamąjį turtą. Operatyvus patikrinimas buvo atliktas dėl UAB „GRANGERAS“ ir UAB „Istpro“ sudarytų sandorių, patikrinimui nebuvo pateikti UAB „GRANGERAS“ pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentai ir jų registrai, bendrovė buvo įtraukta į pažeidėjų sąrašą, pradėtas ikiteisminis tyrimas.
20.5. Pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad UAB „GRANGERAS“ pinigines lėšas gavo pagal vekselį iš UAB „LNTV“, neįmanoma patikrinti ir negalima jais pasitikėti. Buvusių atsakovės ir UAB „GRANGERAS“ vadovų pasirašyti dokumentai kitose bylose buvo pripažinti nepatikimais. Nurodytos bendrovės, kaip ir atsakovė, buvo valdomos per S. R. (S. R.) statytinius, o pastarasis buvo nuteistas už tai, kad organizavo ir su kitais organizuotų grupių nariais vykdė didelės vertės svetimo turto įgijimą, apgaulės būdu vengė prievolių vykdymo ir pan. Šiuo metu buvusiam atsakovės vadovui iškelta dar viena baudžiamoji byla. Taigi, įvairių dokumentų naudojimas santykiuose tarp nurodytų asmenų savaime nepatvirtina jų veiksmų atlikimo.
20.6. Atsakovės nemokumo administratorė pakeitė nuomonę dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo, nes byloje esantys įrodymai nepagrindžia, jog UAB „GRANGERAS“ turėjo reikalavimo teisę į LUAB „FINIENS“. Teismas pagrįstai savo iniciatyva pripažino reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia.
Atsiliepimas
21. Atsiliepime į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo (kreditorė) UAB „8 stebuklas“ prašo netenkinti atskirojo skundo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
21.1. Teismas, išnagrinėjęs visapusiškai ir objektyviai byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai ir motyvuotai nurodė, kad 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis nesukūrė ir negalėjo sukurti pareiškėjo reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“, todėl pagrįstai savo iniciatyva šį sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Pareiškėjo finansinis reikalavimas grindžiamas fiktyviais įrodymais, nepateiktas net Bulgarijos notaro tvirtinamojo įrašo vertimas iš bulgarų kalbos, todėl pareiškėjo finansinis reikalavimas pagrįstai nepatvirtintas.
21.2. Teismas tinkamai įvertino, kad UAB „GRANGERAS“ finansinė padėtis buvo bloga, todėl ši bendrovė negalėjo sumokėti LUAB „FINIENS 2 245 190,50 Eur avanso pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, kituose teismo įvertintuose dokumentuose neatsispindi LUAB „FINIENS“ įsiskolinimas UAB „GRANGERAS“.
21.3. Atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl sąsajų tarp suinteresuoto asmens ir buvusios LUAB „FINIENS“ vadovės bei kitų asmenų (jų) grupių yra absurdiški, neatitinka tikrovės bei nėra susiję su byloje kilusiu ginču.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą likviduojamo dėl bankroto juridinio asmens bankroto byloje yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
23.1. LUAB „FINIENS“ 2012 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderį Nr. 57 ir 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderį Nr. 59, kuriais grindžiamas 2 245 190,50 Eur avanso pagal 2012 m. kovo 14 d. su UAB „GRANGERAS“ sudarytą preliminariąją nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartį gavimas;
23.2. Juridinių asmenų registro 2017 m. gruodžio 28 d. išrašą su istorija apie UAB „GRANGERAS“ ir informaciją iš Rusijos Federacijos interneto svetainės apie tai, kad LUAB „FINIENS“ buvo šiuo metu išregistruotos OOO „MAKSIMA“ savininkė. Šiais įrodymais grindžiamos 2012 m. kovo 14 d. UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ sudarytos preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties dėl nekilnojamojo turto sudarymo aplinkybės dėl šios sutarties sąlygų, t. y. jog LUAB „FINIENS“ buvo OOO „MAKSIMA“ savininkė, o pastaroji buvo UAB „GRANGERAS“ savininkė, todėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties sąlygos negali būti vertinamos nerealistiškai ir pan.;
23.3. 100 lapų iš valstybės įmonės Registrų centro tvarkomų registrų (Juridinių asmenų registro, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos), reikalavimų perleidimo sutartį, akcijų perleidimo sutartį, LUAB „FINIENS“ bankroto byloje iš jos išskirtose bylose bei kitose civilinėse bylose teismo priimtus procesinius sprendimus ir dalyvaujančių byloje asmenų teiktus procesinius dokumentus, ištraukas iš internetinių svetainių bei kitus dokumentus, kuriais grindžiamas suinteresuotų asmenų UAB „8 stebuklas“ ir UAB „Nikosparta“ nesąžiningumas, nusistatymas prieš pareiškėją, sąsajos tarp suinteresuotų asmenų, jų bendrovių grupių, atsakovės buvusios vadovės ir jai priklausančių bendrovių, jos nesąžiningumo, dokumentų neperdavimo ir pan.
24. Suinteresuotas asmuo UAB „Nikosparta“ prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė UAB „Sorita“ 2023 m. gruodžio 28 d. prašymą dėl įrodymų pateikimo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-2839-603/2023 dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Šiuo įrodymu suinteresuotas asmuo įrodinėja, kad LUAB „FINIENS“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui dalyvaujantys byloje asmenys vengia pateikti dokumentų originalus.
25. 2025 m. vasario 17 d. pareiškėjas „STATUM“ pateikė prašymą priimti naujus rašytinius įrodymus, t. y. liudytojų V. K., A. K., G. P. ir L. M. notarine tvarka užfiksuotus parodymus, kurie patvirtina esminį atskirojo skundo argumentą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suabejojo byloje pateiktais apelianto finansinį reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais, teismui nebūnant aktyviam ir nenustatant bei neįsitikinant įvykusios finansinės operacijos realumu, jog atsiskaitymo grynaisiais pinigais operacijos pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto buvo realios.
26. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. CPK 180 straipsnis nustato, kad teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes.
27. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314 straipsnis). Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021).
28. Kasacinis teismas taip pat išaiškino kriterijus, pagal kuriuos turi būti patikrinama ir vertinama, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomi priimti įrodymai turės įtakos sprendžiant bylą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-248/2020).
29. CPK 180 straipsnyje įtvirtinta įrodymų sąsajumo taisyklė, pagal kurią teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Įrodymų sąsajumas reiškia įrodymų turinio loginį ryšį su konkrečios bylos įrodinėjimo dalyku, o leistinumas reiškia, kad atitinkami faktiniai duomenys gali būti įrodymais pagal proceso įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-350-701/2018; 2023 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-41-943/2023).
30. Tais atvejais, kai apeliaciniame procese teikiami nauji įrodymai, siekiant pagrįsti aplinkybes, kurios nebuvo nurodytos ir vertintos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis), tokie įrodymai į bylą nepriimami taikant įrodymų sąsajumo taisyklę. Apeliacinės instancijos teismas, gavęs prašymą priimti naujus įrodymus, pirmiausia turi įvertinti, ar tokiais įrodymais siekiama patvirtinti ar paneigti aplinkybes, įeinančias į bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, ir tik pripažinęs tokių įrodymų sąsajumą su bylos dalyku, vertinti, ar tokie įrodymai gali būti priimti, taikant CPK 314 straipsnyje įtvirtintas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-224-378/2024).
31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas 2012 m. kovo 14 d. ir 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderius, kuriais grindžiamas LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur avanso pagal 2012 m. kovo 14 d. su UAB „GRANGERAS“ sudarytą preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto gavimas, galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmą kartą šią bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartyje nurodė, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turėtų įvertinti visus pareiškėjo pateiktus įrodymus. Taigi, nurodytus kasos pajamų orderius pareiškėjas galėjo pateikti pirmosios instancijos teismui, juolab klausimas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo tvirtinimo sprendžiamas nuo 2024 m. rugsėjo mėn. Taigi, nėra pagrindo šių įrodymų priimti. Be to, atskirajame skunde apeliantas nurodė, kad, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, byloje buvo duomenys, pagrindžiantys pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, tačiau teismas juos netinkamai įvertino. Atsižvelgiant į tai, kad CPK reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų, pasireiškia tuo, jog apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į atskirojo skundo argumentus pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pagal byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo priimti apelianto pateiktų naujų įrodymų, kuriuos jis turėjo galimybę pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.
32. Teismas, atsižvelgdamas į CPK 180 straipsnyje įtvirtintą sąsajumo principą, priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 302, 338 straipsniai). Šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties atsisakyti patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pareiškėjo pateikti nauji įrodymai apie UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ bei apie suinteresuotų asmenų ir kitų asmenų grupių tarpusavio ryšius yra pernelyg nutolę nuo nagrinėjamos bylos įrodinėjimo dalyko, todėl šiuos įrodymus atsisakoma priimti.
33. CPK 192 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Šalių iniciatyva liudytojas gali būti kviečiamas į papildomą apklausą teisme, kai tai būtina siekiant detaliau nustatyti bylos aplinkybes. Prieš duodamas parodymus, liudytojas pasirašo CPK 192 straipsnio 4 dalyje nustatytą priesaikos tekstą ir yra pasirašytinai įspėjamas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Rašytiniai liudytojo parodymai duodami notaro akivaizdoje ir notaras juos patvirtina.
34. Pažymėtina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teisme neprašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus. Kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo, įgyvendindamas savo procesines teises ir pareigas, privalo elgtis atidžiai ir rūpestingai. Nuo proceso pradžios pareiškėjui atstovauja kvalifikuotas teisininkas (advokatas), todėl pareiškėjui turėjo būti žinoma, kad civiliniame procese rėmimasis raštu išdėstytais liudytojų parodymais yra itin ribotas, leidžiamas išimtiniais atvejais (CPK 192 straipsnio 8 dalis). Apeliantas nenurodė konkrečių argumentų, kodėl jo prašomų apklausti liudytojų nebuvo galima apklausti pirmosios instancijos teisme. Kaip minėta, pareiškėjas atskirajame skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, pagrindžiančius pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, todėl, atsižvelgus į apeliaciniame procese taikomą ribotos apeliacijos modelį, atsisakoma priimti raštu pateiktus liudytojų parodymus, patvirtintus notarine tvarka.
35. Suinteresuoto asmens UAB „Nikosparta“ pateiktas naujas įrodymas yra iš atsakovės LUAB „FINIENS“ bankroto bylos išskirtos bylos dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš LITEKO ir iš kitų informacinių sistemų bei registrų. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepriima suinteresuoto asmens pateikto naujo įrodymo, nes apeliacinės instancijos teismas turi teisę naudotis visais LITEKO duomenimis.
Dėl bylos (ne)nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojų apklausos
36. Atskirajame skunde pareiškėjas prašo bylą apeliacine tvarka nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytojus, galinčius patvirtinti aplinkybes, susijusias su pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumu.
Žemesnės instancijos teismas
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nemokumo procese teismo posėdžiai vyksta rašytinio proceso tvarka, išskyrus JANĮ nustatytas išimtis ir atvejus, kai teismas nusprendžia, kad būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (JANĮ 31 straipsnio 2 dalis). Taigi, diskrecijos teisė spręsti, ar nagrinėjamoje situacijoje yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, yra suteikta bylą nagrinėjančiam teismui.
38. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia tokio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė ją konstatuoti skirta teismui. Dalyvaujančių byloje asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013).
Žemesnės instancijos teismas
39. Pagal atskirųjų skundų bendrąją nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, nustatytą CPK 336 straipsnio 1 dalyje, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322, 338 straipsniuose įtvirtinta teismo diskrecijos teisė skirti atskirojo skundo nagrinėjimą žodinio proceso tvarka tais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, kai apeliacine tvarka nagrinėjamas finansinio reikalavimo patvirtinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.
40. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso įstatyme įtvirtintą bendrąją bylų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklę, pagal kurią atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, taip pat įvertinęs šios konkrečios bylos aplinkybes ir pareiškėjo materialųjį teisinį reikalavimą, konstatuoja, kad nėra būtinas žodinis apelianto atskirojo skundo nagrinėjimas, todėl nėra poreikio taikyti išimtį ir skirti bylos nagrinėjimą apeliacine žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiama nutartimi klausimas dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo patvirtinimo išspręstas teisingai (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Taigi, nagrinėjamu atveju nenustatyta pagrindų skirti žodinį bylos nagrinėjimą ir apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme, todėl apelianto prašymas netenkinamas.
Dėl esminių faktinių aplinkybių
41. LUAB „FINIENS“ ir UAB „GRANGERAS“ 2012 m. kovo 14 d. sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią pagrindinė notarinės formos nekilnojamojo turto objekto pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta per 15 dienų įvykus atidedamajai pagrindinės sutarties sąlygai, t. y. pardavėjai LUAB „FINIENS“ išregistravus įsipareigotam parduoti prekybos paskirties pastatui (duomenys neskelbtini) 2011 m. rugpjūčio 29 d. įregistruotą hipoteką (neišregistruota iki šiol). Preliminariojoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad bendra turto pardavimo kaina 15 000 000 Lt, iš kurių pirkėja UAB „GRANGERAS“ 3 876 000 Lt sumokėjo grynaisiais pinigais pardavėjai iki šios sutarties sudarymo, o per 30 dienų po šios sutarties sudarymo pirkėja įsipareigoja sumokėti pardavėjai grynaisiais pinigais kitą avanso dalį – 3 876 193,76 Lt. Likusią kainos dalį pirkėja įsipareigojo sumokėti per 30 dienų nuo pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4.2.3 papunktis).
42. Avanso (iš viso 7 752 193,76 Lt (2 245 190,50 Eur)) pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumokėjimas grindžiamas 2012 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderio Nr. 03/14, 2012 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. 57, 2023 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderio Nr. 03/15, 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. 59 kopijomis (nuorašais).
43. UAB „GRANGERAS“ ir UAB „LNTV“ 2012 m. kovo 14 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu UAB „GRANGERAS“, kaip vekselio davėja, išrašė ir pardavė vekselį, kurio nominali vertė 7 800 000 Lt, išrašytą ir skirtą vekselio turėtojo naudai, o UAB „LNTV“ vekselį nupirko ir įsipareigojo UAB „GRANGERAS“ jį apmokėti. Tą pačią dieną sudarytas vekselio perdavimo–priėmimo aktas.
44. Pareiškėjas „STATUM“ ir UAB „Istpro“ 2014 m. spalio 22 d. sudarė vekselio pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Istpro“ pardavė, o pareiškėjas nupirko vekselį, kuris priklausė pradinei vekselio turėtojai UAB „LNTV“, įsipareigodamas sumokėti 9 050 000 Lt ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 31 d. Ta pačią dieną sudarytas vekselio perdavimo–priėmimo aktas.
45. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „GRANGERAS“ 2014 m. spalio 22 d. perleido pareiškėjui „STATUM“ 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisę, kildinamą iš 2012 m. kovo 14 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir kasos išlaidų (pajamų) orderių, į LUAB „FINIENS“.
46. Pareiškėjas „STATUM“ 2014 m. spalio 29 d. pateikė UAB „GRANGERAS“ vekselį apmokėjimui, šalys surašė vekselio pateikimo apmokėti aktą, kuriame nurodyta bendra prašoma apmokėti suma – 9 236 055 Lt, kurią sudarė nominali vekselio kaina – 7 800 000 Lt ir apskaičiuotos 1 436 055 Lt palūkanos.
47. Pareiškėjas „STATUM“ ir UAB „GRANGERAS“ 2014 m. spalio 29 d. sudarė priešpriešinių reikalavimų įskaitymo aktą, kurio pagrindu pareiškėjo už 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo teisės sutarties pagrindu įgytą reikalavimo teisę UAB „GRANGERAS“ mokėtina 2 800 000 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (toliau – JAV dolerių) pinigų suma buvo įskaityta į UAB „GRANGERAS“ vekselio pagrindu mokėtiną 9 236 055 Lt pinigų sumą, šalims konstatuojant, jog tarpusavio priešpriešinės finansinės prievolės po įskaitymo atlikimo laikomos pasibaigusiomis.
48. Nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. LUAB „FINIENS“ pardavė UAB „Sorita“ 26 nekilnojamojo turto objektus.
49. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi pareiškėjas „STATUM“ 2016 m. sausio 18 d. perleido UAB „Sorita“ 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisę, kurią įgijo iš UAB „GRANGERAS“ pagal 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartį, į UAB „FINIENS“.
50. UAB „Sorita“ 2016 m. sausio 21 d. atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaitė savo 2 019 227,57 Eur skolą už LUAB „FINIENS“ parduotus 26 nekilnojamojo turto objektus į 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi įgytą 2 245 190,50 Eur reikalavimą.
51. 2017 m. rugsėjo 29 d. UAB „GRANGERAS“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, įsiteisėjus 2017 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 22 d. sprendimui pripažinti juridinio asmens pabaigą.
Žemesnės instancijos teismas
52. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FINIENS“ iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta UAB „Reniva“. Nutartis įsiteisėjo 2018 m. lapkričio 7 d.
53. 2020 m. birželio 15 d. UAB „LNTV“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, įsiteisėjus 2020 m. gegužės 8 d. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 7 d. sprendimui pripažinti juridinio asmens pabaigą.
54. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, be kita ko, pripažino LUAB „FINIENS“ ir UAB „Sorita“ 2014 m. spalio 30 d.–2015 m. birželio 30 d. laikotarpiu sudarytas nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo (iš viso 26 objektai) sutartis negaliojančiomis ir taikė restituciją – grąžino LUAB „FINIENS“ iš UAB „Sorita“ nekilnojamąjį turtą, o iš LUAB „FINIENS“ priteisė UAB „Sorita“ 83 365 Eur. Likusi 2 161 835,50 Eur suma UAB „Sorita“ naudai nebuvo priteista, teismui nurodžius, kad trūksta rašytinių įrodymų, jog UAB „Sorita“ sumokėjo likusią sumą LUAB „FINIENS“. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-510-577/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį nepakeistą.
55. UAB „Sorita“ 2022 m. spalio 26 d. pateikė prašymą patvirtinti 2 161 835,50 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
Žemesnės instancijos teismas
56. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022 patvirtino UAB „Sorita“ 2 161 835,50 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-174-798/2023 paliko Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-231-1120/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m vasario 7 d. nutarties dalis, kuriomis patvirtintas UAB „Sorita“ 2 161 835,50 Eur finansinis reikalavimas LUAB „FINIENS“ bankroto byloje, ir perdavė šį klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kasacinis teismas padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išsprendė klausimą dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo, nes pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą ir neišsprendė, kokią įtaką UAB „Sorita“ pareikštam reikalavimui turėjo Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 priimtas sprendimas.
57. 2024 m. sausio 9 d. UAB „Istpro“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro pagal šio registro tvarkytojo 2024 m. sausio 9 d. sprendimą likviduoti juridinį asmenį (CK 2.70 straipsnis).
58. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024, nagrinėdamas klausimą dėl UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo patvirtinimo, nutraukė bylą. Teismas konstatavo, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 egzistuoja šalių sutaptis, yra pasirinktas tas pats interesų gynimo būdas, reikalavimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, todėl priėjo išvadą, jog klausimas dėl UAB ,,Sorita“ finansinio reikalavimo jau buvo išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-510-577/2024 paliko Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartį nepakeistą.
59. Pareiškėjas „STATUM“ ir UAB „Sorita“ 2024 m. liepos 24 d. sudarė susitarimą (aktą), kuriuo susitarė 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, kuria „STATUM“ perleido UAB „Sorita“ 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisę į LUAB „FINIENS“, laikyti nutraukta nuo 2024 m. birželio 26 d., t. y. nuo Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties įsiteisėjimo.
60. Pareiškėjas „STATUM“ 2024 m. liepos 24 d. pateikė prašymą patvirtinti 2 245 190,50 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
61. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. spalio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2760-794/2024 atsisakė patvirtinti pareiškėjo „STATUM“ finansinį reikalavimą, nurodydamas, kad pareiškėjas praleido terminą finansiniam reikalavimui pareikšti. Dėl ginčo esmės teismas nurodė, kad ankstesniuose priimtuose teismų procesiniuose sprendimuose (Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021; 2024 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024) pasisakyta, jog UAB ,,Sorita“ neįgijo reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“ pagal 2016 m. sausio 18 d. su pareiškėju „STATUM“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį. Taigi, pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutartimi, perleidęs savo teises UAB ,,Sorita“, nepriklausomai nuo vėlesnių susiklosčiusių teisinių santykių tarp trečiųjų asmenų, neturi galiojančios reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“.
62. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-925-934/2024 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį ir klausimą dėl pareiškėjo „STATUM“ 2 245 190,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepraleido termino finansiniam reikalavimui pareikšti. Teisėjų kolegijos nuomone, nesant duomenų, jog „STATUM“ ir UAB „Sorita“ 2024 m. liepos 24 d. sudarytas susitarimas dėl 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo perleidimo sutarties nutraukimo būtų pripažintas neteisėtu bei atsižvelgiant į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024 nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB ,,Sorita“ neįrodytu reikalavimo teisės į UAB ,,FINIENS“ turėjimu, pareiškėjas turi teisę prašyti patvirtinti finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje, todėl turėjo būti vertinama, ar pareiškėjo 2 245 190,50 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024 padarytomis išvadomis, kad neįrodytas UAB „Sorita“ reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“ turėjimas, atitinkamai padarydamas išvadą, jog ir „STATUM“ neturi reikalavimo teisės į UAB „FINIENS“, iš esmės nepasisakė ir nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriais grindžiamas finansinis reikalavimas ir jo dydis, pagrįstumo: 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutarties; 2014 m. spalio 29 d. UAB „GRANGERAS“ ir „STATUM“ sudaryto akto; 2014 m. spalio 22 d. „STATUM“ pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą; 2012 m. kovo 14 d. preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties; 2012 m. kovo 14 d. UAB „GRANGERAS“ su UAB „LNTV“ sudarytos sutarties, kuria UAB „GRANGERAS“, kaip vekselio davėja, išrašė ir pardavė vekselį 7 800 000 Lt sumai; 2012 m. kovo 14 d. akto, kuriuo UAB „GRANGERAS“ perdavė, o UAB „LNTV“ perėmė vekselio turėtojo naudai 7 800 000 Lt nominalios vertės vekselį; 2014 m. spalio 22 d. tarp UAB „Istpro“ ir „STATUM“ sudarytos sutarties, kurios pagrindu UAB „Istpro“ pardavė, o „STATUM“ nupirko UAB „GRANGERAS“ 2012 m. kovo 14 d. vekselio turėtojui išduotą vekselį, kurio suma 7 800 000 Lt; 2014 m. spalio 29 d. tarpusavio reikalavimų įskaitymų akto, kurio pagrindu „STATUM“ už 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo teisės sutarties pagrindu įgytą reikalavimo teisę UAB „GRANGERAS“ mokėtina 2 800 000 JAV dolerių pinigų suma buvo įskaityta į UAB „GRANGERAS“ pareiškėjui 2012 m. kovo 14 d. vekselio bei 2012 m. kovo 14 d. vekselio pateikimo apmokėti akto pagrindu mokėtiną 9 236 055 Lt pinigų sumą; nebuvo vertintos LUAB „FINIENS“ nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės dėl UAB „GRANGERAS“ reikalavimo teisės į UAB „FINIENS“ turėjimo.
Dėl finansinio reikalavimo
63. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo procedūra juridinio asmens bankroto byloje pagal savo teisinę prigimtį atitinka civilinės bylos nagrinėjimą, kurio metu siekiama išsiaiškinti, ar kreditorius turi reikalavimo teisę į bankrutuojantį juridinį asmenį, o priimta teismo nutartis dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo patvirtinimo atitinka teismo sprendimą, kuriuo iš esmės atsakoma į kreditoriaus materialųjį teisinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2012; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1527-241/2020).
64. Bankroto bylose egzistuoja viešasis interesas, reikalaujantis teismui spręsti visus klausimus, atsižvelgiant į likviduojamos dėl bankroto bendrovės ir jos kreditorių interesus. Bankroto procese siekiama apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios bendrovės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios likviduojamos dėl bankroto bendrovės interesus, todėl teismas turi būti aktyvus, nes tinkamu bankroto procesą nustatančių teisės normų aiškinimu ir taikymu iš esmės grindžiamas būtinumas apginti viešąjį interesą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020). Viešasis interesas, o tuo pačiu ir teismo pareiga būti aktyviu, neišnyksta ir bendrovei iškėlus bankroto bylą, todėl teismui tvirtinant kreditorių finansinius reikalavimus, išlieka pareiga savo iniciatyva įvertinti jų pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).
65. Kreditoriaus finansinis reikalavimas bankroto byloje gali būti tvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Neįrodyto reikalavimo patvirtinimas neatitiktų bankroto proceso tikslų bei pažeistų kitų bankrutuojančios bendrovės kreditorių, pagrindusių savo reikalavimus ir turinčių teisėtą interesą į savo reikalavimo patenkinimą kuo didesne apimtimi, teisėtus interesus. Gali būti tvirtinamas tik patikrintas kreditoriaus reikalavimas. Pirminį kreditorių pareikštų reikalavimų patikrinimą atlieka nemokumo administratorius ir teikia teismui tvirtinti konkretų reikalavimą arba jį ginčija teisme. Nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus pozicijos dėl konkretaus reikalavimo, teismas tvirtina kreditoriaus reikalavimą tik tokiu atveju, jei jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014).
66. Tinkamas kreditorių finansinių reikalavimų dydžio nustatymas yra svarbus sklandžiam bankroto proceso vykdymui bei kreditorių tarpusavio santykiams. Kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiškai ar iš dalies gauti savo reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai, todėl, siekiant įgyvendinti minėtus bankroto proceso tikslus, svarbu įvertinti kiekvieno kreditoriaus teikiamo reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-862-450/2022).
67. Esminis kreditorių reikalavimų pagrįstumo vertinimas atliekamas pirmosios instancijos teisme, kuris, gavęs reikiamus duomenis, sprendžia, ar reikalavimas yra tinkamai pareikštas (nėra praleistas įstatyme nustatytas pareiškimo terminas), ar jis yra pagrįstas, ar pateikti jo pagrįstumą įrodantys duomenys. Įvertinęs šias aplinkybes, bankroto bylą nagrinėjantis teismas priima sprendimą tvirtinti pareikštą reikalavimą arba jo netvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-313/2023).
68. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina, nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant.
69. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-1075/2024).
70. Taigi, kreditoriaus finansinis reikalavimas nemokumo byloje gali būti patvirtinamas tuomet, kai jis yra pagrįstas įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad jo prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas yra pagrįstas leistinais įrodymais.
Žemesnės instancijos teismas
71. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas buvo grindžiamas dokumentų kopijomis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pagal kasacinio teismo praktiką, pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomosios reikšmės nustatymas priskirtas teismo vidiniam įsitikinimui (CPK 185 straipsnio 1 dalis, 202 straipsnis); jis įgyvendinamas teismui įvertinus, ar, be kopijos, yra kitų dokumento sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-247-916/2018; 2023 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-200-1075/2023).
72. Kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę, nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016; 2017 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017).
73. Reikalavimas kreditoriui pagrįsti savo reikalavimą taikomas ir tuomet, kai pradinio kreditoriaus reikalavimo teisę perima kitas kreditorius. Reikalavimo teisę perėmęs kreditorius turi pagrįsti ankstesnio kreditoriaus reikalavimo teisės galiojimą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).
74. Pareiškėjas iš UAB „GRANGERAS“ įgytą reikalavimo teisę į LUAB „FINIENS“ grindė 2012 m. kovo 14 d. UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS sudaryta preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi, pagal kurią pirkėja UAB „GRANGERAS“ sumokėjo pardavėjai LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur avansą. Avanso sumokėjimas grindžiamas UAB „GRANGERAS“ kasos išlaidų orderių ir LUAB „FINIENS“ kasos pajamų orderių kvitų kopijomis.
75. Pažymėtina, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (ginčo laikotarpiu galiojusio Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 12 straipsnio 1 dalis). Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apskaitos dokumentas yra popierinis arba elektroninis dokumentas, kuriuo patvirtinama ūkinė operacija arba ūkinis įvykis ir kuriame yra rekvizitai tos ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumui nustatyti. Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, o priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas (taisyklių 3 punkto redakcija, galiojusi minėtų orderių sudarymo metu). Kasos pajamų orderiai yra pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai, kurie patvirtina įvykusias ūkines operacijas. Pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais yra grindžiami buhalterinės apskaitos registrai (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 4 dalis), todėl būtent pirminiai buhalteriniai apskaitos dokumentai patvirtina ar paneigia tam tikrą teisinę reikšmę turintį faktą. Pagal taisyklių 16, 17 punktus į juridinio asmens kasos knygą įrašomos visos kasos pajamų ir išlaidų operacijos ir privalo būti įrašytas kiekvienas juridinio asmens išrašytas kasos pajamų ir išlaidų orderis.
76. Kai nėra tiesioginių pinigų perdavimo faktą patvirtinančių įrodymų, tokia aplinkybė gali būti nustatoma remiantis taip pat netiesioginiais įrodymais, be kita ko, patvirtinančiais, kad asmuo turėjo lėšų tokio dydžio sumai perduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-381/2024).
Žemesnės instancijos teismas
77. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo finansinis reikalavimas nėra pagrįstas LUAB „FIENIENS“ kasos pajamų orderių originalais, nepateikta LUAB „FINIENS“ kasos knyga, kurioje atsispindėtų iš UAB „GRANGERAS“ gautos piniginės lėšos (avansas) pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto. Pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų, patvirtinančių, kad piniginių lėšų (avanso) perdavimas–priėmimas atsispindi LUAB „FINIENS“ ir UAB „GRANGERAS“ buhalterinėje apskaitoje.
78. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitų įrodomąją reikšmę (leistinumą) patvirtina Bulgarijos notaro tvirtinamieji įrašai. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį visi procesiniai dokumentai ir jų priedai teismui pateikiami valstybine kalba, išskyrus CPK ir kituose teisės aktuose numatytas išimtis (CPK 113 straipsnio 3 dalis; 198 straipsnio 2 dalis). Taigi, valstybinės kalbos principas taikomas visiems procesiniams dokumentams ir jų priedams. Priešingai nei nurodė pareiškėjas, jo pirmosios instancijos teismui pateiktų rašytinių paaiškinimų (2024 m. gruodžio 23 d. dokumento registracijos Nr. DOK-45266) prieduose Bulgarijos notaro tvirtinamieji įrašai nėra išversti į lietuvių kalbą. Pareiškėjo nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-231-1120/2023 buvo sprendžiama dėl UAB „Linsana“, UAB „NT paslaugos“, UAB „Sorita“, UAB „Kardos“ ir UAB „EMILĖ“ finansinių reikalavimų tvirtinimo, todėl nurodytoje byloje padarytos išvados dėl dokumentų originalų nepateikimo nagrinėjamai bylai neturi prejudicinės reikšmės.
79. Be to, kaip minėta, UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo, kildinamo iš atsiskaitymo su LUAB „FINIENS“ pagal 26 nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, tvirtinimo klausimas buvo išspręstas 2022 m. balandžio 19 d. įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021. Nurodytoje byloje konstatuota, kad neįrodytas UAB „Sorita“ 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisės, įgytos iš „STATUM“ pagal 2016 m. sausio 18 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį, turėjimas. Taigi, pareiškėjas, siekdamas savo finansinio reikalavimo patvirtinimo, visus įrodymus, atitinkančius leistinumo, sąsajumo, patikimumo kriterijus, turėjo pateikti pirmosios instancijos teisme nagrinėjamojoje byloje, tačiau to nepadarė.
80. Pažymėtina, kad CPK 202 straipsnyje nustatyta taisyklė suteikia teisę teismui spręsti dėl dokumentų kopijų įrodomosios vertės, todėl teismas turi šią teisę įgyvendinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.
81. Taigi, pareiškėjo pateikti įrodymai (kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitų kopijos) neatitinka leistinumo ir patikimumo reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo šių dokumentų pakankamumu ir dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo nusprendė pagal byloje esančių įrodymų visumą. Be to, pareiškėjo pateikti Bulgarijos notaro tvirtinamieji įrašai sudaryti 2023 m. gruodžio mėn., tačiau pareiškėjas nenurodė jokių argumentų, kodėl teismui negalėjo būti pateikti dokumentų originalai, nors pakartotinai sprendžiant UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024, UAB „Sorita“ nurodė, jog dokumentų originalais disponuoja „STATUM“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
82. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. lapkričio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-925-934/2024, perduodamas klausimą dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo nagrinėti iš naujo, įpareigojo pirmosios instancijos teismą įvertinti kitus pareiškėjo pateiktus įrodymus, susijusius su UAB „GRANGERAS“ reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“ turėjimu ir jos perdavimu pareiškėjui.
83. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „GRANGERAS“ pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto neturėjo finansinių galimybių sumokėti LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur avansą. Pareiškėjas nepaneigė byloje nustatytų aplinkybių, kad pagal UAB „GRANGERAS“, kuriai bankroto byla iškelta 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, nemokumo administratoriaus 2015 m. rugsėjo 14 d. veiklos ataskaitą 2014 m. liepos 31 d. UAB „GRANGERAS“ turėjo tik vieną skolininkę OOO „Norfa stroitelnaja“. Be to, atsakovės nemokumo administratorės pateiktas UAB „GRANGERAS“ buvusio vadovo pasirašytas 2012 m. balansas ir gautinų sumų iššifravimas (debitorių skolos) patvirtina, kad 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „GRANGERAS“ turėjo tik vieną skolininkę UAB „ACUMEN“ (skola 75 142 Lt). Byloje nėra duomenų, kuriuose ginčui aktualiu laikotarpiu atsispindėtų LUAB „FINIENS“ skola UAB „GRANGERAS“ pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
84. UAB „GRANGERAS“ bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartimi buvo patvirtintas LUAB „FINIENS“ 198 922,61 Eur finansinis reikalavimas. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016 paliko pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad LUAB „FINIENS“ 198 922,61 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas 2012 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu.
85. UAB „GRANGERAS“ bankroto byloje patvirtintas LUAB „FINIENS“ finansinis reikalavimas buvo grindžiamas prievolių pagal 2010 m. lapkričio 5 d. statybos rangos sutartį neįvykdymu, tačiau nurodytoje byloje pateiktame 2012 m. gruodžio 31 d. tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akte nenurodyta, jog tarpusavio skolos suderintos tik pagal neįvykdytą statybos rangos sutartį (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje priėjo pagrįstą išvadą, kad LUAB „FINIENS“ nebuvo skolinga UAB „GRANGERAS“ nei 2012 m. gruodžio 31 d., nei 2014 m. liepos 31 d., o priešingai – būtent UAB „GRANGERAS“ ginčui aktualiu laikotarpiu turėjo įsiskolinimą kreditorei LUAB „FINIENS“.
86. Be kita ko, tvirtinant LUAB „FINIENS“ finansinį reikalavimą UAB „GRANGERAS“ bankroto byloje, nei UAB „GRANGERAS“, nei LUAB „FINIENS“ nepateikė duomenų apie LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur įsiskolinimą UAB „GRANGERAS“ pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto.
Žemesnės instancijos teismas
87. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad UAB „GRANGERAS“ 198 922,61 Eur debitorinė skola LUAB „FINIENS“ susidarė pagal 2010 m. lapkričio 5 d.–2010 m. gruodžio 30 d. atliktus pavedimus, kaip avansas už atliktinus statybos rangos darbus. Pagal statybos rangos sutartį darbai turėjo būti atlikti iki 2011 m. lapkričio 5 d., tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1053-823/2016 konstatavo, jog darbai nebuvo atlikti. Taigi, UAB „GRANGERAS“ buvo skolinga LUAB „FINIENS“ nuo 2011 m. lapkričio 5 d., todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai suabejojo UAB „GRANGERAS“, turėjusiai skolą LUAB „FINIENS“, galimybėmis pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį sumokėti 2 245 190,50 Eur avansą už nekilnojamąjį turtą.
88. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad UAB „GRANGERAS“ bankroto bylos iškėlimas pirmą kartą buvo inicijuotas jau 2011 m. pabaigoje (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-787-798/2012) dėl 59 828,29 Lt skolos nesumokėjimo „Ramirent Baltic AS“. Nurodytoje byloje UAB „GRANGERAS“ pateikė finansinės atskaitomybės duomenis, pagal kuriuos šios bendrovės pelnas 2010 m. sudarė 35 489 Lt, 2011 m. – 5 304 Lt, turtas – 1 424 430 Lt, skolos kreditoriams 2011 m. pabaigoje sudarė 857 804 Lt. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 13 d. nutartimi UAB „GRANGERAS“ atsisakyta iškelti bankroto bylą, konstatavus, kad bendrovės pradelsti įsipareigojimai neviršija turto vertės. Kaip minėta, bankroto byla UAB „GRANGERAS“ iškelta Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartimi, kurioje konstatuota, kad bendrovė nuo 2009 m. neteikė finansinės atsakomybės ataskaitų viešajam registrui, taip pat nepateikė atsiliepimo ir bankroto bylos iškėlimui reikšmingų finansinių dokumentų, neturi nekilnojamojo turto, skolos kreditoriams, įskaitant valstybės biudžetą, sudarė 600 tūkst. Eur (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „GRANGERAS“ finansinė padėtis buvo sunki jau 2011 m., todėl neįrodyta, kad UAB „GRANGERAS“ galėjo sumokėti LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur avansą pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
89. Pareiškėjas UAB „GRANGERAS“ finansines galimybes sumokėti LUAB „FINIENS“ 2 245 190,50 Eur avansą pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį avansą grindžia 2012 m. kovo 14 d. UAB „GRANGERAS“ ir UAB „LNTV“ sudaryta sutartimi ir aktu, kurių pagrindu vekselio davėja UAB „GRANGERAS“ išrašė ir pardavė 7 800 000 Lt vekselį UAB „LNTV“, tačiau byloje nėra įrodymų, kad UAB „GRANGERAS“ nurodytas pinigines lėšas pagal išduotą vekselį realiai gavo ir jas panaudojo atsiskaitymui su LUAB „FINIENS“ pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
92. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje neįrodyta, jog UAB „GRANGERAS“ turėjo finansines galimybes sumokėti ir faktiškai sumokėjo avansą LUAB „FINIENS“ pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, todėl pareiškėjo nurodomos aplinkybės apie UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ siejusius tarpusavio santykius (ryšius) nepagrindžia pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį perduoto avanso realumo. Aplinkybė, kad UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ nemokumo administratoriams nebuvo perduoti šių bendrovių buhalterinės apskaitos dokumentai, savaime nepatvirtina, jog taip buvo nuslėpta informacija, siekiant nepatvirtinti pareiškėjo finansinio reikalavimo. Byloje neįrodyta, kad UAB „GRANGERAS“ realiai sumokėjo LUAB „FINIENS“ avansą pagal preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, todėl nėra pagrindo spręsti, jog ginčo sandoriu reikalavimo teisė į LUAB „FINIENS“ negrąžintą avansą buvo perleista pareiškėjui. Kreditorių finansinius reikalavimus tvirtina teismas, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad atsakovės nemokumo administratorės nuomonė dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo buvo prieštaringa, yra teisiškai nereikšminga, t. y. kreditorių finansinius reikalavimus teismas tikrina ir vertina pagal byloje surinktų įrodymų visetą, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, nepriklausomai nuo nemokumo administratoriaus nuomonės.
Žemesnės instancijos teismas
93. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai savo iniciatyva pripažino niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2014 m. spalio 22 d. pareiškėjo „STATUM“ ir UAB „GRANGERAS“ sudarytą reikalavimo perleidimo sutartį dėl 7 752 193,76 Lt (2 245 190,50 Eur) reikalavimo teisės į LUAB „FINIENS“ perleidimo pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį.
94. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant teismo pareigą ex officio konstatuoti niekinio sandorio faktą ir teisinius padarinius, išaiškinta, kad tais atvejais, kai yra akivaizdus sandorio negaliojimo pagrindas ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-248/2017).
95. Teismas turi teisę konstatuoti niekinio sandorio negaliojimo faktą ir taikyti padarinius net ir tada, kai dėl to nepareikštas savarankiškas reikalavimas ieškinyje, prašymas šalių procesiniuose dokumentuose ar pareikštas žodžiu; teismas, bylos nagrinėjimo metu nustatęs, kad konkretus sandoris, kuriuo remiasi viena iš bylos šalių, yra niekinis ar niekinė yra tam tikra jo dalis, ex officio konstatuoja niekinio sandorio faktą ir jo teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-916/2015).
96. CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas draudimas perleisti tokį reikalavimą, dėl kurio negalimas išieškojimas, be kita ko, reiškia ir draudimą perleisti reikalavimą, kurio pradinis kreditorius neturi. Tai, kad pradinis kreditorius perleido naujajam kreditoriui reikalavimo teisę, kurios pats neturėjo, reiškia, kad cesijos sutarties sudarymo metu jos dalykas neatitiko įmanomumo reikalavimo (CK 6.3 straipsnio 4 dalis) ir, sudarant šią sutartį, pažeistas CK 6.102 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus draudimas. Tokia reikalavimo perleidimo sutartis yra niekinė ir negaliojanti kaip prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-111-421/2022).
97. Tuo atveju, jei kreditoriaus bankroto byloje reiškiamas finansinis reikalavimas grindžiamas reikalavimo perleidimo sutartimi, bankroto bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl kreditoriaus reikalavimo tvirtinimo, turi ne tik teisę, bet ir pareigą vertinti, ar reikalavimo perleidimo sutartis, kuria grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, nėra akivaizdžiai niekinė, t. y. nesukūrusi ir negalėjusi sukurti kreditoriaus reikalavimo teisės į likviduojamą dėl bankroto bendrovę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-229-823/2022).
98. Taigi, pagal kasacinio teismo praktiką pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti, ar 2014 m. spalio 22 d. reikalavimo perleidimo sutartis, kuria pareiškėjas įrodinėjo finansinio reikalavimo pagrįstumą, nėra akivaizdžiai niekinė ir negaliojanti. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo grindžiama UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ 2012 m. kovo 14 d. preliminariąja pirkimo–pardavimo sutartimi dėl nekilnojamojo turto ir kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitų kopijomis. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad UAB ,,GRANGERAS“ neturėjo reikalavimo teisės į LUAB ,,FINIENS“, todėl negalėjo neegzistuojančios reikalavimo teisės perleisti pareiškėjui. Taigi, tokia reikalavimo teisės perleidimo sutartis pagrįstai pripažinta niekine ir negaliojančia, nes nesukūrė teisinių pasekmių. Kaip minėta, UAB „GRANGERAS“ avanso pagal 2012 m. kovo 14 d. preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį dėl nekilnojamojo turto sumokėjimas buvo grindžiamas kasos pajamų (išlaidų) orderių kvitų kopijomis, nepatvirtinančiomis realaus avanso sumokėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas, pripažinęs reikalavimo perleidimo sutartį niekine ir negaliojančia bei atsisakydamas patvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą, neturėjo pagrindo papildomai spręsti dėl nurodytų dokumentų kopijų (ne)galiojimo, juolab kad pareiškėjas nebuvo UAB „GRANGERAS“ ir LUAB „FINIENS“ siejusių teisinių santykių šalimi.
99. Apeliacinės instancijos teismas prieina išvadą, kad apeliantas, teigdamas, jog jo finansinis reikalavimas yra pagrįstas, nepateikė pirmosios instancijos teismui leistinų įrodymų, patvirtinančių jo finansinio reikalavimo pagrįstumą. Apelianto atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kurios padarytos, iš esmės tinkamai įvertinus aplinkybes ir pateiktus įrodymus dėl pareiškėjo finansinio reikalavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos faktinėmis aplinkybėmis, kurios patvirtina, kad pareiškėjas leistinais įrodymais nepagrindė prašomo patvirtinti finansinio reikalavimo, todėl tokio finansinio reikalavimo patvirtinimas atsakovės bankroto byloje pažeistų kitų atsakovės kreditorių teises ir teisėtus interesus gauti kuo didesnį savo finansinių reikalavimų patenkinimą iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės turto.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
100. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismo išvados atitinka byloje surinktų įrodymų visetą. Atskirojo skundo argumentai nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia, panaikinti skundžiamą nutartį nėra teisinio pagrindo, todėl ši nutartis paliekama nepakeista, nes byla išspręsta teisingai. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
101. Atmestus atskirąjį skundą, pareiškėjui neatlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, todėl apeliantas neįgijo pareigos jas atlyginti (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. sausio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.