Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vigintas Višinskis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ ieškinį atsakovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Finiens“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys civilinėje byloje – uždaroji akcinė bendrovė „8 stebuklas“, uždaroji akcinė bendrovė „Nikosparta“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

7. Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytas išimtis. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nenustatytas pagrindas peržengti atskirojo skundo ribas.

8. Apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 10 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pažymėtina, kad teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio (savo iniciatyva) procesinio dokumento priėmimo metu. Teismas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos reikalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsisakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis). Apeliaciniam procesui mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos (CPK 302, 338 straipsniai).

10. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atskirąjį skundą remdamasis CPK 315 straipsnio 2 dalyje 2 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y., kad skundą padavė neturintis įgaliojimų asmuo. Analogiškas atsisakymo priimti procesinį pagrindas įtvirtintas ir CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 137 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų pagrindų nustatymas savaime nėra pagrindas atsisakyti priimti procesinį dokumentą. Spendžiant, ar yra pagrindas taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą, taip pat atsižvelgtina į formalių procesinio dokumento reikalavimų atitiktį civilinio proceso tikslams: ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės arba įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę (CPK 2 straipsnis). Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas.

12. Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Krestan“ civilinės bylos nagrinėjime dalyvavo nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., todėl teismas, atsisakydamas priimti atskirąjį skundą tuo pagrindu, kad procesinį dokumentą pateikė įgaliojimų neturintis asmuo, prieš tai nenustatęs termino šio dokumento trūkumams pašalinti, neteisingai taikė civilinio proceso kodekso normas, nesilaikė bendradarbiavimo pareigos (CPK 8 straipsnis), neužtikrino greito ir efektyvaus bylos nagrinėjimo bei pažeidė asmens teisę į teisminę gynybą.

13. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą procesinį sprendimą, kurį yra pagrindas naikinti ir atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. rugsėjo 25 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirojo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.