- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-10
- Bylos Nr.
- e2-489-467/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danguolė Martinavičienė, Antanas Rudzinskas, Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- „BETELGEUSE“
- Trečiasis asmuo
- L. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Antano Rudzinsko ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos „BETELGEUSE“ EOOD ir trečiojo asmens L. M. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, kuria nepatvirtintas pareiškėjos „BETELGEUSE“ EOOD finansinis reikalavimas bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei „FINIENS“ bankroto bylą.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja „BETELGEUSE“ EOOD 2021 m. gruodžio 6 d. pateikė teismui prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir įtraukimo į bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau - ir BUAB) „FINIENS“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu.
3. Prašyme nurodyta, kad ,,BETELGEUSE“ EOOD yra Bulgarijos Respublikos įmonė. Pareiškėja yra įgijusi pradinės kreditorės L. M. 6 190 615,08 Eur dydžio (5 951 691,38 Eur suma, 6 073,97 Eur notaro išlaidos už vykdomojo dokumento išdavimą, 232 849,73 Eur šešių procentų metinės procesinės palūkanos) reikalavimo teisę į BUAB „FINIENS“ pagal 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį bei 2020 m. gruodžio 31 d. notaro išduotą vykdomąjį įrašą Nr. AR-5869. Pareiškėja šį notaro išduotą vykdomąjį įrašą prieš BUAB „FINIENS“ pateikė vykdyti antstoliui A. B., kuris užvedė vykdomąją bylą. Vykdomojoje byloje išieškotoja yra pareiškėja, skolininke yra BUAB ,,FINIENS“, o išieškoma skola – 6 190 615,08 Eur. Reikalavimo teisė dėl šio įsiskolinimo buvo užtikrinta tik vekseliu.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą finansiniam reikalavimui patvirtinti, nes pareiškėja yra Bulgarijos Respublikos įmonė, jos vadovas nemoka lietuvių kalbos, todėl pati niekaip negalėjo sužinoti, kad atsakovei yra vykdoma bankroto procedūra ir ji per Lietuvos įstatymuose nustatytus terminus privalo teikti finansinį reikalavimą į bankroto bylą. Pareiškėja nebuvo ir šiai dienai nėra informuota atsakovės BUAB ,,FINIENS“ bankroto administratoriaus apie iškeltą bankroto bylą. Pareiškėja negalėjo laiku pateikti prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą dėl to, kad nežinojo, jog BUAB „FINIENS“ iškelta bankroto byla bei nebuvo gavusi informacijos, kad vykdomoji byla užbaigta, o jos reikalavimai nebus patvirtinti administratoriui gavus dokumentus iš antstolio. Pareiškėja mano, kad egzistuoja objektyvios priežastys praleisto termino pateikti prašymą tvirtinti finansinį reikalavimą atnaujinimui.
5. Notaro išduotu vykdomuoju įrašu yra patvirtintas ir galioja juridinis faktas, kad atsakovė yra skolinga pareiškėjai 6 190 615,08 Eur. Atsižvelgiant į tai, turi būti tvirtinamas teisme kreditorės 6 190 615,08 Eur finansinis reikalavimas atsakovės bankroto byloje. Pareiškėja indosamentu yra įgijusi pradinės kreditorės L. M. reikalavimo teisę į BUAB ,,FINIENS“ 6 190 615,08 Eur sumai pagal 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį pradinei kreditorei L. M., užtikrinant vienintelės tuo metu atsakovės akcininkės L. M. atsakovei suteiktos 9 727 855 Lt (2 817 378,36 Eur) ilgalaikės paskolos grąžinimą bei palūkanų sumokėjimą.
6. Faktą, kad šią paskolą pradinė kreditorė L. M. suteikė atsakovei BUAB ,,FINIENS“ pagrindžia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 26 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2487-275/2016, taip pat Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020, kuriose teismas konstatuoja prejudicinius faktus – kad 100 proc. akcijų akcininke buvo L. M., kuri finansavo bendrovės nekilnojamojo turto įsigijimus, suteikdama bendrovei 9 727 844 Lt (2 817 378,36 Eur) ilgalaikę paskolą; BUAB ,,FINIENS“ 2010 m. gruodžio 31 d. balanse nurodoma pradinės kreditorės L. M. atsakovei BUAB ,,FINIENS“ suteikta 9 727 844 Lt paskola kaip po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai 9 727 844 Lt sumai. Šią 9 727 844 Lt pradinės kreditorės L. M. suteiktą paskolą BUAB ,,FINIENS“ panaudojo atsiskaityti su pardavėjais už nekilnojamojo turto įsigijimą. Pareiškėjos žiniomis, L. M. ir atsakovė BUAB ,,FINIENS“ susitarė, kad pradinės kreditorės suteiktą 9 727 844 Lt (2 817 378,36 Eur) ilgalaikę paskolą atsakovė grąžins 2020 m. gruodžio 16 d. kartu sumokėdama ir metines palūkanas už visą paskolos naudojimo laikotarpį. Užtikrinti paskolos gražinimą ir visų palūkanų už visą paskolos naudojimosi laikotarpį sumokėjimą BUAB „FINIENS“ išdavė vekselį 20 550 000 Lt (5 951 691,38 Eur) sumai, kuri apima ne tik paskolos grąžinimą, bet ir palūkanų už paskolos naudojimą ir negrąžinimą nuo 2010 m. liepos mėnesio iki 2020 m. gruodžio mėnesio sumokėjimą.
7. BUAB „FINIENS“ nemokumo administratorius nebuvo aktyvus bankroto byloje, neišsiaiškino ir nenustatė visų BUAB „FINIENS“ atžvilgiu užvestų antstolių bylų, neinformavo antstolio A. B. apie BUAB „FINIENS“ iškeltą bankroto bylą. Antstoliui A. B. išsiaiškinus, kad skolininkė BUAB „FINIENS“ bankrutuoja, antstolis perdavė bankroto bylą nagrinėjančiam teismui vykdomuosius dokumentus dėl išieškojimo iš BUAB „FINIENS“ pareiškėjos naudai. Antstoliui persiuntus vykdomąjį dokumentą teismui, terminas pateikti ir nagrinėti „BETELGEUSE“ EOOD finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimą nėra praleistas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi nutarė: netenkinti pareiškėjos „BETELGEUSE“ EOOD prašymo patvirtinti jos finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje; ex officio (pagal pareigas) pripažinti negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp UAB „Serneta” ir L. M., kuria buvo sutarta dėl 10 200 000 Lt paskolos; ex officio pripažinti negaliojančia 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir BUAB „FINIENS”, kuria sutarta dėl 10 000 000 Lt paskolos; pripažinti negaliojančiu ab initio (nuo sudarymo momento) 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo BUAB „FINIENS“ įsipareigojo sumokėti L. M. 20 550 000 Lt (t. y. 5 951 691,38 Eur) iki 2020 m. gruodžio 16 d.; pripažinti negaliojančiu ab initio Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro A. R. 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. AR-5869, kuriuo nutarta iš BUAB „FINIENS“ vekselio turėtojos „BETELGEUSE“ EOOD naudai išieškoti pagal vekselį nesumokėtą 5 951 691,38 Eur sumą, 6 073,97 EUR notaro atlyginimą už vykdomojo įrašo išdavimą, 6 proc. metines palūkanas, susidariusias nuo mokėjimo termino pasibaigimo dienos iki visiško apmokėjimo; iš „BETELGEUSE” EOOD priteisti BUAB „FINIENS” naudai 3 751 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėja Lietuvoje turėjo profesionalų atstovą, kuriam gerai žinoma Lietuvos nemokumo teisė, prieinami vieši duomenys, kuriuose užfiksuota, jog BUAB „FINIENS“ 2018 m. lapkričio 7 d. yra iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius, nurodyti duomenys ryšiams palaikyti (adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas, kreditorių reikalavimų pateikimo data, adresas). Atsižvelgiant į sudarytos teisinių paslaugų sutarties datą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjai iš savo atstovo vėliausiai 2020 m. gruodžio 29 d. tapo žinoma apie tai, kad BUAB „FINIENS“ yra iškelta bankroto byla.
10. Teismo vertinimu, pareiškėjos įvardintos “objektyvios” aplinkybės visiškai priklausė nuo asmens valios, terminą praleidusio asmens veiksmų, kurie objektyviai netrukdė laiku pačiam ar per savo atstovą atlikti teisinį veiksmą, kuriam įstatymu buvo nustatytas terminas, todėl nurodytos aplinkybės nesudaro teisinio ir/ar faktinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja terminą finansiniam reikalavimui pareikšti praleido dėl svarbių ir objektyvių priežasčių. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo atnaujinti ženkliai praleistą terminą.
11. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje L. M. pateikė 2010 m. sausio 4 d. su BUAB „Serneta” sudarytą paskolos sutartį, kuria BUAB „Serneta” (paskolos davėjas) įsipareigojo iki 2010 m. balandžio 1 d. L. M. perduoti grynais 10 200 000 Lt (2 954 124,19 Eur) paskolą. Nagrinėjamoje byloje pateikta 12 vnt. BUAB „Serneta” neįvardintų asmenų pasirašytų kasos išlaidų orderių, kuriuose yra L. M. parašas, kad ji orderiuose nurodytas pinigų sumas gavo. Byloje taip pat pateikti BUAB „FINIENS” 10 vnt. kasos pajamų orderių, kuriuose parašyta ūkinė operacija - paskola ir suma žodžiais.
12. Teismas pažymėjo, kad iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog BUAB „Serneta” nuo 2004 m. nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimų, pasibaigus finansiniams metams parengti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Bendrovė pagal teisės aktų reikalavimus neviešino savo finansinės padėties, todėl pripažintina, kad savo pačios valia neturi teisinių galimybių, jog būtų pripažinta, kad 2010 m. paskolos sutarties sudarymo metu galėjo turėti tokį didelį kiekį grynųjų pinigų ir galimybę jais disponuoti.
13. Teismo vertinimu, byloje pateikti duomenys: paskolos sutartys, kasos pajamų orderiai, kasos išlaidų orderiai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pradinė kreditorė UAB „Serneta”, paskesnė kreditorė L. M. faktiškai nuosavybės teise turėjo paskolos sutartyse nurodytą pinigų sumą ir tokio kiekio pinigų suma galėjo disponuoti. Vilniaus apygardos teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-497/2020 konstatuota, kad L. M. laikotarpiu nuo 1994 m. iki 2011 m. neturėjo pakankamų pajamų, gautų iš teisėtų šaltinių, sumokėti už du žemės sklypus, kurių bendra vertė sudarė 26 058,14 Eur.
14. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šioje byloje L. M. teikiami duomenys apie 2010 m. sudarytas paskolos sutartis yra fiktyvūs. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ne teisės pagrindu teisė neatsiranda, konstatavo, jog byloje pateiktos paskolos sutartys ir 2010 m. liepos 16 d. vekselis yra tariami sandoriai, kadangi jie sudaryti tik dėl akių, yra fiktyvūs.
15. Be to, teismas darė išvadą, jog vykdomasis įrašas yra atliktas fiktyvaus sandorio pagrindu, todėl pripažintina, kad vykdomuoju įrašu neteisėtai nutarta iš BUAB „FINIENS“ ieškoti sumas su palūkanomis po bankroto bylos iškėlimo. Vykdomojo įrašo atlikimo metu BUAB „FINIENS“ turėjo bankrutuojančios įmonės statusą, todėl notaras A. R. negalėjo šios aplinkybės nežinoti, kadangi teisės aktai įpareigoja notarą atliekant notarinius veiksmus patikrinti viešųjų registrų duomenis apie asmenis, kurių atžvilgiu atliekami tam tikri veiksmai. Nuo bankroto bylos iškėlimo dienos laikoma, kad visi bankrutuojančios įmonės skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai reiškiami ir tenkinami specialia nustatyta tvarka. Jeigu kreditorius nepateikia reikalavimo per nustatytą terminą, jo reikalavimo teisė pasibaigia. Teismo vertinimu, notaro A. R. išduotas vykdomasis įrašas pripažintinas neteisėtu ir negalioja ab initio.
III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
16. Pareiškėja „BETELGEUSE“ EOOD atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti pareiškėją „BETELGEUSE“ EOOD į BUAB „FINIENS“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
16.1. Pareiškėja visus veiksmus atliko tinkamai ir laiku; suėjus vekselyje nurodytam vekselio apmokėjimo terminui, kreipėsi į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, 2020 m. gruodžio 31 d. gavo vykdomąjį įrašą ir 2020 m. gruodžio 31 d. pateikė vykdomąjį įrašą antstoliui A. B. vykdyti. Antstolis, priėmęs pareiškėjos pateiktą vykdomąjį įrašą, privalėjo vykdomąją bylą persiųsti atsakovės bankroto bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui nedelsdamas, tačiau šį veiksmą atliko tik 2021 m. rugsėjo 20 d., todėl laikytina, kad pareiškėja finansinį reikalavimą pateikė 2020 m. gruodžio 31 d. ir terminas finansiniam reikalavimui pareikšti iš dalies buvo praleistas dėl antstolio netinkamų pareigų vykdymo.
16.2. Atstovavimo sutartis su advokatu niekaip savaime nesuponuoja išvados, kad pareiškėja turėjo žinoti apie atsakovei iškeltą bankroto bylą. Atstovas atlieka konkrečius pareiškėjos nurodomus pavedimus, o ne, kaip tai bando pateikti teismas, iškart po atstovavimo sutarties sudarymo imasi tikrinti visus prieinamus viešuosius registrus. Nėra jokio pagrindo sieti atstovavimo sutarties sudarymo su sužinojimo apie atsakovės bankroto bylą momentu.
16.3. Vien faktas, kad asmuo pateikia lietuviškai surašytą dokumentą ir jį pasirašo taip pat nesuponuoja išvados, jog asmuo moka lietuvių kalbą ar juo labiau – išmano Lietuvos nemokumo teisę bei teisminę praktiką. Asmuo gali pateikti lietuviškai surašytą dokumentą ir nemokėdamas lietuvių kalbos, todėl teismo išvada apie pareiškėjos vadovo kalbinius gebėjimus, teisinės sistemos išmanymą yra visiškai nepagrįsta.
16.4. Pareiškėjos vertinimu, tai, kad BUAB „Serneta“ neparengė ir nepateikė valstybės įmonei Registrų centrui finansinės atskaitomybės dokumentų ir neviešino savo finansinės padėties negali suteikti jokios informacijos apie BUAB „Serneta“ finansinę padėtį, įskaitant grynųjų pinigų kiekį. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra įrodymų, jog BUAB „Serneta“ faktiškai nuosavybės teise turėjo paskolos sutartyje nurodytą pinigų sumą ir tokio kiekio pinigų suma galėjo disponuoti. Ši išvada grįsta tik prielaidomis, tačiau ne faktais. Teismas turėjo pareigą ir galimybes veikti aktyviai bei nustatyti tikrąją BUAB „Serneta“ finansinę padėtį paskolos suteikimo metu, tačiau to neatliko.
16.5. Priešingai, nei teigia teismas, BUAB „Serneta“ paskolos sumos suteikimo metu turėjo daug nekilnojamojo turto, kurį pardavė, todėl turėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą L. M.. Be to, BUAB „Serneta“ akcininkai į įmonę buvo įnešę beveik 20 000 000 Lt (įstatinio kapitalo forma), todėl įmonė turėjo pakankamai lėšų paskolai suteikti.
16.6. Teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Šiuo atveju teismas nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, neatliko tyrimo, siekiant nustatyti tikrąją BUAB „Serneta“ finansinę padėtį paskolos suteikimo metu. Be to, šioje civilinėje byloje buvo pasisakyta dėl BUAB „Serneta“ teisių ir pareigų, tačiau šis asmuo civilinės bylos nagrinėjime nedalyvavo, kas laikytina absoliučiu nutarties negaliojimo pagrindu.
16.7. Teismas, analizuodamas L. M. turtinę padėtį, nesigilino į baudžiamosios bylos esmę, kadangi L. M. buvo teisiama už veikas, padarytas nuo 2010 m. gruodžio 11 d., o šioje civilinėje byloje teismas vertino L. M. paskolos sutartį, sudarytą 2010 m. liepos 1 d., t. y. nepatenkančią į baudžiamojoje byloje akcentuotų veikų apimtį. L. M. 2010 m. sausio 4 d. gavo paskolą iš BUAB „Serneta“, o gautas lėšas paskolino BUAB „FINIENS“. Todėl nepagrįstas teismo teiginys, kad L. M. neturėjo pakankamai lėšų suteikti paskolą BUAB „FINIENS“.
16.8. Paskolos suteikimo BUAB „FINIENS“ faktą patvirtina byloje esantys įrodymai: finansinės atskaitomybės dokumentai, paskolos sutartys, kasos išlaidų ir pajamų orderiai, susitarimas dėl paskolos sutarties užbaigimo, teismų sprendimai kitose civilinėse bylose, kuriose užfiksuotas L. M. paskolos suteikimas atsakovei. Taigi, paskolos sutartys ir vekselis tariamais sandoriais pripažinti nepagrįstai.
17. Trečiasis asmuo L. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį ir priimti naują nutartį – atnaujinti pareiškėjai terminą finansiniam reikalavimui pareikšti ir įtraukti pareiškėją „BETELGEUSE“ EOOD į BUAB „FINIENS“ trečiosios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur finansiniu reikalavimu. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
17.1. Teismas nepagrįstai atsakovės ir suinteresuotų asmenų pateiktus samprotavimus apie tariamai egzistuojančius slaptus susitarimus tarp pareiškėjos, L. M. ir kitų asmenų laikė didesnę įrodomąją galią turinčiais įrodymais nei pareiškėjos pateiktus rašytinius įrodymus ir paaiškinimus.
17.2. Aplinkybė, kad antstolis įstatymo nustatytu terminu nepateikė vykdomojo dokumento, nesudaro pagrindo teismui atsisakyti tvirtinti kreditorės finansinį reikalavimą pagal pavėluotai pateiktą vykdomąjį dokumentą. Antstolio vykdomųjų dokumentų, pagal kuriuos išieškoma iš bankrutuojančios įmonės, perdavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui yra pakankamas veiksmas, kad kreditoriaus reikalavimas būtų patvirtintas teismo ir, esant bankrutuojančios įmonės turto, patenkintas įstatymų nustatyta tvarka. Į šios civilinės bylos nagrinėjimą antstolis A. B. nebuvo įtrauktas šalimi ir nėra pateikęs savo paaiškinimų, dėl kokių priežasčių jis net 10 mėnesių nevykdė pareigos persiųsti bankroto bylą nagrinėjančiam teismui pareiškėjos vykdomąjį įrašą.
17.3. Teismas, būdamas šališkas, vadovaudamasis išankstiniu nusistatymu, ignoravo ir svarbią aplinkybę, kad BUAB „Serneta“ įstatinį kapitalą sudarė 20 000 000 Lt – akcininkų piniginiai įnašai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad labiau tikėtina, jog BUAB „Serneta“ disponavo didelėmis pinigų sumomis, tuo labiau, kad ir nuosavo nekilnojamojo turto įmonė turėjo. Teismas, remdamasis prielaidomis, neturėdamas pagrįstų įrodymų, neištyręs realios situacijos, vadovaudamasis nelogiškomis, teisiniu vertinimu niekinėmis išvadomis, priėmė nepagrįstą sprendimą ir sutartis, įrodančias pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, pripažino ex officio negaliojančiomis.
17.4. Skundžiamoje nutartyje teismas nesivadovavo sutarčių aiškinimo taisyklėmis, nevertino L. M. pateiktų įrodymų ir paaiškinimų, pažeidė civilinio proceso nuostatas, kadangi priėmė sprendimą dėl į procesą neįtraukto asmens – BUAB „Serneta“ teisių ir pareigų, nors priimti sprendimai turi tiesioginės reikšmės šios bendrovės interesams.
17.5. Pirmosios instancijos teismas yra šališkas ir jau turi iš anksto suformuotą nuomonę dėl L. M., o taip pat ir dėl jos sūnaus S. R.. Teismas, būdamas tos pačios sudėties, 2020 m. kovo 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. eB2-40-258/2020, be kita ko, paminėjo trečiąjį asmenį L. M., nors ši toje civilinėje byloje nedalyvavo. Toks teismo pasisakymas akivaizdžiai parodo, kad teismas yra subjektyvus, suformavęs išankstinę nuomonę apie L. M., bet kokį L. M. veiksmą vertina tik kaip fiktyvų.
17.6. Šioje civilinėje byloje ginčas tarp šalių buvo išnagrinėtas rašytinio proceso tvarka ir teismo nutartis šalims nebuvo paskelbta, todėl tokia nutartis yra skundžiama per 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo teismo nutarties įteikimo dienos. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nurodė, kad nutartis yra skundžiama per 7 dienas nuo nutarties paskelbimo dienos. Apeliantės L. M. vertinimu, dėl to teismo nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) reikalavimų.
Atsiliepimas
18. Atsakovė BUAB „FINIENS“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, priteisti atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
18.1. Terminas pateikti finansinius reikalavimus atsakovės bankroto byloje suėjo 2018 m. gruodžio 27 d., o pareiškėja teismui prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo ir finansinio reikalavimo tvirtinimo pateikė tik 2021 m. gruodžio 6 d., t. y. keleriais metais praleidusi teismo nustatytą terminą pareikšti finansinį reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės, jog pareiškėjos vadovas yra Bulgarijos pilietis, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Bulgarijoje ir kuris nemoka lietuviškai, kelia pagrįstų abejonių, nes tokie teiginiai ne tik nepagrįsti objektyviais įrodymais, tačiau ir prieštarauja kitoms bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms (pareiškėjos atstovas lietuvių kalba sudarė atstovavimo sutartį, lietuvių kalba asmeniškai per EPP duomenų sistemą pateikė rašytinius paaiškinimus, kreipėsi į notarą bei antstolį dėl išieškojimo pagal vekselį).
18.3. Atsakovės nemokumo administratorius neturėjo ir šiuo metu neturi jokių dokumentų, kurių pagrindu galėtų daryti objektyviais duomenimis pagrįstą išvadą, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė. Nesant duomenų, kad pareiškėja yra atsakovės kreditorė, atsakovės nemokumo administratorius negalėjo ir neprivalėjo jos informuoti apie atsakovės bankroto procesą ir teisę pareikšti finansinį reikalavimą.
18.4. Nors pagal antstolio pateiktus vykdomuosius dokumentus kreditorius gali būti įtrauktas į kreditorių sąrašą atskirai nepareiškęs savo finansinio reikalavimo, kilus ginčui dėl finansinio reikalavimo pagrįstumo tokius ginčus nagrinėja ir dėl reikalavimo pagrįstumo ir dydžio sprendžia bankroto bylą nagrinėjantis teismas, kas šiuo atveju ir įvyko.
18.5. Atsakovės nemokumo administratorius sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2010 m. paskolos sutartis ir vekselis yra tariami sandoriai, kuriais buvo siekiama sukurti tik išorinį paskolinių teisinių santykių atsiradimo vaizdą tam, kad būtų sukurta prielaida neteisėto ir negaliojančio vekselio pagrindu ne ginčo tvarka kreiptis į notarą dėl vykdomojo įrašo išdavimo, tokiu būdu fiktyviai įgyti atsakovės kreditoriaus statusą ir pareikšti finansinį reikalavimą.
18.6. Jokių dokumentų ir/ar kitų duomenų, patvirtinančių šios tariamos paskolos suteikimą atsakovei, nemokumo administratorius neturėjo ir šiuo metu neturi. Dokumentus, tariamai pagrindžiančius aplinkybę, jog L. M. 2010 m. suteikė atsakovei paskolą, 2022 m. kovo mėnesį į bylą pateikė tik L. M.. Tačiau bylos nagrinėjimo metu L. M. neįrodė į civilinę bylą pateiktų dokumentų, įskaitant kasos išlaidų ir pajamų orderius, autentiškumo. Į bylą taip pat nepateikti įrodymai, kad minėta paskola buvo įtraukta į atsakovės finansinę apskaitą. Be to, nebuvo pateikta paaiškinimų, kodėl tokio dydžio paskola buvo įnešama į atsakovės kasą grynaisiais pinigais kas antrą ar kas trečią dieną, tariamai įnešant nuo 970 000 Lt iki 997 884 Lt dydžio piniginius įnašus. Kasos pajamų orderiuose nurodytas neteisingas atsakovės adresas – Dainavos g. 29-63, Panevėžys, kuriuo atsakovė buvo registruota seniau, t. y. iki 2010 m. birželio 6 d.
18.7. L. M., teigianti, kad gavo 10 200 000 Lt dydžio paskolą iš BUAB „Serneta“, nepateikė jokių įrodymų, kad nurodytu laikotarpiu BUAB „Serneta“, kuriai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi yra iškelta bankroto byla, finansiškai buvo pajėgi suteikti tokio dydžio paskolą.
Šalies argumentai
18.8. Pareiškėjos nurodomų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo faktas pats savaime nereiškia ir nepatvirtina, kad pirkėjas nurodytose pirkimo-pardavimo sutartyse nustatyta tvarka atsiskaitė su pardavėja BUAB „Serneta“ už perkamą nekilnojamąjį turtą. Be to, aplinkybė, kad BUAB „Serneta“ 2007-2008 m. galimai gavo pajamų savaime nereiškia, kad šiomis piniginėmis lėšomis BUAB „Serneta“ disponavo 2010 metais ir iš turto pardavimo gautas lėšas galėjo paskolinti L. M..
18.9. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad BUAB „Serneta“ finansinė padėtis 2010 metais buvo bloga ir ji neturėjo realių finansinių galimybių paskolinti L. M. 10 200 000 Lt grynaisiais pinigais, patvirtina ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, iš kurių matyti, jog 2009-2010 metais BUAB „Serneta“ kaip atsakovė dalyvavo ne viename teisminiame ginče ir jos turto atžvilgiu buvo taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
18.10. Iš byloje esančio Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1A-20-497/2020 matyti, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl L. M. galimybės teisėtomis lėšomis įsigyti du žemės sklypus, kurių bendra vertė 26 058,14 Eur, vertino duomenis apie L. M. visų rūšių pajamas (santaupas, skolų grąžinimus, uždirbtas lėšas ir kt.), turėtas laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2011 metų. Todėl L. M. teiginiai, kad Vilniaus apygardos teismas nagrinėjo bei vertino jos sandorius, sudarytus tik laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 26 d. iki 2011 m. birželio 15 d., yra nepagrįsti.
18.11. Byloje nebuvo pateikti patikimi, pakankami ir pirminiai įrodymai, patvirtinantys paskolos suteikimą atsakovei, todėl nėra pagrindo teigti, kad teismų procesiniais sprendimais yra konstatuotas paskolos suteikimo atsakovei faktas. Nei vienas iš į bylą pateiktų atsakovės balansų nepatvirtina, kad L. M. iš tikrųjų suteikė atsakovei aukščiau nurodyto dydžio paskolą, t. y. paskolos suma faktiškai buvo išmokėta atsakovei.
18.12. Bylą nagrinėjant teisme, nei viena iš apeliančių nepasinaudojo įstatyme įtvirtinta teise pareikšti teismui nušalinimą. Atskiruosiuose skunduose dėstomi argumentai apie tariamą teismo šališkumą grindžiami išimtinai pačių apeliančių subjektyviais pamąstymais, o ne objektyviais įrodymais.
Atsiliepimas
19. Kreditorė UAB EDS INVEST atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, atsisakyti priimti naujai teikiamus įrodymus, priteisti kreditorei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Pareiškėja yra artimai susijusi su BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, UAB „Emilė“ bei kitomis aferomis pagarsėjusio verslininko S. R. kontroliuojamomis įmonėmis, per kurias šis asmuo įvairių teisinių mechanizmų pagalba vilkina kreditorių vykdomą išieškojimą iš šio verslininko valdomų bendrovių turto ar lėšų, apsunkina kitų kreditorių galimybes atgauti skolą vykdymo ir bankroto procesuose.
19.2. Pareiškėja EOOD „BETELGEUSE“, L. M. ir su jais susiję asmenys nuolat ir sistemiškai veikia prieš kreditorius, reiškia nepagrįstus finansinius reikalavimus susijusių asmenų bankroto bylose, yra ne kartą bausti už tai, kad atliko neteisėtas veikas, veikia per statytinius, reikalavimo teisės atsiranda klastojant dokumentus, sukčiaujant, apskaitant neįvykusius sandorius, piktnaudžiaujant įrodinėjimo teise ir procesinėmis teisėmis. Pareiškėjos EOOD „BETELGEUSE“ atsiskaitymo dokumentai kartą jau buvo pripažinti nepakankamais ir nepatikimais įrodymais apie atsiskaitymą grynaisiais pinigais. Pareiškėjos EOOD „BETELGEUSE“ vadovas I. M. V. ne pirmą kartą bankroto byloje teikia nepagrįstus finansinius reikalavimus, o šio asmens sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais.
19.3. Pareiškėja byloje nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie kad ir netiesiogiai patvirtintų atitinkamų paskolinių santykių egzistavimą (paskolos dalies ir palūkanų mokėjimą, pranešimų siuntimą ir/ar kitokį bendravimą su atsakove BUAB „FINIENS“), taip pat dokumentus kurie pagrįstų, kokioje apimtyje pareiškėja įgijo reikalavimo teises į atsakovę (skolos suderinimo aktus, pažymas apie paskolos sumą, palūkanų paskaičiavimą, atsiskaitymo istoriją, banko sąskaitos išrašus ir pan.).
Žemesnės instancijos teismas
19.4. Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu buvo konstatuota, kad atsakovė L. M. laikotarpiu nuo 1994 metų iki 2011 metų neturėjo pakankamai pajamų ir/ar santaupų, jog galėtų iš teisėtu būdu gautų lėšų įsigyti du 26 058,14 Eur vertės žemės sklypus, jos išlaidos ženkliai viršijo pajamas, taigi, akivaizdu, jog atsakovė L. M. 2010 m. negalėjo suteikti atsakovei 9 727 844 Lt (2 817 378, 36 Eur) dydžio paskolos. Nagrinėjant baudžiamąją bylą L. M. neatskleidė duomenų apie tariamai 2010 m. gautą paskolą iš BUAB „Serneta“.
19.5. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4592-464/2013 BUAB „Serneta“ iškelta bankroto byla. Iš minėtos nutarties matyti, kad BUAB „Serneta“ pateikė teismui finansinės atskaitomybės duomenis, kurie įrodo, jog BUAB „Serneta“ neturėjo reikalavimo teisės į atsakovę. 2013 m. rugsėjo 11 d. nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – BUAB „Serneta“ turto areštas, kurioms galiojant 2013 m. spalio 13 d. indosamentu BUAB „Serneta“ 2011 m. sausio 20 d. vekselį perleido OOO „Proenergo“, kuris vėliau indosamentu vekselį perleido pareiškėjai. Vekselio perleidimas, galiojant teismo draudimams, laikytinas prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo nuostatoms, todėl yra niekinis ir negaliojantis.
19.6. Pareiškėja „BETELGEUSE“ EOOD nebuvo atskleidusi duomenų, kas sudaro pareikštus finansinius reikalavimus, t. y., kiek iš prašomos patvirtinti 6 190 615,08 Eur reikalavimo sumos sudaro negrąžinta paskola, kiek paskolos buvo grąžinta, kiek iš finansinio reikalavimo sudaro palūkanos ir delspinigiai. Pareiškėja taip pat neatliko jokių sąžiningų ir protingų tokioje situacijoje kreditorių veiksmų – nesidomėjo atsakovės finansine padėtimi ir jos bankrotu, vykstančiu nuo 2018 metų, nesidomėjo atsakovės gebėjimu grąžinti 6 190 615,08 Eur skolą.
19.7. Pareiškėjos nuomone, konkrečių faktinių aplinkybių kontekste (pareiškėjos reikalavimo dydis atsakovei sudaro 6 190 615,08 Eur; pareiškėjos sąsajos su kitais asmenimis ir elgesys kitose susijusių asmenų bankroto bylose; pareiškėjos aktyvus dalyvavimas kituose teismo procesuose ir bankroto bylose reiškiant finansinius reikalavimus; pareiškėja terminą praleido daugiau kaip 35 mėnesius) yra neįtikėtina, jog pareiškėja anksčiau nežinojo apie atsakovei iškeltą bankroto bylą. Pagal teismų informacinės sistemos duomenis pareiškėja aktyviai dalyvavo išieškojimo procese, taip pat kitose civilinėse bylose.
19.8. Vykdomosios bylos duomenys pagrindė, kad faktiškai skolos išieškojimas iš BUAB „FINIENS“ nebuvo atliekamas, pareiškėjos atstovui buvo žinoma apie atsakovei iškeltą bankroto bylą, o vykdomąja bylą pareiškėjos atstovas inicijavo ir ja naudojasi tik kaip pagrindu kreiptis į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą su prašymu dėl nepagrįsto finansinio reikalavimo patvirtinimo sukūrimo.
19.9. Pareiškėja piktnaudžiauja teise, o atitinkamo reikalavimo patvirtinimui buvo suplanuotas mechanizmas tikintis jo automatinio patvirtinimo, neatsižvelgiant į tai, jog atitinkamas reikalavimas nepagrįstas, kad terminas dėl jo patvirtinimo praleistas žymiai, neegzistuoja jokios svarbios aplinkybės, galinčios pagrįsti atitinkamo termino praleidimą net 3 metus.
Atsiliepimas
20. Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepimuose į atskiruosius skundus prašo juos atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
20.1. 2020 m. gruodžio 31 d. pareiškėjos atstovas - advokatas nuvyko pas notarą A. R. dėl vykdomojo įrašo atlikimo; notaras atliko paiešką Juridinių asmenų registre ir išspausdino išrašą apie BUAB „FINIENS“, iš kurio aiškiai matyti, kad BUAB „FINIENS“ turi bankrutuojančios įmonės statusą; tą pačią dieną išduotas vykdomasis įrašas to paties advokato pristatytas vykdymui antstoliui A. B. ir antstolis tą pačią dieną savo patvarkymu priėmė vykdomąjį įrašą vykdymui bei užvedė vykdomąją bylą. Taigi, pareiškėjos atstovas vėliausiai 2020 m. gruodžio 31 d. žinojo apie bankroto bylos atsakovei iškėlimą.
20.2. Įvertinus tai, kad notaras iš viso neturėjo teisės išduoti vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo iš bankrutuojančios įmonės, o antstolis – negalėjo jo priimti ir užvesti vykdomąją bylą, akivaizdu, kad šiuo atveju advokatas, notaras ir antstolis bendrai sutartinai veikė neteisėtai, siekdami sukurti situaciją, kad į BUAB „FINIENS“ bankroto bylą būtų persiųsta neteisėtai pradėta antstolio vykdomoji byla pagal neteisėtai išduotą vykdomąjį įrašą.
20.3. Vekselis buvo pateiktas notarui vykdomojo įrašo išdavimui 2020 m. gruodžio mėn., kaip tik po to, kai teismų nutartimis buvo pripažintas nepagrįstu BUAB „FINIENS“ bankroto byloje pareikštas BUAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 11 610 077,04 Eur dydžio finansinis reikalavimas.
20.4. Byloje nėra jokių patikimų duomenų, kad BUAB „Serneta“ 2010 m. sausio-kovo mėn. būtų turėjusi finansines galimybes paskolinti L. M. 10 200 000 Lt grynais pinigais.
20.5. Verslo praktikoje nėra įprasta, kad pagal paskolos ar kito pobūdžio sandorius kelis milijonus viršijančios sumos būtų mokamos grynaisiais pinigais. Šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas net ir draudžia tokių sumų sandorius grynaisiais pinigais. Taigi, nagrinėjamu atveju vien tai, kad tarp susijusių asmenų, kurių dalis jau yra teisti už nuskalstamas veikas bei šiuo metu dalyvauja baudžiamosiose bylose, kuriose pareikšti kaltinimai ir dėl dokumentų klastojimo, dešimties milijonų vertės paskolos sandoriai buvo vykdomi tariamai grynaisiais pinigais, sudaro pagrindą išvadai, kad į bylą pateikti tiesos neatitinkantys dokumentai, o nurodomi sandoriai buvo fiktyvūs.
20.6. Niekinis sandoris negalioja nepaisant to, ar yra teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi teismas, konstatavęs niekinį 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties, sudarytos tarp UAB „Serneta” ir L. M., pobūdį, niekinio sandorio teisines pasekmes pritaikė konkrečiam ginčui – ginčui dėl pareiškėjos finansinio reikalavimo BUAB „FINIENS“ bankroto byloje tvirtinimo. Taigi, šioje byloje pareiškėjos finansinio reikalavimo pagrįstumo klausimą sprendęs pirmosios instancijos teismas į bylą pateiktas paskolos sutartis vertino iš esmės tuo aspektu, ar jos pagrindžia pareiškėjos reikalavimą BUAB „FINIENS“ ar ne, ir nepasisakė dėl jokių niekine pripažintos paskolos sutarties negaliojimo pasekmių BUAB „Serneta“ atžvilgiu.
21. Trečiasis asmuo L. M. atsiliepime į pareiškėjos „BETELGEUSE“ EOOD atskirąjį skundą prašo jį tenkinti pilna apimtimi. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Teismas paviršutiniškai išnagrinėjo pareiškėjos prašymą dėl termino finansiniam reikalavimui pateikti atnaujinimo, pareiškėjos nurodytų aplinkybių dėl pavėluoto finansinio reikalavimo pateikimo nelaikė objektyviomis ir svarbiomis aplinkybėmis praleistam terminui atnaujinti.
21.2. Pirmosios instancijos teismas nevertino aplinkybės, kad pareiškėja yra Bulgarijos įmonė, akivaizdus yra kalbos nežinojimas, teisės aktų neišmanymas, todėl procesinių teisių įgyvendinimas yra apsunkintas, priklauso nuo kitų asmenų.
21.3. Teismas padarė visiškai nepagrįstą išvadą apie BUAB „Serneta“ finansinę padėtį 2010 m. Kaip pagrindinį įrodymą, kodėl sutartys laikytinos negaliojančiomis, teismas nurodė aplinkybę, kad BUAB „Serneta“ negalėjo turėti tiek grynųjų pinigų, kiek paskolos sutarties pagrindu paskolino L. M.. Šį argumentą teismas pagrindė vieninteliu faktu – BUAB „Serneta“ pareigos parengti finansinės atskaitomybės dokumentus ir juos pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui nevykdymu.
21.4. Teismas, būdamas šališkas, vadovaudamasis išankstiniu nusistatymu, ignoravo ir svarbią aplinkybę, kad BUAB „Serneta“ įstatinį kapitalą sudarė 20 000 000 Lt akcininkų piniginiai įnašai, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog BUAB „Serneta“ disponavo didelėmis pinigų sumomis, turėjo nuosavo nekilnojamojo turto. Teismas rėmėsi tik prielaidomis, neturėdamas pagrįstų įrodymų, neištyręs realios situacijos, vadovaudamasis nelogiškomis, teisiniu vertinimu niekinėmis išvadomis, priėmė nepagrįstą sprendimą ir sutartis, įrodančias pareiškėjos reikalavimo pagrįstumą, pripažino ex officio negaliojančiomis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl bylos nagrinėjimo ribų ir absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų
22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
23. CPK 329 straipsnis reglamentuoja pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) panaikinimą pažeidus arba neteisingai pritaikius procesinės teisės normas. Nurodyto straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, kad proceso teisės normų pažeidimas arba netinkamas taikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą, jeigu dėl šio pažeidimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tik konstatavus abi įstatyme įtvirtintas sąlygas, t. y. proceso teisės normų pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendus bylą, apeliacinės instancijos teismas gali pripažinti, kad egzistuoja pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kadangi CPK 329 straipsnio 1 dalyje nurodyti pažeidimai sukelia materialiuosius teisinius padarinius – neteisingą bylos išsprendimą, todėl juos gali ištaisyti ir apeliacinės instancijos teismas.
24. CPK 329 straipsnio 2 dalyje išvardinti absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai, kurie sudaro besąlyginį pagrindą panaikinti sprendimą, grąžinant bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Jais pripažįstami esminių proceso teisės nuostatų (nustatančių teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas, pagrindinius bylų nagrinėjimo civiliniame procese principus, užtikrinančius procesines asmenų teises ir t. t.) pažeidimai. Esant bet kuriam iš CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų atvejų laikoma, kad tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme apskritai nebuvo, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-28-241/2019). Prie CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų priskiriami esminių proceso teisės normų pažeidimai, kurie rodo, kad tinkamo proceso žemesnės instancijos teisme praktiškai nebuvo. Teismui nustačius bent vieną iš šių pagrindų teismo sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduodama nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114-1075/2019).
25. CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyti absoliutūs teismo sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindai yra tokie reikšmingi, kad kyla abejonių dėl paties teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo, todėl nėra būtina nustatyti, ar šių proceso teisės normų pažeidimas turėjo reikšmę teisingam bylos išsprendimui. Dėl šių proceso teisės normų pažeidimo reikšmingumo ir sukeliamų pasekmių sunkumo šių pagrindų sąrašas yra išimtinis ir negali būti aiškinamas plačiai. Tokį šios normos aiškinimą yra patvirtinęs ir kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010).
Dėl teismo procesinio sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindo, jeigu buvo nuspręsta dėl į bylą neįtraukto asmens
26. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą absoliučiais sprendimo negaliojimo pagrindais pripažįstami tokie atvejai, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Įstatymo draudžiama teismui nagrinėjant bylą spręsti klausimus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis).
27. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu (nutartimi) turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisų ir pareigų. Nusprendimas suprantamas kaip teisių ar pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas, kitoks nusprendimas, turintis įtakos neįtraukto dalyvauti asmens teisinei padėčiai ar padariniams. Reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kokią konkrečiai įtaką teismo sprendimas (nutartis) turėjo neįtraukto į procesą asmens teisinei padėčiai ir kokius įstatymo nustatytus padarinius teismo sprendimas sukėlė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-421/2018). Sprendžiant, ar dėl asmens teisių ir pareigų yra nuspręsta teismo procesiniame sprendime, reikia įvertinti, ar apie asmenį išdėstyti teiginiai nustato jam teises ar pareigas, ar kitaip teisiškai gali turėti įtakos jo teisėms. Vien asmens paminėjimas teismo procesiniame sprendime, padarytas aprašomojo pobūdžio teiginiais dėl kito asmens veiklos ar pasisakymo, be patvirtinimo, kad pats asmuo atitinkamai veikė, nesudaro pagrindo vertinti, jog nuspręsta dėl asmens teisių ir pareigų ar nustatytas su šio asmens veikla susijęs faktas.
28. Teismas, kaip teisingumą vykdanti institucija, turi atitinkamas teises ir pareigas, nukreiptas civilinio proceso tikslų įgyvendinimo link. Taikant civilinio proceso nuostatas, teismo priedermė – dalyvauti, suprantama, nepažeidžiant konstitucinio teismo nešališkumo principo, sprendžiant tinkamos – turinčios atsakyti pagal reikalavimą – šalies nustatymo klausimą. Tokia teismo priedermė atsiranda jau pasirengimo civilinių bylų nagrinėjimui teisme stadijoje. Pagal CPK 228 straipsnio 1 dalį, 230 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgdamas į šalių ginčo pobūdį, byloje taikytinų teisės normų turinį, patikslina įrodinėjimo dalyką ir nurodo šalims, kurias aplinkybes byloje būtina nustatyti, pareikalauja iš jų įrodymų, derindamas šalių teisines pozicijas, išsprendžia procesinę byloje dalyvaujančių asmenų padėtį (CPK 159, 179, 225 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-701/2020). Ši pareiga išlieka ir bylos nagrinėjimo teisme stadijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011).
29. Pagal civilinio proceso normas tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys priskiriami dalyvaujantiems byloje asmenims, t. y. proceso dalyviams, turintiems teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi (CPK 37 straipsnio 1, 2 dalys). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų (CPK 47 straipsnis), nėra tiesioginiai tarp šalių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iš šalių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtaką jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iš ginčo šalių pusėje tam, kad išvengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali būti įtraukiami į prasidėjusį procesą ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2009).
30. Nagrinėjamu atveju byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl pareiškėjos „BETELGEUSE“ EOOD finansinio reikalavimo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje (ne)tvirtinimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos prašymo netenkino, be to, ex officio pripažino negaliojančia 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp BUAB „Serneta” ir L. M., kuria buvo sutarta dėl 10 200 000 Lt paskolos, taip pat 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą tarp L. M. ir BUAB „FINIENS”, kuria sutarta dėl 10 000 000 Lt paskolos; pripažinus negaliojančiomis minėtas paskolos sutartis, pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino negaliojančiu ab initio 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir Vilniaus m. 3-ojo notarų biuro notaro A. R. 2020 m. gruodžio 31 d. vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. AR-5869.
31. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje pateikti duomenys nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pradinė kreditorė BUAB „Serneta” ir paskesnė kreditorė L. M. faktiškai nuosavybės teise turėjo paskolos sutartyse nurodytą pinigų sumą ir tokio kiekio pinigų suma galėjo disponuoti, todėl darė išvadą, jog šioje byloje L. M. teikiami duomenys apie 2010 m. sudarytas paskolos sutartis yra fiktyvūs. Taigi, pirmosios instancijos teismas iš esmės analizavo byloje esančius ir viešai prieinamus BUAB „Serneta“ finansinius ir kitus duomenis bei sprendė, kad 2010 m. BUAB „Serneta“ neturėjo galimybės disponuoti 10 200 000 Lt grynaisiais pinigais, todėl pripažino BUAB „Serneta” ir L. M. sudarytą paskolos sutartį negaliojančia. Vadinasi, skundžiama nutartimi teismas sprendė ir dėl BUAB „Serneta“ materialiųjų teisių ir pareigų, tačiau ji į bylos nagrinėjimą jokiu procesiniu statusu įtraukta nebuvo, t. y. šiuo atveju teismas nusprendė pripažinti negaliojančia vieną iš BUAB „Serneta“ galimai sudarytų paskolos sutarčių, todėl nutartis akivaizdžiai gali turėti tiesioginės įtakos BUAB „Serneta“ teisėms ir pareigoms. Be to, byla išnagrinėta pačiai įmonei net neturint informacijos apie tokios bylos nagrinėjimą (ji nėra bankrutuojančios įmonės kreditorė ir jai nėra žinomos bankroto proceso aplinkybės), kas pažeidžia minėtos įmonės teises, ypač atsižvelgiant į tai, kad ir pačios BUAB „Serneta“ atžvilgiu yra vykdomos bankroto procedūros. Tai leidžia konstatuoti esant absoliutų pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindą, kai teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
32. Pažymėtina, kad teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl jo apsimestinumo, ir tam, kad būtų tokia išvada padaryta, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų. Šiuo atveju teismas, nors ir nesiėmė apeliantės nurodytų aktyvių veiksmų, neatliko tyrimo, siekiant nustatyti tikrąją BUAB „Serneta“ finansinę padėtį paskolos suteikimo metu, tačiau skundžiamoje nutartyje vis tiek šios įmonės finansinę padėtį vertino. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias teismo vaidmenį užtikrinant, jog byla būtų teisingai išnagrinėta pagal civilinio proceso taisykles ir padarė esminius proceso teisės normų pažeidimus (CPK 266 straipsnis), t. y. nusprendė dėl į bylą neįtraukto asmens – BUAB „Serneta“ teisių ir pareigų, neįtraukdamas jos į bylą dalyvaujančiu asmeniu.
33. Kasacinio teismo praktika tvirtina, kad, kai nustatomas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas, tai pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas besąlygiškai; apeliacinės instancijos teismas šio proceso teisės normos pažeidimo negali ištaisyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2006; 2006 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2006; 2007 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-159/2007; 2008 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2008; kt.). Priešingu atveju bylos šalys ir kiti joje dalyvaujantys (suinteresuoti dalyvauti) asmenys prarastų galimybę į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog, esant paminėtam absoliučiam procesinio sprendimo negaliojimo pagrindui, konstatuoto procesinių teisės normų pažeidimo pobūdis (nuspręsta dėl asmens, nedalyvavusio procese, materialiųjų teisių) įgalina daryti išvadą, jog procesas byloje be jokių išlygų turi būti pakartotas. Aptariamu atveju būtinybę pakartoti procesą lemia aplinkybė, kad nebuvo užtikrinta BUAB „Serneta“ teisė į tinkamą bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Dėl to, kaip tvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, atskirąjį skundą dėl nagrinėjamos nutarties yra pateikusi ir pati BUAB „Serneta“.
34. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija nevertina kitų atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentų bei rašytinių įrodymų, o taip pat nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama dėl absoliutaus jos negaliojimo pagrindo ir, tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus proceso pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstini byloje pareikšti reikalavimai (CPK 2 straipsnis, 8 straipsnis, 13 straipsnis, 45 straipsnis, 47 straipsnis, 177–179 straipsnis, 313 straipsnis, 320 straipsnis, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnis).
Dėl kitų pareikštų prašymų
35. Lietuvos apeliaciniame teisme 2022 m. gegužės 2 d. buvo gautas BUAB „Serneta“ prašymas atidėti 2022 m. gegužės 3 d. 9:00 val. paskirtą teismo posėdį civilinėje byloje Nr. e2-489-467/2022 ir bylos šiame teismo posėdyje nenagrinėti be apeliantės BUAB „Serneta“ atskirojo skundo, taip pat prijungti į civilinę bylą Nr. e2-489-467/2022 apeliantės BUAB „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1428-258/2022, ir atskirąjį skundą nagrinėti kartu su kitais dėl šios nutarties pateiktais atskiraisiais skundais.
36. Teisme 2022 m. gegužės 3 d. gautas pareiškėjos „BETELGEUSE“ EOOD prašymas dėl naujų įrodymų priėmimo, kuriuo pareiškėja prašo priimti į civilinę bylą Nr. e2-489-467/2022 naujus įrodymus - 2022 m. gegužės 2 d. UAB „Konsauditas“ konsultacinę išvadą Nr. 2022/05/02.
37. 2022 m. gegužės 3 d. teisme taip pat gautas UAB „Globersa“ prašymas dėl procesinių teisių perėmėjo pakeitimo ir pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo, kuriuo prašoma: pakeisti pradinę pareiškėją UAB EDS INVEST jos teisių perėmėja UAB „Globersa“ civilinėje byloje Nr. e2-489-467/2022; priimti UAB „Globersa“ atsisakymą prašymo, pateikto UAB EDS INVEST, dėl „BETELGEUSE“ EOOD finansinio reikalavimo netvirtinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais; civilinę bylą Nr. e2-489-467/2022 dalyje, užvestoje pagal UAB EDS INVEST prašymą netvirtinti „BETELGEUSE“ EOOD finansinio reikalavimo bei sandorių pripažinimo negaliojančiais, nutraukti, o „BETELGEUSE“ EOOD finansinį reikalavimą tvirtinti pilnoje apimtyje.
38. 2022 m. gegužės 6 d. teisme gautas pakartotinis BUAB „Serneta“ prašymas, kuriuo prašoma: nepriimti ir nepaskelbti sprendimo 2022 m. gegužės 10 d. 14 val.; grįžti į civilinės bylos Nr. e2-489-467/2022 nagrinėjimo iš esmės stadiją; atidėti civilinės bylos Nr. e2-489-467/2022 nagrinėjimą iki Lietuvos apeliaciniam teismui iš Vilniaus apygardos teismo bus persiųstas BUAB „Serneta“ atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties; sujungti civilines bylas į vieną ir BUAB „Serneta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties nagrinėti kartu su kitų asmenų atskiraisiais skundais.
39. Nagrinėjamu atveju nutarties 31 punkte yra nustatytas ir konstatuotas absoliutus pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindas, dėl kurio byla perduodama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas nesprendžia byloje dalyvaujančių asmenų pateiktų prašymų dėl naujų įrodymų priėmimo, procesinių teisių perėmimo bei prašymo atsisakymo ir šiais klausimais palieka pasisakyti pirmosios instancijos teismui, iš naujo nagrinėjant pareiškėjos prašymą atnaujinti terminą ir patvirtinti pareiškėjos finansinį reikalavimą BUAB „FINIENS“ bankroto byloje.
40. Pažymėtina, kad atidėti 2022 m. gegužės 3 d. paskirtą teismo posėdį ir prijungti prie bylos medžiagos BUAB „Serneta“ atskirąjį skundą teisėjų kolegija neturėjo pagrindo, kadangi byloje nebuvo įrodymų, jog BUAB „Serneta“ atskirasis skundas yra priimtas. Nors šios nutarties paskelbimo metu BUAB „Serneta“ atskirasis skundas Vilniaus apygardos teisme jau yra priimtas, tačiau jis dar nėra persiųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, kadangi nėra pateikti atsiliepimai į jį. Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, vadovaujantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nėra tikslinga atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės ir laukti kol Lietuvos apeliaciniam teismui bus persiųstas BUAB „Serneta“ atskirasis skundas. Juo labiau, kad šiuo atveju byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ko iš esmės yra siekiama ir BUAB „Serneta“ atskirajame skunde.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
41. CPK 87 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatyta, kad, panaikinus sprendimą (nutartį) dėl absoliučių jo negaliojimo pagrindų, yra grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. Pareiškėja „BETELGEUSE“ EOOD, paduodama atskirąjį skundą, sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio (2022 m. kovo 23 d. mokėjimas Perlo terminale, žyminio mokesčio užduoties kodas ZK43035). Trečiasis asmuo L. M. už atskirąjį skundą taip pat sumokėjo 45 Eur žyminio mokesčio (2022 m. kovo 24 d. mokėjimas Perlo terminale, žyminio mokesčio užduoties kodas ZK43482).
42. Vadovaujantis CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjai ir trečiajam asmeniui grąžintinas jų sumokėtas žyminis mokestis. Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
43. Bylą grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, teisėjų kolegija byloje dalyvaujančių asmenų patirtų kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo nesprendžia, šiuo klausimu turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, iš naujo išnagrinėjęs bylą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Teisėjų kolegija taip pat nesprendžia klausimo dėl naujų įrodymų, pateiktų su atskiruoju skundu priėmimo, kadangi jų priėmimo klausimas taip pat bus išspręstas nagrinėjant bylą iš naujo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Grąžinti pareiškėjai „BETELGEUSE“ EOOD 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio ir trečiajam asmeniui L. M. 45 Eur (keturiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio.