Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Danguolės Martinavičienės ir Žilvino Terebeizos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridinio asmens „STATUM“ EOOD atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutarties, kuria nepatvirtintas Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridinio asmens „STATUM“ EOOD finansinis reikalavimas likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

16. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ex officio patikrinusi, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenustatė, taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

17. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjo finansinį reikalavimą atsakovės LUAB „FINIENS“ nemokumo (bankroto) byloje. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėmis tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias kreditorių finansinių reikalavimų patvirtinimą nemokumo (bankroto) byloje.

Dėl esminių faktinių bylos aplinkybių

18. 2012 m. kovo 14 d. UAB „FINIENS“ ir UAB „Grangeras“ sudarė Preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu sutarties šalys įsipareigojo sutartyje numatytais terminais ir sąlygomis sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties 4 punkte numatyta, kad: turto pardavimo bendra kaina 15 000 000 Lt (4.1 papunktis); 3 876 000 Lt pirkėjas sumokėjo grynais pardavėjui iki šios sutarties sudarymo (4.2.1 papunktis); per 30 dienų po šios sutarties sudarymo pirkėjas įsipareigoja sumokėti pardavėjui grynais kitą avanso dalį – 3 876 193,76 Eur (4.2.2 papunktis); likusią kainos dalį pirkėjas sumoka per 30 dienų po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo (4.2.3 papunktis).

19. Iš 2012 m. kovo 14 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. kovo 15 d. kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio kvito Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „Grangeras“ sumokėjo UAB „FINIENS“ 7 752 193,76 Lt (3 876 000 Lt + 3 876 193,76 Lt).

20. 2014 m. spalio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Grangeras“ perleido STATUM 7 752 193,76 Lt reikalavimą į UAB „FINIENS“, atsiradusį 2012 m. kovo 14 d. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, 2012 m. kovo 14 d. Kasos pajamų orderio ir 2012 m. kovo 15 d. Kasos pajamų orderio pagrindu.

21. Laikotarpiu nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. UAB „FINIENS“ pardavė UAB „Sorita“ 26 nekilnojamojo turto vienetus.

22. 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi STATUM perleido, o UAB „Sorita“ nupirko 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisę į UAB „FINIENS“. Reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas: Reikalavimo perleidimo sutartis, sudaryta 2014 m. spalio 22 d. tarp STATUM ir UAB „Grangeras“.

23. 2016 m. sausio 21 d. UAB „Sorita“ atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, t. y. įskaitė savo 2 019 227,57 Eur skolą už UAB „FINIENS“ parduotus 26 nekilnojamojo turto vienetus į 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleistą 2 245 190,50 Eur reikalavimą.

24. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi UAB „FINIENS“ iškelta bankroto byla.

25. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, be kita ko, pripažino UAB „FINIENS“ ir UAB „Sorita“ nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, sudarytas nuo 2014 m. spalio 30 d. iki 2015 m. birželio 30 d. (iš viso 26 vnt.), negaliojančiomis ir taikė restituciją – grąžino UAB „FINIENS“ iš UAB „Sorita“ nekilnojamąjį turtą, o iš UAB „FINIENS“ priteisė UAB „Sorita“ naudai 83 365 Eur. Likusi 2 161 835,50 Eur suma UAB „Sorita“ naudai nebuvo priteista, teismui nurodžius, kad trūksta rašytinių įrodymų, jog UAB „Sorita“ sumokėjo minėtą sumą UAB „FINIENS“. Lietuvos apeliacinis teismas 2024 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-510-577/2024 Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. nutartį paliko nepakeistą.

26. UAB „Sorita“ 2022 m. spalio 26 d. pateikė teismui prašymą įtraukti ją į LUAB „FINIENS“ kreditorių sąrašą su 2 161 835,50 Eur dydžio finansiniu reikalavimu.

27. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gruodžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-3354-794/2022 UAB „Sorita“ prašymą tenkino – įtraukė UAB „Sorita“ į bendrovės kreditorių sąrašą su 2 161 835,50 Eur finansiniu reikalavimu. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-174-798/2023 Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutartį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2023 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-231-1120/2023 panaikino Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 23 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m vasario 7 d. nutarties dalį, kuria patvirtintas UAB „Sorita“ 2 161 835,50 Eur dydžio finansinis reikalavimas LUAB „FINIENS“ bankroto byloje ir perdavė šį klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. vasario 7 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė išvadą, kad bylą nagrinėję teismai neteisingai išsprendė klausimą dėl UAB „Sorita“ reikalavimo, nes pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą ir neišsprendė, kokią įtaką UAB „Sorita“ pareikštam reikalavimui turėjo civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 priimtas sprendimas.

28. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi civilinę bylą pagal UAB ,,Sorita“ pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje Nr. eB2-1049-603/2024 nutraukė. Teismas nustatęs, kad tiek nagrinėjamoje byloje, tiek civilinėje egzistuoja šalių sutaptis, yra pasirinktas tas pats interesų gynimo būdas, reikalavimai grindžiami tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatavo, kad UAB ,,Sorita“ finansinis reikalavimas LUAB ,,Finiens“ bankroto byloje jau yra išnagrinėtas ir išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, todėl nagrinėjamą civilinę bylą nutraukė. Minėta nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 26 d., Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2-510-577/2024, kuria pirmosios instancijos teismo priimta nutartis buvo palikta nepakeista.

29. 2024 m. liepos 24 d. STATUM ir UAB „Sorita“ sudarė susitarimą (aktą), pagal kurį susitarė, jog 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis laikoma nutraukta nuo 2024 m. birželio 26 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarčiai.

Dėl ginčui taikytino teisinio reguliavimo

30. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio įstatymo nuostatas, reguliuojančias: 1) atlygį nemokumo administratoriui; 2) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką; 3) reikalavimus restruktūrizavimo plano turiniui ir įgyvendinimo trukmei; 4) kreditorių balsavimą dėl restruktūrizavimo plano; 5) nemokumo administratoriaus skyrimą bankroto byloje.

31. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškėlė bendrovei bankroto bylą; 2019 m. balandžio 15 d. nutartimi patvirtino bendrovės pradinį kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus. Taigi, bendrovės bankroto byla iškelta ir kreditorių bei jų finansinių reikalavimų sąrašas patvirtintas galiojant ĮBĮ, todėl atsižvelgiant į JANĮ 155 straipsnyje įtvirtintą išimtį dėl kreditorių finansinių reikalavimų tvirtinimo, pareiškėjos prašymo dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo išsprendimui taikytinos ĮBĮ nuostatos.

Dėl termino pareikšti finansinį reikalavimą (ne)praleidimo

32. ĮBĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisme iškėlus įmonės bankroto bylą, bankrutuojančios įmonės kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį perduoti bankroto administratoriui savo reikalavimus ir kartu pateikti juos pagrindžiančius dokumentus. Teismas, priimdamas nutartį iškelti bankroto bylą, nustato ne ilgesnį kaip 45 dienų laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti savo reikalavimus, atsiradusius iki bankroto bylos iškėlimo dienos (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punktas). Teismas turi teisę priimti tvirtinti kreditorių reikalavimus, kurie buvo pateikti pažeidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatytą terminą, jeigu termino praleidimo priežastis pripažįsta svarbiomis (ĮBĮ 10 straipsnio 9 dalis).

33. Pirmosios instancijos teismas, be kita ko, nutarė, kad STATUM prašomas patvirtinti finansinis reikalavimas negali būti tvirtinamas dėl įstatyme įtvirtinto termino pareikšti tokį prašymą praleidimo. Teismas nurodė: pareiškėjas yra susijęs asmuo su bendrovės kreditoriais ir daugelio kitų su bendrove susijusių bylų dalyviais, todėl jam turėjo būti gerai žinomas bankroto bylos iškėlimo faktas ir vėlesni su bankroto bylos eiga susiję klausimai; pareiškėjui buvo žinomos ir kitos ankstesnės bylos ir jose nustatytos aplinkybės, tarp jų ir 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytos ankstesnės civilinės bylos ir juose priimti atitinkami procesiniai sprendimai; pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl UAB „Sorita“ reikalavimo buvo nurodyta 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamojoje civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 ir kitose ankstesnėse civilinėse bylose.

34. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad STATUM praleido įstatyme numatytą terminą 2 245 190,50 Eur finansiniam reikalavimui pareikšti LUAB „FINIENS“ bankroto byloje.

35. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi STATUM perleido, o UAB „Sorita“ nupirko reikalavimo teisę į UAB „FINIENS“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. gruodžio 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, iš UAB „FINIENS“ UAB „Sorita“ naudai priteisė 83 365 Eur, konstatavęs, kad yra neįrodytas UAB „Sorita“ reikalavimo teisės pagal 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį turėjimas. Vilniaus apygardos teismas 2024 m. gegužės 24 d. civilinę bylą Nr. eB2-1049-603/2024 pagal UAB „Sorita“ pareiškimą dėl 2 161 825,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo nutraukė, konstatavęs, kad UAB ,,Sorita“ finansinis reikalavimas LUAB ,,FINIENS“ bankroto byloje jau yra išnagrinėtas ir išspręstas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021, pastaroji nutartis įsiteisėjo 2024 m. birželio 26 d. (žr. šios nutarties 22–23, 25–28 punktus). STATUM į nemokumo administratorę dėl 2 245 190,50 Eur finansinio reikalavimo LUAB „FINIENS“ bankroto byloje patvirtinimo kreipėsi 2024 m. liepos 24 d.

36. Taigi, aplinkybė, kad pareiškėjas turi reikalavimo teisę reikšti finansinį reikalavimą bendrovės bankroto byloje, tapo žinoma po Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024, įsiteisėjimo (2024 m. birželio 26 d.), o prašymas dėl 2 245 190,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo pateiktas 2024 m. liepos 24 d., t. y. nepraleidus ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 5 punkte nustatyto 45 d. termino (jį skaičiuojant nuo teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo momento). Net ir tuo atveju, jeigu vertinti, kad buvo praleistas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi nustatytas 45 dienų terminas finansiniams reikalavimams pareikšti nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos, nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą praleidimo priežastis laikyti objektyviai pateisinamomis, nes, kaip jau minėta, UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo klausimas galutinai išspręstas tik Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1049-603/2024.

37. Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pareiškėjas galėjo žymiai anksčiau kreiptis į teismą dėl 2 245 190,50 Eur finansinio reikalavimo patvirtinimo, nes jam turėjo būti žinomos Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 28 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 konstatuotos aplinkybės, nesudaro pagrindo aptariamą situaciją vertinti kitaip, nei ji buvo įvertinta šios nutarties 36 punkte. STATUM jokiu procesiniu statusu civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 nedalyvavo, be to, minėtoje byloje buvo sprendžiamas ne UAB „Sorita“ finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimas bei nebuvo vertinamos Reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindą sudarančios aplinkybės, bet nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių, sudarytų tarp UAB „Sorita“ ir LUAB „FINIENS“, pripažinimo negaliojančiomis bei restitucijos taikymo klausimai.

38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, susijusias su termino finansiniam reikalavimui pareikšti praleidimu, todėl nepagrįstai nusprendė, jog pareiškėja jį praleido.

Dėl finansinio reikalavimo (ne)pagrįstumo

39. Bankroto administratorius kreditorių pareikštus reikalavimus, patikrinęs jų pagrįstumą pagal įmonės apskaitos dokumentus, pateikia teismui tvirtinti arba ginčija kaip nepagrįstus (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 10 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimą tvirtina tik tokiu atveju, jei iš byloje esančių duomenų galima išvada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014). Atsižvelgiant į viešojo intereso egzistavimą bankroto bylose, teismas jose turi būti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų išvadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių išaiškinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011; 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Taigi, bankroto bylose esama viešojo intereso, todėl teismas turi pareigą imtis priemonių, kad nebūtų patvirtinti nepagrįsti kreditorių reikalavimai ir būtų apsaugoti tiek visų kreditorių, tiek pačios bankrutuojančios įmonės interesai.

40. Reikalavimo teisės įsigijimą patvirtinantis dokumentas savaime (arba vien tik jis) nepatvirtina reikalavimo pagrįstumo. Ar reikalavimas pagrįstas, teismas sprendžia įvertinęs tokio reikalavimo pagrindą – sandorius, ūkines operacijas, apskaitos, mokėjimo dokumentus, kitus esančius įrodymus, kuriais grindžiamas kreditoriaus būtent nurodyto dydžio reikalavimas į bankrutuojančią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-236-690/2018). Reikšmingos byloje aplinkybės nustatomos ir įvertinamos, vadovaujantis CPK įtvirtintomis įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklėmis ir jų aiškinimo bei taikymo klausimais suformuota kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2023 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-381/2023).

41. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė prašymą patvirtinti 2 245 190,50 Eur finansinį reikalavimą LUAB „FINIENS“ bankroto byloje. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-1171-855/2021 įvertinta, kad 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis neįvykusi, todėl pareiškėjas turi 2 245 190,50 Eur finansinio reikalavimo teisę į LUAB „FINIENS“. Be to, aplinkybę, kad pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 26 d. yra vienintelis teisėtas 2 245 190,50 Eur finansinio reikalavimo turėtojas, įrodo tarp STATUM ir UAB „Sorita“ sudarytas 2024 m. liepos 24 d. susitarimas (aktas), kuriuo nutraukta 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis.

42. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs civilinėse bylose Nr. eB2-1049-603/2024 ir Nr. e2-1171-855/2021 nustatytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjas 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleidęs savo reikalavimo teisę UAB „Sorita“, nepriklausomai nuo vėlesnių susiklosčiusių teisinių santykių tarp trečiųjų asmenų, neturi galiojančių reikalavimų į LUAB „FINIENS“. Teisėjų kolegija su šiomis teismo išvadomis nesutinka.

43. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. spalio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi UAB „Grangeras“ perleido STATUM 7 752 193,76 Lt reikalavimą į UAB „FINIENS“, atsiradusį 2012 m. kovo 14 d. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties, 2012 m. kovo 14 d. kasos pajamų orderio ir 2012 m. kovo 15 d. kasos pajamų orderio pagrindu. 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartimi STATUM perleido, o UAB „Sorita“ nupirko 2 245 190,50 Eur reikalavimo teisę į UAB „FINIENS“. 2024 m. liepos 24 d. STATUM ir UAB „Sorita“ sudarė susitarimą (aktą), pagal kurį susitarė, jog 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis laikoma nutraukta nuo 2024 m. birželio 26 d., įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutarčiai (žr. šios nutarties 20, 22, 29 punktus).

44. Taigi, nesant duomenų, kad STATUM ir UAB „Sorita“ sudarytas susitarimas dėl 2016 m. sausio 18 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis nutraukimo būtų pripažintas neteisėtu bei atsižvelgdama į Vilniaus apygardos teismo 2024 m. gegužės 10 d. nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su UAB ,,Sorita“ neįrodytu reikalavimo teisės į UAB ,,Finiens“ turėjimu, teisėjų kolegija sutinka su pareiškėju, kad jis turi teisę prašyti patvirtinti finansinį reikalavimą UAB „FINIENS“ bankroto byloje. Todėl nagrinėjamoje byloje turėjo būti vertinama, ar pareiškėjo 2 245 190,50 Eur finansinis reikalavimas yra pagrįstas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, apsiribodamas kitoje civilinėse bylose Nr. eB2-1049-603/2024 padarytomis išvadomis, kad neįrodytas UAB „Sorita“ reikalavimo teisės į UAB „FINIENS“ turėjimas, atitinkamai padarydamas išvadą, jog ir STATUM neturi reikalavimo teisės į UAB „FINIENS“, iš esmės nepasisakė ir nevertino pareiškėjo pateiktų duomenų, kuriais grindžiamas finansinis reikalavimas ir jo dydis, pagrįstumo: 2014 m. spalio 22 d. Reikalavimo perleidimo sutarties; 2014 m. spalio 29 d. UAB „Grangeras“ ir STATUM sudaryto akto; 2014 m. spalio 22 d. STATUM Pranešimo apie reikalavimo teisės perleidimą; 2012 m. kovo 14 d. Preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties ir kt.(DOK-30404); 2012 m. kovo 14 d. UAB „Grangeras“ su UAB „LNTV“ sudarytos Sutarties, kuria UAB „Grangeras“ kaip vekselio davėjas išrašė ir pardavė vekselį 7 800 000 Lt sumai; 2012 m. kovo 14 d. akto, kuriuo UAB „Grangeras“ perdavė, o UAB „LNTV“ perėmė vekselio turėtojo naudai 7 800 000 Lt nominalios vertės vekselį; 2014 m. spalio 22 d. Sutarties, sudarytos tarp UAB „ISTPRO“ ir STATUM, kurios pagrindu UAB „ISTPRO“ pardavė, o STATUM nupirko UAB „Grangeras“ 2012 m. kovo 14 d. vekselio turėtojui išduotą vekselį, kurio suma 7 800 000 Lt; 2014 m. spalio 29 d. Tarpusavio reikalavimų įskaitymų akto, kurio pagrindu STATUM už 2014 m. spalio 29 d. Reikalavimo teisės sutarties pagrindu įgytą reikalavimo teisę UAB „Grangeras“ mokėtina 2 800 000 USD pinigų suma buvo įskaityta į UAB „Grangeras“ pareiškėjui 2012 m. kovo 14 d. vekselio bei 2012 m. kovo 14 d. vekselio pateikimo apmokėti akto pagrindu mokėtiną 9 236 055 Lt pinigų sumą ir kt. (DOK-34193). Taip pat nebuvo vertintos nemokumo administratorės nurodytos aplinkybės dėl UAB „Grangeras“ reikalavimo teisės į UAB „FINIENS“ turėjimo.

Dėl bylos procesinės baigties

45. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teisme iš esmės nebuvo tirtos ir įvertintos šios nutarties 44 punkte nurodytos aplinkybės, o jų ištyrimas apeliacinės instancijos teisme reikštų, kad byla būtų nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, o tai neatitiktų apeliacijos esmės bei paskirties. Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja pakartotinai bylos iš esmės, bet, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Be to, šalis, nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl naujai pateiktų įrodymų vertinimo, prarastų galimybę šias išvadas skųsti apeliacine tvarka, t. y. būtų apribota šalių teisė į apeliaciją. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama ir byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

46. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi esminės reikšmės teisinei išvadai dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, 22–26 punktai; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020, 40 punktas).

47. Pagal apeliacine tvarka išnagrinėtos bylos procesinę baigtį, apeliantės atskirasis skundas laikomas patenkintu, todėl apeliantui grąžinamas už atskirąjį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 8 punktas, 5 dalis). Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2024 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridinio asmens „STATUM“ EOOD 2 245 190,50 Eur (dviejų milijonų dviejų šimtų keturiasdešimt penkių tūkstančių šimto devyniasdešimt eurų 50 ct) finansinio reikalavimo tvirtinimo likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „FINIENS“ bankroto byloje perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Grąžinti pareiškėjui Bulgarijos Respublikos ribotos atsakomybės juridiniam asmeniui „STATUM“ EOOD, juridinio asmens kodas 202682224, 55 (penkiasdešimt penkių eurų) žyminį mokestį už atskirąjį skundą, sumokėtą 2024 m. spalio 18 d. mokėjimu.