- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-13
- Bylos Nr.
- e2-1037-567/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės Globersa
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės Globersa atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Globersa pateikė prašymą sumažinti kreditorės UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą 1 486 111,74 Eur suma, t. y. nuo 1 716 742,57 Eur iki 230 630,83 Eur. Prašymą sumažinti finansinį reikalavimą pareiškėja grindžia tuo, kad BUAB „Construction ACE“ reikalavimo teisės į likviduojamą dėl bankroto uždarąją akcinę bendrovę (toliau – BUAB) „Finiens“ perleidimas naujajai kreditorei UAB „Nikosparta“, reikalavimo patvirtinimas teisme buvo neskaidrūs, nes asmenys, dalyvavę reikalavimo perleidime, ir nemokumo administratorė yra tarpusavyje susiję. BUAB „Finiens“ yra sumokėjusi net 4 415 620,00 Lt (1 278 851,95 Eur) iš 5 100 820,00 Lt (1 477 299,58 Eur) BUAB „Construction ACE“ prašyto priteisti avanso. Šias aplinkybes patvirtina sutartys, mokėjimai, BUAB „Finiens“ banko sąskaitų išrašai, kurie dėl nežinomų priežasčių į bylą nebuvo pateikti .
2. Pareikšto reikalavimo užtikrinimui pareiškėja UAB Globersa prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Nikosparta“ nuosavybės teise valdomą turtinę teisę – reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ prašomai sumažinti finansinio reikalavimo 1 486 111,74 Eur sumai, uždraudžiant reikalavimo teisę parduoti, dovanoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ir apsunkinti areštuotą reikalavimo teisę bei iš jos kylančias teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ 1 486 111,74 Eur atmetė.
3. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėja nepateikė įrodymų apie UAB „Nikosparta“ galimą nesąžiningumą, t. y. apie jos ketinimą reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ parduoti, įkeisti, perleisti ar kitaip suvaržyti.
4. Teismas padarė išvadą, kad, nenustačius bent tikėtino UAB „Nikosparta“ nesąžiningumo, nėra pagrindo manyti, jog, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
6. Pareiškėja UAB Globersa atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir priimti naują nutartį – iki bus galutinai išnagrinėtas prašymas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo sumažinimo taikyti pareiškėjos prašyme nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
7. Pareiškėjos atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad nėra duomenų dėl UAB „Nikosparta“ nesąžiningumo ir grėsmės pareiškėjai galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, yra nepagrįstos.
Šalies argumentai
7.2. Pareiškėja prašyme išsamiai išdėstė ir rašytiniais įrodymais pagrindė faktą, kad BUAB „Construction ACE“ reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“ perleidimas naujajai kreditorei UAB „Nikosparta“, šio reikalavimo patvirtinimas teisme buvo neskaidrūs, nes asmenys, dalyvavę reikalavimo perleidime, ir nemokumo administratorė yra glaudžiai tarpusavyje susiję. BUAB „Construction ACE“ nemokumo administratorės UAB „Bankroto administravimo ir restruktūrizavimo centras“ įgaliotas asmuo A. L., iš anksto susitaręs, pagal iš anksto sugalvotą planą, perleido reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ ne iš viešai skelbiamų turto varžytynių, bet tik administratorės vykdytu laisvo pardavimo būdu, už beveik 34 kartus mažesnę kainą nei perleistos reikalavimo teisės vertė, su nemokumo administratorės įgaliotu asmeniu A. L. įvairiais ryšiais susijusių, kartu veikiančių ir bendrą veiklą vykdančių asmenų grupei.
7.3. Pareiškėjai žinoma, kad ketinama parduoti UAB „Nikosparta“ reikalavimą užsienio juridiniam subjektui, galimai susijusiam su UAB „Nikosparta“, siekiant išvengti privalomų mokesčių mokėjimo, o vėliau šį reikalavimą ketinama perleisti kitam BUAB „Finiens“ kreditoriui ar su kreditoriumi susijusiam juridiniam asmeniui. Šias aplinkybes gali patvirtinti BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė. UAB „Nikosparta“ ketinimas perleisti reikalavimą užsienio subjektui kelia realią grėsmę, kad būsimas ir galimai pareiškėjai palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.
7.4. UAB „Nikosparta“ perleidus reikalavimo teises į BUAB „Finiens“ sąžiningam įgijėjui, pastarasis turės inicijuoti naujus teisminius procesus, siekdamas susigrąžinti už neegzistuojantį reikalavimą sumokėtą kainą. Visos šalys bus įtrauktos į naujus teisminius procesus, patirs bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad kitos UAB „Nikosparta“ vienintelio akcininko bei direktoriaus A. N. bendrovės bankrutuoja, UAB „Nikosparta“ taip pat gali bankrutuoti. Taigi, reikalavimo teisių įgijėjas neatgaus už neegzistuojantį reikalavimą sumokėtos kainos. Siekiant, kad tokių situacijų nebūtų, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Nikosparta“ turimą reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“.
7.5. Teismui pripažinus, kad BUAB „Finiens“ nėra skolinga BUAB „Construction ACE“, turėtų būti tikslinamas BUAB „Finiens“ kreditorių sąrašas, iš jo išbraukiant UAB „Nikosparta“. Tai reikštų, kad UAB „Nikosparta“ nėra BUAB „Finiens“ kreditorė ir neturi teisės gauti iš likviduojamos dėl bankroto bendrovės jokių piniginių lėšų. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, UAB „Nikosparta“ proporcingai su kitais kreditoriais gali gauti savo finansinio reikalavimo patenkinimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje. Patenkinus pareiškėjos prašymą, gautas pinigines lėšas UAB „Nikosparta“ privalėtų grąžinti atgal BUAB „Finiens“. Tačiau UAB „Nikosparta“ gali kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, kitais būdais vengti sugrąžinti BUAB „Finiens“ išmokėtas pinigines lėšas, todėl tektų inicijuoti papildomus teisminius procesus. Tai didintų likviduojamos dėl bankroto bendrovės išlaidas. Tokia situacija pažeistų visų BUAB „Finiens“ kreditorių teises ir viešąjį interesą bankroto byloje, todėl laikinosios apsaugos priemonės turėtų būti taikomos ir dėl šios priežasties.
Atsiliepimas
8. Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.
9.1. Pareiškėjos reiškiamas reikalavimas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo sumažinimo yra nepagrįstas. Kreditorė pažymi, kad įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-1749-258/2021 bei Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-597-798/2021 jau buvo išnagrinėtas bei atmestas kitos kreditorės UAB „Linsana“ prašymas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje sumažinimo, grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kaip ir apeliantės šioje byloje pareikštas prašymas. Analogiškai, kaip ir minėtose bylose, turėtų būti įvertinti ir pareiškėjos argumentai sumažinti finansinį reikalavimą, dėl laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 23 d. iki 2014 m. birželio 10 d. BUAB „Construction ACE“ BUAB „Finiens“ atliktų mokėjimo pavedimų bendrai 2 415 620 Lt (t. y. 699 611,91 Eur) sumai. Taigi, kreditorės nuomone, jau šioje proceso stadijoje aišku, kad pareiškėjos prašymas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo sumažinimo tikėtinai nepagrįstas.
Šalies argumentai
9.2. Pareiškėja neįrodė, kad, nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, neareštavus UAB „Nikosparta“ nuosavybės teise valdomos turtinės teisės, šioje byloje galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu teismas ir tenkintų pareiškėjos reikalavimą sumažinti UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, toks teismo sprendimas turėtų tiesiogines teisines pasekmes tik BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų dydžiams ir neturėtų teisinės reikšmės tam, ar ši sumažinta reikalavimo teisė priklausytų UAB „Nikosparta“ ar kokiam kitam asmeniui, ar šios reikalavimo teisės būtų įkeistos ar ne, ir tam nereikėtų jokių papildomų teisminių procesų. Taigi, nėra ir jokios rizikos, kad šioje byloje priimtas teismo sprendimas negalės būti įvykdytas. Be to, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimu.
9.3. Pareiškėjos argumentai apie susijusių asmenų bendrus neteisėtus veiksmus, įgyjant reikalavimo teises į BUAB „Finiens“ ir jas perleidžiant UAB „Nikosparta“, nepagrįsti. BUAB „Construction ACE“ naudai skola iš BUAB „Finiens“, į kurią reikalavimo teises vėliau įgijo UAB „Nikosparta“, priteista įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2087-852/2017. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartimi BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintas trečios eilės kreditorės UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinis reikalavimas. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. balandžio 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-541-866/2021 atmestas ieškovės (kreditorės) UAB „Kardos“ ieškinys, kuriuo buvo prašoma pripažinti negaliojančia atsakovių BUAB „Construction ACE“ ir UAB „Nikosparta“ sudarytą 2017 m. gruodžio 29 d. Reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią BUAB „Construction ACE“ perleido reikalavimo teises į BUAB „Finiens“, kylančias iš Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 9 d. sprendimo. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-2951-232/2019 atmestas pareiškėjos restruktūrizuojamos akcinės bendrovės „Arenda-centr“ prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje pagal ieškovės BUAB „Construction ACE“ (teisių perėmėja UAB „Nikosparta“) ieškinį atsakovei BUAB „Finiens“ dėl skolos priteisimo ir įskaitymo panaikinimo. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.eB2-1749-258/2021 atmestas UAB „Linsana“ pareiškimas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje sumažinimo. Nurodyti įsiteisėję teismų sprendimai bei juose nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjos nepagrįstus samprotavimus apie neva neteisėtai UAB „Nikosparta“ įgytas reikalavimo teises į BUAB „Finiens“, šių reikalavimo teisių dydį bei tariamą UAB „Nikosparta“ nesąžiningumą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atmetė pareiškėjos prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra teisėta ir pagrįsta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų (ne)priėmimo
11. Apeliantė kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – duomenis iš www.imoniurekvizitai.lt apie A. N. ir www.avnt.lt apie UAB „Railana“.
12. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 straipsnis). Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019).
13. Apeliacinės instancijos teismui pateiktais rašytiniais įrodymais apeliantė siekia pagrįsti, kad kreditorės UAB „Nikosparta“ akcininko valdomi kiti juridiniai asmenys bankrutuoja, todėl bankroto byla gali būti iškelta ir UAB „Nikosparta“, kurios BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą apeliantė siekia sumažinti.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, viešai skelbiamus duomenis, kuriais grindžiamas procesinio pobūdžio prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pareiškėja turėjo galimybę pateikti pirmosios instancijos teismui kartu su prašymu sumažinti finansinį reikalavimą. Be to, naujai pateikti įrodymai apie nedalyvaujančius byloje asmenis nėra susiję su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ skolą. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas su atskiruoju skundu pateiktus naujus rašytinius įrodymus atsisako priimti.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)taikymo
15. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
16. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nepritaikius šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018).
17. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi preliminariai įvertinti ieškovo pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Preliminarus procesinio dokumento turinio dėl ginčo esmės įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tokiais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas procesiniame dokumente nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1258-330/2021). Toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl ieškovo pateiktų argumentų pagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1567-464/2018).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad pareiškėjos prašymas dėl finansinio reikalavimo sumažinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje preliminariniai negalėtų būti patenkintas. Kreditorė UAB „Nikosparta“ atsiliepime į atskirąjį skundą teigia, kad jau šioje proceso stadijoje aišku, jog apeliantės prašymas yra nepagrįstas, nes teisme jau buvo išnagrinėtas ir atmestas kitos kreditorės UAB „Linsana“ prašymas dėl UAB „Nikosparta“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje sumažinimo, grindžiamas iš esmės analogiškomis aplinkybėmis kaip ir apeliantės prašymas. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo kreditorės argumentu sutikti neturi pagrindo. Vien tai, kad teisme jau buvo išnagrinėtas ir atmestas kito asmens prašymas sumažinti UAB „Nikosparta“ finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje, šioje proceso stadijoje nėra pakankamas pagrindas pareiškėjos prašymą, net jeigu jis grindžiamas panašiais argumentais ir aplinkybėmis, laikyti akivaizdžiai nepagrįstu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos inicijuotas ginčas dėl finansinio reikalavimo sumažinimo būtų tapatus. Priimtame nagrinėti prašyme suformuotas konkretus reikalavimas, išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikti įrodymai, kuriais pareiškėja grindžia reikalavimą sumažinti finansinius reikalavimus bankroto byloje, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė tikėtino prašymo nepagrįstumo.
19. Pasisakydamas dėl kitos sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui – grėsmės teismo sprendimo tinkamam įvykdymui egzistavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos, atsižvelgiant į faktines aplinkybes ir į teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo bei sąsajumo principus.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ginčijamo materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma. Tiesiogiai su pareikštu reikalavimu ir būsimo teismo sprendimo įvykdymu nesusijusių bei įtakos teismo sprendimo įvykdymui nedarančių apribojimų taikymas yra neteisėtas (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-464/2022).
21. Laikinųjų apsaugos priemonių, tiesiogiai nesusijusių su pareiškėjui galimai palankaus sprendimo rezoliucinėje dalyje įtvirtinto imperatyvo įgyvendinimu, taikymas galimas tik tuo atveju, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas, netaikius tokių apsaugos priemonių, apskritai prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1037-516/2017).
22. Nagrinėjamu atveju apeliantė siekia, kad kreditorės UAB „Nikosparta“ patvirtintas finansinis reikalavimas BUAB „Finiens“ bankroto byloje būtų sumažintas 1 486 111,74 Eur suma ir šio reikalavimo užtikrinimui prašo areštuoti UAB „Nikosparta“ turimą reikalavimo teisę į BUAB „Finiens“ prašomos sumažinti sumos apimtimi. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka prašyme suformuluoto materialinio reikalavimo (sumažinti finansinį reikalavimą) ir nėra susijusios su galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo vykdymu. Šiuo atveju pareiškėjos materialiniai reikalavimai nėra nukreipti į išieškojimą iš kreditorės turimos reikalavimo teisės, bet siekiama įrodyti, kad finansinis reikalavimas bankroto byloje patvirtintas nepagrįstai ir turi būti sumažintas. Tuo atveju, jeigu teismas patenkintų pareiškėjos prašymą ir sumažintų kreditorės UAB „Nikosparta“ bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą bei atitinkamai patikslintų kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, tokio pobūdžio sprendimo vykdymui prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės įtakos neturėtų ir jo neužtikrintų. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka sąsajumo kriterijaus.
23. Apeliantė, siekdama pagrįsti grėsmę būsimo teismo sprendimo vykdymui, teigia, kad kreditorė UAB „Nikosparta“ yra nesąžininga, nes reikalavimo teisę į likviduojamą dėl bankroto bendrovę įgijo neteisėtai, veikdama kartu su kitais, susijusiais asmenimis. Vertindamas šių argumentų pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu. Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-971-330/2021).
24. Vien tai, kad pareiškėja mano, jog kreditorė UAB „Nikosparta“ reikalavimo teisę įgijo neteisėtai, nėra pakankama jos nesąžiningumui pagrįsti, nes bankroto byloje patvirtintas UAB „Nikosparta“ 1 716 742,57 Eur finansinis reikalavimas grindžiamas įsiteisėjusiu teismo sprendimu ir galiojančia reikalavimo teisių perleidimo sutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugpjūčio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1276-407/2019) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių kreditorės UAB „Nikosparta“ nesąžiningumą.
25. Apeliantės nurodyti argumentai, kad UAB „Nikosparta“ ketina perleisti bankroto byloje patvirtintą finansinį reikalavimą užsienio subjektui ir dėl to gali nukentėti sąžiningo reikalavimo teisės įgijėjo interesai, taip pat nepatvirtinta laikinųjų apsaugos priemonių (reikalavimo teisės arešto) taikymo poreikio. Pirma, šie apeliantės argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiami spėjimais ir prielaidomis. Antra, kreditoriaus pasikeitimas prievolėje neturi jokios įtakos galimai pareiškėjai palankaus būsimo teismo sprendimo vykdymui, susijusiam su patvirtino finansinio reikalavimo sumažinimu. Net ir pasikeitus kreditoriui, kurio finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto byloje, nei likviduojamos dėl bankroto bendrovės, nei jos kreditorių interesai nebus pažeisti. Trečia, hipotetinis nedalyvaujančio byloje asmens, kuris galimai ateityje įgis UAB „Nikosparta“ turimą reikalavimo teisę į likviduojamos dėl bankroto bendrovės skolą, teisių gynimas neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirties ir tikslų.
26. Apeliantės prašoma taikyti laikinoji apsaugos priemonė (siekiamo sumažinti finansinio reikalavimo teisės į likviduojamos dėl bankroto bendrovės skolą areštas) yra nesusijusi su kreditorės teise gauti finansinio reikalavimo patenkinimą bankroto byloje, todėl taip pat nekelia grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui.
27. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su būsimo ir apeliantei galimai palankaus teismo sprendimo vykdymu. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių, dėl kurių būsimo teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, prarastų prasmę ir taptų netikslingas, t. y. egzistuotų grėsmė teismo sprendimui (ir jo vykdymui) plačiąja prasme.
Dėl procesinės bylos baigties
28. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria netenkintas apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta, todėl ją naikinti atskirajame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2022 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.