- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-07
- Bylos Nr.
- e2-971-330/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00310-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Upulupu“
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Autokausta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Upulupu“ dėl kainos sumažinimo ir avanso grąžinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Autokausta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Upulupu“ ir prašė pagal 2020 m. rugsėjo 1 d. subrangos sutartį atsakovės atliktų darbų kainą sumažinti iki 28 184,89 Eur, pagal 2020 m. rugsėjo 18 d. subrangos sutartį atliktų darbų kainą sumažinti iki 10 392,92 Eur, priteisti iš atsakovės 83 422,19 Eur avansą, 35 642,12 Eur delspinigius, 8 proc. procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 119 064,31 Eur vertės atsakovei priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, uždraudžiant tuo turtu disponuoti, o turto nesant ar jo nepakankant, areštuoti atsakovei priklausančias turtines teises ir lėšas, esančias atsakovės sąskaitose bankuose ir kitose kredito įstaigose, taip pat pas trečiuosius asmenis.
3. Prašymas buvo grindžiamas tuo, kad pagal atsakovės 2020 metų balanso duomenis jos kapitalas yra neigiamas ir sudaro minus 96,780 Eur, atsakovė yra išeikvojusi savo resursus, neturi privalomojo nuosavo kapitalo rezervo. Ieškovės įsitikinimu, tai sudaro pagrindą išvadai, kad atsakovė, žinodama apie galimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, iki nutarties dėl tokių priemonių pritaikymo gali realizuoti, parduoti, paslėpti ar kitaip iššvaistyti savo turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apygardos teismas 2021 m. liepos 1 d. nutartimi ieškovės prašymo netenkino.
5. Teismas, susipažinęs su ieškinio turiniu ir pateiktais įrodymais, padarė prielaidą, kad išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovei palankus teismo sprendimas.
6. Teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui. Teismas nurodė, kad ieškovė nepateikė jokių konkrečių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip jį apsunkinti, siekiant išvengti galbūt jai nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo. Teismo vertinimu, ieškovės nurodomi teiginiai apie atsakovės finansinę būklę nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė ateityje gali vengti sprendimo vykdymo.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Autokausta“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
8.1. Atsakovė yra nemoki, tačiau jos valdymo organai nesiima jokių priemonių ir neinicijuoja bankroto proceso, toliau vykdo nuostolingą veiklą, o tai leidžia spręsti, kad atsakovė vengs ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymo.
Atsiliepimas
8.2. Atsakovė nesutinka grąžinti ieškovei avansu gautų lėšų, todėl tikėtina, jog atsakovė vengs vykdyti būsimą teismo sprendimą.
9. Atsakovė UAB „Upulupu“ atsiliepime prašo atskirąjį skundą atmesti.
10.1. Vien neigiamas atsakovės veiklos balansas, nesant pateiktiems objektyviems rašytiniams įrodymams, kad atsakovė ateityje negalės įvykdyti teismo sprendimo ieškinio tenkinimo atveju, nesudaro pagrindo laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Šalies argumentai
10.2. Ieškovė prašo iš atsakovės prisiteisti ne skolą, o siekia teisminiu būdu susigrąžinti sutarčių pagrindu teisėtai sumokėtas sumas atsakovei ir sumažinti pagal šalių sudarytas sutartis darbų kainas. Taigi ginčas yra ne dėl atsakovės įsipareigojimų, susijusių su mokėjimais, geranoriško nevykdymo, o dėl to, kad ieškovė siekia neatsiskaityti su atsakove už atliktus darbus.
10.3. Ieškovė nepateikė jokių duomenų apie atsakovės nesąžiningumą.
10.4. Ieškovė nei prašyme, nei atskirajame skunde nenurodė objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovės finansinė padėtis sunki, tik pateikė vienerių metų (2020 m.) balansą. Lietuvos Respublikoje paskelbti karantinai dėl pandemijos turėjo įtakos visų įmonių balansams, taip pat ir atsakovės, tačiau tai nereiškia, kad ateityje atsakovės finansinė padėtis neleis galbūt palankaus ieškovei teismo sprendimo atveju jį įvykdyti.
10.5. Reikalavimo sumos dydis, vertinant jį vien tiktai absoliučiu dydžiu, negali būti pagrindu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovės atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas ieškovės prašymas taikyti atsakovei laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 320, 338 straipsniai). Absoliučių apskųstos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ribų.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-11-196/2018 ir kt.).
13. Skundžiamoje nutartyje teismas konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas. Taigi pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtina sąlyga buvo nustatyta, todėl apeliacinis teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako.
14. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigia, kad atsakovės finansinė padėtis yra sunki, atsakovės vykdoma veikla yra nuostolinga, tačiau jos valdymo organai neinicijuoja bankroto bylos atsakovei iškėlimo. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai pasisakoma, kad tokios aplinkybės, kaip reikalavimo sumos dydis atsakovui ar atsakovo turimo turto apimtis savaime nėra pakankamas pagrindas atsakovo turto bei piniginių lėšų areštui, jeigu į bylą nepateikiama duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, t. y. jo veiksmus, kuriais specialiai siekiama sumažinti turimo turto masę (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-134-516/2018; 2018 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1769-790/2018 ir kt.). Tokios aplinkybės, kaip ieškinio sumos dydis ir asmens turtinė / finansinė padėtis, nesuponuoja absoliutaus ir savaime pakankamo pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-31-790/2020 ir kt.).
15. Pažymėtina, kad disponavimo turtu ribojimų nustatymo tikslas yra antrosios ginčijamų teisinių santykių šalies (atsakovo) turto išsaugojimas, jeigu kyla abejonių, kad šis turtas gali būti perleistas siekiant ateityje išvengti atsiskaitymo su savo kreditoriais ar prievolių jiems įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017). Tokia teismų praktikos nuostata lemia išvadą, kad laikinųjų apsaugos priemonių institutu siekiantis pasinaudoti asmuo turi pateikti konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovo jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu (turimo turto paslėpimas, perleidimas kitiems asmenims bet kokia forma, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma ir pan.). Asmens nesąžiningumas nepreziumuojamas, todėl pareiga įrodyti bylos šalies nesąžiningumą tenka tam asmeniui, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Priešingu atveju šis išimtinis ir atsakovo interesus itin varžantis procesinis institutas netaikytinas.
16. Nagrinėjamu atveju teismui tokie nutarties 15 punkte aprašyti duomenys nebuvo pateikti, todėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui sąlyga nėra įrodyta. Tiek pirmosios instancijos teismui pateiktame prašyme, tiek atskirajame skunde ieškovės pozicija dėl laikinųjų apsaugos priemonių būtinumo (grėsmės sąlygos) grindžiama būtent atsakovės elgesiu iki šios bylos iškėlimo, tikėtinai patvirtinančiu jos nesąžiningumą – apeliantė teigia, kad atsakovė vengia grąžinti ieškovei skolą (avansą). Tokie apeliantės argumentai iš esmės yra susiję su ginčo esme, dėl jų pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turės pasisakyti išspręsdamas šalių ginčą, ir nesudaro pagrindo konstatuoti šalies nesąžiningumą sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
17. Apeliacinio teismo vertinimu, vien tik vengimas (apeliantės teigimu) grąžinti avansą neįrodo atsakovės siekio išvengti šioje byloje priimtino teismo sprendimo vykdymo. Apeliantė prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones negrindžia atsakovės nesąžiningumu, susijusiu būtent su siekiu išvengti jai tikėtinai palankaus teismo sprendimo įvykdymo ar su poveikio savo (atsakovės) turtui darymu, turtą sumažinant, apsunkinant ir pan. Apeliantė nepateikė konkrečių duomenų (informacijos) apie atsakovės jau atliktus, atliekamus ar ketinamus atlikti veiksmus, kurie nesuderinami su sąžiningo elgesio standartu – turto slėpimą, perleidimą kitiems asmenims bet kokia forma ir pan. (CPK 178 straipsnis). Apeliantė negali prognozuoti atsakovės veiksmų, numatyti, kokių konkrečių veiksmų galėtų imtis atsakovė, ketindama išvengti palankaus teismo sprendimo vykdymo, tačiau galimas vengimas atsiskaityti (grąžinti avansą) ar faktas, kad juridinio asmens valdymo organai nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, savaime nesudaro pagrindo taikyti atsakovės turto ir / ar lėšų areštą.
18. Apeliantė, nurodydama, kad atsakovės turtinė padėtis tikėtinai yra prasta, nepagrindė, kokiu būdu atsakovės turto areštas padidintų turto vertę ar kitaip pagerintų atsakovės turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo eigoje surasti ir sukaupti atsakovės turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Taip pat pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovės turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi vertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
19. Apeliacinis teismas, įvertinęs skundžiamos teismo nutarties turinį, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovės nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų jos argumentų. Apeliantė išreiškia subjektyvią nuomonę dėl jos nurodytų aplinkybių, tačiau vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė procesinį sprendimą, kuris nėra palankus ieškovei, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiama teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama nutartimi pagrįstai netenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutartį palikti nepakeistą.