- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-05
- Bylos Nr.
- e2-869-910/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02679-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Dalia Kačinskienė, Laima Ribokaitė
- Suinteresuotas asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės ir Laimos Ribokaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Krestan“ finansinį reikalavimą bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Finiens“ bankroto byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi iškelta uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Finiens“ bankroto byla. 2021 m. vasario 18 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja – bankrutavusios UAB (toliau – BUAB) „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ kreipėsi į teismą, prašydama netvirtinti suinteresuoto asmens UAB „Krestan“ 6 190 615,08 Eur dydžio finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
3. Nurodė, kad suinteresuotas asmuo UAB „Krestan“ prašyme patvirtinti finansinį reikalavimą paaiškino, jog 2022 m. lapkričio 15 d. su BUAB „Serneta“ sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, kuria pastaroji perleido suinteresuotam asmeniui visas materialiąsias ir procesines teises civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023. Nurodytoje byloje buvo nagrinėjamas Bulgarijos Respublikos įmonės „Betelgeuse“ EOOD prašymas dėl termino finansiniam reikalavimui pareikšti atnaujinimo ir įtraukimo į BUAB „Finiens“ trečios eilės kreditorių sąrašą su 6 190 615,08 Eur dydžio finansiniu reikalavimu, BUAB „Serneta“ šioje byloje dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo. Vilniaus apygardos teismas nurodyto prašymo netenkino, o Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 tokį pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais: 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą BUAB „Serneta“ ir L. M., 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą L. M. ir UAB „Finiens“, ir 2010 m. liepos 16 d. UAB „Finiens“ L. M. išduotą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kurio suma – 5 951 691,38 Eur. Remdamasis nurodytomis Lietuvos apeliacinio teismo išvadomis, suinteresuotas asmuo prašė patvirtini jo finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
4. Pareiškėja – BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė – nesutikimą su šio finansinio reikalavimu patvirtinimu grindė Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 pateiktais išaiškinimais ir tuo, kad suinteresuotas asmuo nepateikė jokių duomenų, įrodančių, jog L. M. BUAB „Serneta“ perleido ne tik 2010 m. liepos 16 d. vekselį, bet ir reikalavimo teisę pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą L. M. ir BUAB „Finiens“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. liepos 20 d. nutartimi pareiškėjos prašymą patenkino – atsisakė patvirtinti UAB „Krestan“ finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
6. Nurodė, kad teismų praktikoje pažymima, jog kreditorius įtraukiamas į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą, jeigu nustatoma, kad teikiamas tvirtinti finansinis reikalavimas pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-422-407/2021). Pažymėjo ir bendrą įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklę, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti.
Šalies argumentai
7. Pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 yra pateikti kitokie išaiškinimai, negu prašyme dėl finansinio reikalavimo tvirtinimo nurodo suinteresuotas asmuo. Paminėtoje byloje nustatyta, kad nei UAB „Serneta“, nei vėlesni vekselio turėtojai reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“ neįgijo, kad vekselis buvo išduotas ne kaip atsiskaitymo instrumentas, bet kaip prievolės pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį įvykdymo užtikrinimo priemonė. Teismas nustatė, jog ginčo vekselį L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu perdavė UAB „Serneta“ naudai, tačiau vekselio turėtojui nebuvo perleista juo užtikrinta reikalavimo teisė pagal paskolos sutartį, t. y. UAB „Serneta“ buvo perleistos tik iš vekselio kylančios teisės ir pareigos. L. M. į bylą nepateikė reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį perleidimo sandorio. Teismas aptariamoje byloje įvertino, kad neįmanoma perleisti tik užtikrinimo priemonės (teisių pagal vekselį, kuriuo užtikrinama pagrindinė prievolė – paskolos sutarties įvykdymas), jeigu tam pačiam asmeniui neperleidžiamos ir teisės pagal pagrindinę prievolę (paskolos sutartį), kurią užtikrino vekselis. Taigi, ginčo vekselio turėtojui neturint reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, jis neturi teisės į vekselyje nurodytų sumų gavimą, nes pradinis vekselio turėtojas (atitinkamai ir paskesni vekselio turėtojai) neperleido reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
8. Įvertinęs aptartus Lietuvos apeliacinio teismo išaiškinimus ir tai, kad suinteresuotas asmuo nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog L. M. UAB „Serneta“ perleido ne tik 2010 m. liepos 16 d. vekselį, bet ir reikalavimo teisę pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, sudarytą L. M. ir BUAB „Finiens“, teismas nusprendė, kad UAB „Krestan“ finansinis reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tvirtinamas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
9. Suinteresuotas asmuo UAB „Krestan“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Nesutiktina su skundžiamos nutarties motyvais, kad BUAB „Serneta“ neturi reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“. UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. sudaryto susitarimo dėl 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties užbaigimo 2 punkte nurodyta, kad L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu perleido UAB „Serneta“ teises pagal 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį, kurio davėja UAB „Finiens“ iki 2020 m. gruodžio 16 d. privalo sumokėti vekselio turėtojui 20 550 000 Lt. Ši nuostata patvirtina, kad abi 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo šalys išreiškė valią, jog, perleidus 2010 m. liepos 16 d. vekselį, šalys laiko, kad pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį yra atsiskaityta. Būtent taip ir nurodyta aptariamo susitarimo 2 punkte, kuris nustato, kad 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu perleistos teisės pagal nurodytą vekselį yra tinkamas paskolos gavėjo prievolių pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį įvykdymas, ir laiko, kad L. M. pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį yra nebeskolinga.
9.2. Skundžiama nutartimi konstatavus, kad UAB „Serneta“ neįgijo reikalavimo teisės į BUAB „Finiens“, yra akivaizdžiai paneigiama 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo šalių valia. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad 2010 m. lapkričio 25 d. L. M. ir UAB „Serneta“ susitarė, jog 2010 m. liepos 16 d. vekselio perleidimas atitinka 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties įvykdymą. Teismui tai paneigus, yra paneigiama ir tikroji sutarties šalių valia. Akivaizdu, kad 2010 m. lapkričio 25 d. šalys atsiskaitė panašios vertės reikalavimais – 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi UAB „Serneta“ paskolino L. M. 2 954 124,19 Eur sumą, o BUAB „Serneta“ naudai buvo perleista reikalavimo teisė į UAB „Finiens“ dėl 2 817 378 Eur sumos.
9.3. Šiuo atveju, aiškinant tikrąją sutarties šalių valią, darytina pagrįsta išvada, kad BUAB „Serneta“ perėjo reikalavimo teisė į 6 190 615,08 Eur sumą iš BUAB „Finiens“, o toks reikalavimas kyla 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties ir 2010 m. liepos 16 d. vekselio pagrindu.
9.4. Svarbu pažymėti tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-277-450-2023 patvirtino, jog 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartis, sudaryta BUAB „Serneta“ ir L. M., 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis, sudaryta tarp L. M. ir BUAB „Finiens“ bei 2010 m. liepos 16 d. UAB „Finiens“ L. M. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis dėl 5 951 691,38 Eur sumos yra galiojantys sandoriai.
Atsiliepimas
10. Pareiškėja – BUAB „Finiens“ nemokumo administratorė UAB „Reniva“ – atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
Šalies argumentai
10.1. Pareiškėja, teikdama prašymą teismui netvirtinti suinteresuoto asmens finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje, atkreipė dėmesį į tai, kad iš suinteresuoto asmens pateiktos 2022 m. lapkričio 15 d. reikalavimo teisių perleidimo sutarties matyti, jog UAB „Krestan“ iš BUAB „Serneta“ perėmė materialiąsias ir procesines teises civilinėse bylose Nr. e2-287-643/2022 ir e2A-791-1120/2022, o ne civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023.
10.2. Nepaisant nemokumo administratorės pastabų dėl tinkamos reikalavimo teisių perleidimo sutarties nepateikimo, UAB „Krestan“ kitos reikalavimo teisių perleidimo sutarties, kuri patvirtintų BUAB „Serneta“ procesinių ir materialiųjų teisių Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 įgijimą, nepateikė.
10.3. Suinteresuotas asmuo, siekdamas paneigti įsiteisėjusioje Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 pateiktus išaiškinimus ar juos suformuluoti kitokius nei nurodė teismas, atskirajame skunde plečiamai aiškina 2010 m. lapkričio 25 d. UAB „Serneta“ ir L. M. sudaryto susitarimo turinį.
10.4. Civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 buvo pateiktas atskirajame skunde akcentuojamas 2010 m. lapkričio 25 d. UAB „Serneta“ ir L. M. susitarimas dėl 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties užbaigimo, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas nurodytoje byloje šio susitarimo nevertino kaip L. M. reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį perleidimo sandorio.
10.5. Aptariama Lietuvos apeliacinio teismo nutartis yra įsiteisėjusi nuo jos priėmimo dienos. Viena iš įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) savybių yra teismo sprendimo (nutarties) privalomumas. Dėl to tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Tai yra viena iš esminių teisinio stabilumo prielaidų (CPK 18 straipsnis).
Atsiliepimas
11. Suinteresuotas asmuo – UAB „8 stebuklas“, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, skirti suinteresuotam asmeniui UAB „Krestan“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. UAB „Krestan“ 2022 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartimi neįgijo jokių reikalavimo teisių į BUAB „Finiens“. Iš šios reikalavimo perleidimo sutarties dalyko matyti, jog BUAB „Serneta“ (pradinis kreditorius) perleido UAB „Krestan“ (naujajam kreditoriui) visas BUAB „Serneta“ materialiąsias ir procesines teises bei pareigas, kylančias iš BUAB „Serneta“ pareikšto ieškinio Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022 ir Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-791-1120/2022 (sutarties 1.1, 2.1 papunkčiai). Taigi nurodyta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi suinteresuotas asmuo neįgijo jokių materialiųjų ir procesinių teisių civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023, kurioje buvo sprendžiamas „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo klausimas. Be to, Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 UAB „Serneta“ į BUAB „Finiens“ apskritai nėra įgijusi jokių reikalavimo teisių, kurios galėtų būti reikalavimo perleidimo sutarties dalykas.
11.2. Vien pirmiau nurodytos aplinkybės patvirtina suinteresuoto asmens reiškiamo finansinio reikalavimo akivaizdų nepagrįstumą. Taip pat tokie suinteresuoto asmens veiksmai vertintini kaip nesąžiningi, sąmoningai pareiškiant visiškai nepagrįstą tiek prašymą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tiek paduodant atskirąjį skundą, dar labiau klampinant ir taip sudėtingą BUAB „Finiens“ bankroto procesą.
11.3. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 konstatuota, jog UAB „Serneta“ net neturėjo finansinių galimybių 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartimi suteikti L. M. net 10 200 000 Lt dydžio paskolą, t. y. neturėjo galimybės disponuoti 10 mln. Lt suma grynais pinigais. Šios aplinkybės vertintinos kaip prejudiciniai faktai (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
11.4. Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 konstatavo, jog nei BUAB „Serneta“, nei vėlesni vekselio turėtojai reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 16 d. vekselį neįgijo, taip pat konstatuota, jog 2010 m. liepos 16 d. vekselis savarankiškos prievolės nesukūrė ir negali sukurti. Šios teismo nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnis 2 punktas). Tačiau suinteresuotas asmuo tiek nemokumo administratorei pateiktame prašyme dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, tiek atskirajame skunde sąmoningai iškraipo Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, tai patvirtina nesąžiningą jo elgesį, reiškiant visiškai nepagrįstą finansinį reikalavimą.
11.5. Iš 2010 m. liepos 16 d. vekselio kylančias teises ir pareigas UAB „Serneta“ dar 2013 m. spalio 13 d. indosamento pagrindu perleido OOO „Proenergo“, o pastaroji 2015 m. gegužės 5 d. indosamentu jas perleido „Betelgeuse“ EOOD.
11.6. 2010 m. liepos 16 d. vekselio galiojimas galėtų būti siejamas su reikalavimo teise pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, kuri sudaryta L. M. ir UAB „Finiens“, o ne pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, sudarytą UAB „Serneta“ ir L. M.. Tačiau į bylą pateiktos 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutarties kopijos, kaip ir 2010 m. liepos 25 d. UAB „Serneta“ ir L. M. susitarimo, apskritai net negalima vertinti kaip patikimų ir leistinų įrodymų, kurie neva patvirtintų UAB „Serneta“ ir L. M. paskolos teisinius santykius, nes šių dokumentų originalų nėra, niekas jų nėra matęs. Taigi net neįrodytas paskolos teisinių santykių tarp UAB „Serneta“ ir L. M. egzistavimas.
11.7. Suinteresuotas asmuo, piktnaudžiaudamas procesinėmis teisėmis, pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą, fiktyvų finansinį reikalavimą, nepaisant Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Be to, nesąžiningai naudodamasis procesinėmis teisėmis, padavė nepagrįstą atskirąjį skundą. Tai visiškai nesusiję su CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teise kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės ar įstatymų saugomo intereso gynimo. Dėl to suinteresuotam asmeniui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
11.8. CPK 80 straipsnio 2 dalis nustato, kad už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas, išskyrus už skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir atskiruosius skundus bankroto ar restruktūrizavimo bylose. Už šioje dalyje nurodytus atskiruosius skundus mokamas 50 Eur žyminis mokestis, jį indeksuojant pagal CPK 82 straipsnį. Iš paduoto atskirojo skundo matyti, kad suinteresuotas asmuo nėra sumokėjęs žyminio mokesčio, dėl to skundas yra su trūkumais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
13. Absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nenustatė pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
Dėl suinteresuoto asmens UAB „Krestan“ finansinio reikalavimo (ne)tvirtinimo
14. Nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvada netvirtinti UAB „Krestan“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje suinteresuotas asmuo iš esmės grindžia netinkamu bylos duomenų vertinimu, netinkamu į bylą pateikto 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo šalių tikrosios valios aiškinimu.
15. Prieš pasisakydama dėl apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad atsiliepimuose į atskirąjį skundą pareiškėja ir suinteresuotas asmuo akcentuoja, jog apelianto į bylą pateikta 2022 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis nepatvirtina, kad jis perėmė BUAB „Serneta“ materialiąsias ir procesines teises bei pareigas civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 (Lietuvos apeliacinio teismo civilinės bylos Nr. e2-277-450/2023). Nors nurodyta reikalavimo perleidimo sutartis patvirtina apelianto teisę į BUAB „Serneta“ materialiąsias ir procesines teises bei pareigas civilinėje byloje Nr. e2-287-643/2022, BUAB „Serneta“ procesinių ir materialiųjų teisių perėmimą civilinėje byloje Nr. eB2-774-794/2023 įrodo pastarojoje byloje esantys duomenys – 2022 m. lapkričio 15 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP/22/11/15 bei teismo 2023 m. vasario 20 d. nutartis, kuria suinteresuotas asmuo BUAB „Serneta“ pakeista jos teisių perėmėja – UAB „Krestan“ (CPK 179 straipsnio 3 dalis).
16. Apeliantas nurodo, kad UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. sudaryto susitarimo 2 punkte nustatyta, jog L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu perleido UAB „Serneta“ teises pagal 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį, kurio davėja UAB „Finiens“ iki 2020 m. gruodžio 16 d. privalo sumokėti vekselio turėtojui 20 550 000 Lt. Šiame susitarimo punkte taip pat nustatyta, kad indosamentu perleistos teisės pagal nurodytą vekselį yra tinkamas paskolos gavėjo (L. M.) prievolių pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį įvykdymas, kad šiuo susitarimu pripažįstama, jog L. M. pagal nurodytą paskolos sutartį yra nebeskolinga UAB „Serneta“.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto nurodytas susitarimas nėra pakankamas jo finansiniam reikalavimui BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinti. Nors 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo 2 punkte šios susitarimo šalys – L. M. ir UAB „Serneta“ – iš tiesų sulygo, kad L. M. reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį į vekselio davėją UAB „Finiens“ perleidimu UAB „Serneta“ pripažįstama, jog L. M. yra atsiskaičiusi pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, kuria UAB „Serneta“ jai grynaisiais paskolino 10 200 00 Lt sumą, kiti bylos duomenys, kuriuos apeliantas nepagrįstai ignoruoja, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad vien tokio susitarimo ir reikalavimo teisių pagal nurodytą vekselį perleidimo nepakako UAB „Serneta“ reikalavimui į UAB „Finiens“ prievolių įvykdymą įgyti.
18. Reikalavimą patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje apeliantas, be kita ko, grindžia Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nustatytomis aplinkybėmis. Apelianto teigimu, nurodytoje byloje, kurioje buvo sprendžiamas pareiškėjos Bulgarijos Respublikos įmonės „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo, grindžiamo tuo pačiu kaip nagrinėjamoje byloje L. M. perleistu vekseliu, patvirtinimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje klausimas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nurodytas asmuo pagrįstai nebuvo pripažintas BUAB „Finiens“ kreditoriumi, kad 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartis, sudaryta L. M. ir UAB „Serneta“, 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartis, sudaryta L. M. ir UAB „Finiens“, bei pastarosios 2010 m. liepos 16 d. L. M. išduotas paprastasis neprotestuotinas vekselis yra galiojantys sandoriai. Nurodytoje byloje kaip suinteresuoti asmenys dalyvavo ir L. M. bei BUAB „Serneta“, kurios teises po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme perėmė apeliantas. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis kaip prejudicinėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), apeliantas teigia, kad šios aplinkybės ir kartu su pareiškimu pateikti dokumentai patvirtina jo finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“.
19. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo, yra suformulavęs tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tik nustačius visas nurodytas sąlygas, yra pagrindas kitoje civilinėje (administracinėje) byloje nustatytas aplinkybes pripažinti prejudiciniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-84-421/2019 39 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Taigi viena iš sąlygų, leidžiančių konstatuoti prejudicinių faktų buvimą, yra nustatymas, kad aplinkybė, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, buvo įrodinėjimo dalykas ar jo dalis anksčiau išnagrinėtoje byloje. Vien tai, kad išnagrinėtoje byloje apie aplinkybę, dėl kurios faktinės prejudicijos daromos išvados, pasisakyta, tačiau ta aplinkybė nebuvo tos bylos nagrinėjimo dalykas ar jo dalis, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog pagal CPK 182 straipsnio 2 punktą atsiranda to fakto prejudicija. Svarstant, ar dėl konkretaus teismo sprendime paminėto fakto atsirado jo prejudicija, reikia įvertinti, koks tiksliai faktas ar aplinkybės buvo nustatomi teismo sprendimu, atsižvelgiant į nagrinėjamą ginčą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-695/2017 31 punktą).
21. Teisėjų kolegija, išanalizavusi Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 priimtos nutarties turinį, sutinka su apeliantu, kad 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutarčių bei 2010 m. liepos 16 d. paprastojo neprotestuotino vekselio teisėtumo ir galiojimo klausimai buvo nurodytos bylos nagrinėjimo dalykas.
22. Aptariamoje byloje šiuos sandorius pirmosios instancijos teismas ex offcio (pagal pareigas) pripažino negaliojančiais dėl jų tariamumo, t. y. kaip sudarytus dėl akių, nesiekiant sukurti teisinių pasekmių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo dalį dėl nurodytų sandorių pripažinimo negaliojančiais panaikino nevertindamas pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jų tariamumo teisėtumo ir pagrįstumo. Nurodytos pirmosios instancijos teismo išvados buvo panaikintos iš esmės vadovaujantis proceso teisės normų pažeidimu – apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į kasacinio teismo išaiškinimus, kad tariamieji sandoriai paprastai nėra akivaizdžiai niekiniai, kad jų pripažinimui niekiniais ir negaliojančiais taikytinos bendrosios civiliniame procese galiojančios įrodinėjimo taisyklės, nusprendė, jog pirmosios instancijos teismas, nesant byloje pareikštų reikalavimų pripažinti aptariamus sandorius negaliojančiais, neturėjo teisės ex offcio spręsti jų teisėtumo klausimo. Taigi šioje byloje nagrinėjamam klausimui dėl apelianto finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo, viena vertus, aktualu tai, kad nurodytų sandorių teisėtumas civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nebuvo tikrinamas iš esmės tariamo sandorio negaliojimo instituto aspektu, kita vertus, nurodytas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas patvirtina faktinę aplinkybę, jog 2010 m. sausio 4 d., 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartys bei 2010 m. liepos 16 d. paprastasis neprotestuotinas vekselis yra galiojantys. Tačiau nagrinėjamoje byloje prejudicinę galią turinti aplinkybė dėl įvardytų sandorių galiojimo savaime neįrodo apelianto teisės į finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimą.
23. Civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas Bulgarijos Respublikos įmonės „Betelgeuse“ EOOD finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimo klausimą, nagrinėjo ir pasisakė dėl 2010 m. liepos 16 d. paprastojo neprotestuotino vekselio paskirties ir tikslo, taip pat ir dėl to, ar šis dokumentas yra pakankamas reikalavimo teisėms į vekselio davėją UAB „Finiens“ patvirtinti. Lietuvos apeliacinis teismas, pasisakydamas šiais klausimais, nurodė, kad, viena vertus, ginčo vekselis buvo išduotas siekiant užtikrinti paskolos sutarties įvykdymą, t. y. vekselio galiojimas šalių susitarimu buvo susietas su reikalavimo teise pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį. Kita vertus, reikalavimai pagal paskolos sutartį nebuvo perleisti. Neįmanoma perleisti tik užtikrinimo priemonės (teisių pagal vekselį, kuriuo užtikrinama pagrindinė prievolė – paskolos sutarties įvykdymas), jeigu tam pačiam asmeniui neperleidžiamos ir teisės pagal pagrindinę prievolę (paskolos sutartį), kurią užtikrino vekselis. Vadinasi, ginčo vekselio turėtojui neturint reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, šio vekselio turėtojas neturi teisės į vekselyje nurodytos sumos gavimą, nes pradinis vekselio turėtojas neperleido reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį. Taigi pareiškėjos Bulgarijos Respublikos įmonės „Betelgeuse“ EOOD prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje pagrindą nulemia paskolos teisinis santykis, o ne vekselio, kaip užtikrinimo priemonės, pagrindas, kuriuo nebuvo sukurtos ir perleistos jokios teisės į paskolos teisinį santykį, todėl vekseliu negalėjo būti įgyjama teisė į paskolos grąžinimą.
24. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje apeliantas, kuris, kaip BUAB „Serneta“ teisių perėmėjas, dalyvavo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2-277-450/2023, į tai, kad savo reikalavimą BUAB „Finiens“ iš esmės grindžia 2010 m. liepos 16 d. paprastu neprotestuotinu vekseliu, tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, jog BUAB „Serneta“ buvo perleistos ir UAB „Finiens“ prievolės pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip prejudicinėmis vadovavosi šios nutarties 23 punkte išdėstytomis aplinkybėmis (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė patvirtinti apelianto finansinį reikalavimą BUAB „Finiens“ bankroto byloje.
25. Skundo argumentai, kad teismas nepagrįstai nesirėmė UAB „Serneta“ ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo 2 punktu, kuris patvirtina, jog L. M. 2010 m. liepos 16 d. vekselio perleidimu BUAB „Serneta“ atsiskaitė su pastarąja pagal 2010 m. sausio 4 d. paskolos sutartį, nelemia kitokio skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo vertinimo. Aptariama susitarimo nuostata, vertinant ją su byloje esančiu 2010 m. lapkričio 25 d. indosamentu dėl vekselio perleidimo, patvirtina tik aplinkybę, kad L. M. perleido UAB „Serneta“ teises pagal 2010 m. liepos 16 d. paprastąjį vekselį, t. y. prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonę. Jeigu 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimo šalys šiam susitarimui siekė suteikti tokią prasmę, kad UAB „Serneta“ perima ne tik L. M. teises į prievolės įvykdymo užtikrinimą, bet ir į pagrindinę UAB „Finiens“ prievolę pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, jų atlikti veiksmai nebuvo pakankami UAB „Serneta“ reikalavimo teisėms į UAB „Finiens“ pagal paskolos sutartį įgyti. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 konstatuota, kad, ginčo vekselio turėtojui neturint reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį, ginčo vekselio turėtojas neturi teisės į jame nurodytų sumų gavimą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
26. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo daryti išvadą, kad reikalavimo teisių pagal 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį perleidimą UAB „Serneta“ netiesiogiai patvirtina pastarosios ir L. M. 2010 m. lapkričio 25 d. susitarimas. Šio susitarimo sudarymo metu galiojęs CK 6.103 straipsnis nustatė, kad reikalavimo perleidimo sutarties formai taikomi tokie pat reikalavimai kaip ir pagrindinei prievolei. Paskolos teisinius santykius 2010 m. liepos 1 d. reglamentavusios normos nustatė rašytinę paskolos sutarties formą tuo atveju, jeigu paskola viršija 2 000 litų (CK 6.871 straipsnio 1 dalis). Apelianto teigimu, L. M. 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartimi suteikė UAB „Finiens apie 10 mln. Lt dydžio paskolą. Nurodytos teisės normos ir faktinė aplinkybė dėl paskolos sutarties sumos patvirtina, kad L. M. turimų reikalavimo teisių į UAB „Finiens“ pagal jų sudarytą 2010 m. liepos 1 d. paskolos sutartį perleidimas UAB „Serneta“ turėjo būti rašytinės formos. Į bylą nepateikta rašytinė reikalavimo teisių pagal aptariamą paskolos sutartį perleidimo sutartis (CPK 12, 178 straipsniai).
Dėl prašymo skirti baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir už atskirąjį skundą mokėtino žyminio mokesčio
27. Suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo paskirti suinteresuotam asmeniui UAB „Krestan“ 5 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Nurodo, kad UAB „Krestan“ pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą, fiktyvų finansinį reikalavimą, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų. Be to, padavė akivaizdžiai nepagrįstą atskirąjį skundą. Tokiais suinteresuoto asmens veiksmais vilkinamas ir taip ilgai besitęsiantis BUAB „Finiens“ bankroto procesas.
28. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui (CPK 95 straipsnio 2 dalis).
29. Kasacinio teismo praktikoje dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo yra išaiškinta, kad pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos – šalies nesąžiningumas ir skundo nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-313/2015).
30. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra teisės pažeidimas, t. y. civilinio proceso teisės tiesiogiai draudžiamas elgesys, už kurį įtvirtinta galimybė taikyti teisinę atsakomybę. Tačiau ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, tam tikrais atvejais jis gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2013; 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-706/2016). Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017). Pažymėtina tai, kad teisėtas ir pagrįstas asmens naudojimasis procesinėmis teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
31. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ prašymą paskirti apeliantui baudą grindžia vertinimu, kad šis sąmoningai pateikė akivaizdžiai nepagrįstą pareiškimą dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, o vėliau ir atskirąjį skundą, nepaisydamas Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 pateiktų išaiškinimų, taip vilkindamas BUAB „Finiens“ bankroto procesą.
32. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad nurodytų UAB „Krestan“ veiksmų nėra pakankamo pagrindo kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina tai, kad nepagrįsto ieškinio (pareiškimo) ir (ar) atskirojo skundo pateikimas savaime nereiškia piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą šiomis teisėmis, turi būti nustatytas aiškiai nepagrįstas šios teisės įgyvendinimas. Tai, kad apeliantas kitaip supranta ir vertina Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2-277-450/2023 pateiktus išaiškinimus, nesuponuoja akivaizdaus piktnaudžiavimo pirmiau nurodytomis procesinėmis teisėmis. Juolab kad apeliantas nurodė ir kitų argumentų, kurie, apelianto nuomone, pagrindžia jo teisę į finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ bankroto byloje patvirtinimą. Procesinių teisių įgyvendinimas, pareiškiant ieškinį bei atskirąjį skundą, savaime nepatvirtina apelianto nesąžiningo siekio vilkinti bendrovės „Finiens“ bankroto procesą.
33. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija atmeta suinteresuoto asmens UAB „8 stebuklas“ prašymą paskirti apeliantui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnis).
34. Suinteresuoto asmens UAB „8 stebuklai“ atsiliepime į skundą nurodytą argumentą, kad apeliantas už atskirąjį skundą turėjo sumokėti žyminį mokestį, atmeta kaip nepagrįstą. Suinteresuoto asmens pozicija neatitinka Lietuvos apeliacinio teismo praktikos, kurioje išaiškinta, kad atskirieji skundai bankroto ar restruktūrizavimo bylose žyminiu mokesčiu neapmokestinami esant CPK ar kituose įstatymuose nustatytiems atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindams, pavyzdžiui, kai atskiruosius skundus paduoda kreditoriai, pareiškę finansinius reikalavimus bankroto ar restruktūrizavimo bylose, kai pirmosios instancijos teismas jų reikalavimų netenkina visiškai arba iš dalies – dėl teismo nutarties netenkinti jų reikalavimo ar jo dalies (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1206-790/2020 20 punktas).
Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų
35. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir padarė pagrįstą išvadą dėl suinteresuoto asmens UAB „Krestan“ finansinio reikalavimo BUAB „Finiens“ nepagrįstumo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
36. Atmetus apelianto atskirąjį skundą, kiti dalyvaujantys byloje asmenys, kurių interesai priešingi apelianto interesams, turi teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl apelianto inicijuoto apeliacinio proceso, atlyginimą. Nors suinteresuotas asmuo UAB „8 stebuklas“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų apie jas nepateikė, todėl šis klausimas nesprendžiamas.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2023 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.