Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2024 m. vasario 14 d. paduotu pareiškėjos bankrutavusios UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. lapkričio 14 d. nutarties peržiūrėjimo ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Motyvuojamoji dalis

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Pareiškėjos kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 – 6.195 straipsniai) bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sutarčių aiškinimo praktikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020, 45 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika, 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-59-313/2022). Kasaciniame skunde keliamas klausimas dėl sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimo, aiškinant ginčo šalių sudarytą preliminarią sutartį kartu su kitais vėliau prie jos sudarytais susitarimais (2012-11-23 ir 2013-03-21 susitarimai).

2. Teismai neįvertino susitarimų turinio. Kadangi sudėtinga (neįmanoma) nustatyti tikruosius šalių ketinimus, taikant subjektyvųjį sutarties aiškinimo būdą, todėl nagrinėjamu atveju prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-969/2022). Šalys 2013-03-21 susitarimu UAB „Finiens“ pareigą UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ grąžinti 1 500 000 Lt su priskaičiuotomis palūkanomis apsibrėžė alternatyvios sąlygomis: i) atsiradus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal vekselį; arba ii) įvykdžius išieškojimą pagal vekselį. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvada, jog 2013-03-21 susitarimo dėl preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties pabaigos 2 punkte susitarta ne dėl UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ teisės reikalauti iš UAB „Finiens“ sumos, bet dėl palūkanų už sumą, kuriai išduotas vekselis, skaičiavimo (skundžiamos nutarties 31 punktas) yra atliktas lingvistiškai neįvertinus šalių laisva valia prisiimtų įsipareigojimų turinio. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo šalių valios išraišką (CK 6.223 straipsnis) ir UAB „Finiens“ prisiimtą sąlyginę prievolę grąžinti UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ 1 500 000 Lt, atsiradus UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ prievolei mokėti pagal 2011-03-15 vekselį (skundo 25, 30–33 punktai).

3. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo preliminarios sutarties pasibaigimo padarinius, t. y. nagrinėjamu atveju teismas nustatęs, jog tarp UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir UAB „Finiens“ sudaryta 2011-03-15 preliminarioji pirkimo – pardavimo sutartis buvo nutraukta, neišsprendė restitucijos klausimo (CK 6.222 straipsnis) (skundo 38, 43-46 punktai).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.